Seimo narių vasaros darbymetį prailginusi urėdijų reforma toliau skinasi kelią per parlamento komitetus – šiandien Aplinkos apsaugos komitete svarstant valstybinių miškų pertvarkos klausimus buvo pritarta kompromisiniam konservatoriaus Pauliaus Saudargo ir liberalo Simono Gentvilo pasiūlymui.
Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys teigia, kad dėl vykstančių nesutarimų miškininkai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje.
„Akivaizdu, kad sprendžiant miškų urėdijų reformą miškininkai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Jau pusę metų nerimsta aistros dėl darbuotojų likimo. Aršūs debatai dėl urėdijų likimo, partijų viešos diskusijos derantis dėl įstatymų projektų palaikymo. Visi siūlymai laikomi pačiais geriausiais. Gaila tik, kad viskas matuojama tik prielaidomis. Iki paskutinės akimirkos aiškumo nėra, tvyro įtampa. Tuo tarpu miškų urėdijų darbuotojai kaip kokie politikų ir vadovų įkaitai gyvena nežinioje. Priimant svarbius sprendimus dėl urėdijų likimo turėtų atsispindėti ne tik nauda Valstybei, bet ir socialinių garantijų užtikrinimas miškininkams”, – teigia V. Laukys.
Jame numatyta, kad reforma vyktų dviem etapais – nuo kitų metų sausio pirmosios iki 2020 metų urėdijos būtų skaidomos į mažesnius vienetus po 30–70 tūkst. hektarų, išvertus tai į kitus skaičius, urėdijų liktų nuo 15 iki 25. Po 2020 m., įvertinusi pasiektą jų veiklos efektyvumą, Vyriausybė ir Aplinkos ministerija galėtų imtis korekcijų ir spręstų dėl skaičiaus pati.
Mažeika: „urėdų partija“ vis dar veikia
Nors komiteto darbotvarkėje Miškų įstatymo pataisoms buvo numatyta net iki dviejų su puse valandų, pateikus S. Gentvilo ir P. Saudargo pasiūlymą, parlamentarai sutilpo į kur kas mažesnius laiko rėmus. Už P. Saudargo ir S. Gentvilo pasiūlymą nubalsavo 6 komiteto nariai, 4 pasisakė prieš.
„Mes sutinkam visi turbūt, kad reformos reikia. <...> Bet niekas negali a prioripasakyti, koks tai turėtų būti skaičius, todėl mes siūlom pereinamąjį laikotarpį sistemai optimizuotis“, – komiteto posėdyje šiandien kalbėjo P. Saudargas. Jo kolega S. Gentvilas sakė esąs įsitikinęs, jog ministerija pateko į akligatvį, mat pasiūlymai buvo iškomunikuoti netinkamai, be to, miškininkų bendruomenė buvo užsipulta ir be pagrindo juodinama.
„Tai yra tikrai geras, kompromisinis, nuosaikios reformos kelias. <...> Aš matau čia visai neblogą žingsnį į priekį“, – pritarimą pasiūlymui išreiškė parlamentaras Linas Balsys.
„Pirmuoju etapu mažinama apie 60 procentų Lietuvos urėdijų skaičius ir pati Aplinkos ministerija ir Vyriausybė nuspręs, kurias jungti su kuriom, kur, jų teigimu, vagiama ir nevagiama, tai jungti vagiančias prie sąžiningų, – nes jų epitetai buvo tokie. Ir Vyriausybė įgauna aišku instrumentą, mes atiduodam Vyriausybei spręsti, kaip bus konsoliduota du trečdaliai Lietuvos urėdijų. Po 2020-ųjų metų Vyriausybė galės apsispręsti, ar ji turi vieną urėdiją, ar ji turi šimtą urėdijų“, – po posėdžio paaiškino S. Gentvilas.
„Valstietis“, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika šiai idėjai nepritarė ir sakė, jog optimaliausias reformos variantas buvo pasiūlytas Vyriausybės: „matom, kad Vyriausybės projektui buvo nepritarta, nors buvo tikrai pasiūlyta kompromisiniai sprendimai, atsižvelgta ir į tų pačių miškininkų siūlymus, sudėti saugikliai ir visi kiti dalykai, dėl ko lygtais mūsų, „valstiečių“ bent jau, frakcija sutarė.“
„Šiandien dienai turim tokį, na, signalą, kad vis dėlto urėdų partija vis dar veikia“, – užslėptus interesus įžvelgė K. Mažeika.
Opozicija sutaikys valdančiuosius?
Nors šis pasiūlymas prieštarauja „valstiečių“ matomai valstybinių miškų pertvarkos vizijai, S. Gentvilas sakė tikintis, jog kitą savaitę dėl jo balsuojant plenariniame posėdyje jis turės pakankamą pritarimą.
„Šitas liberalų-konservatorių pasiūlytas variantas iš esmės yra kompromisinis tarp dviejų susipykusių koalicijos partnerių,
kurių vienas grasino jau išeiti iš koalicijos. <...> Manau, kaip kompromisas, kai du pykstasi, negalima sakyti, kad trečias laimi, bet trečias pasiūlė kažką per vidurį ir išpuolė laiminga korta, kad šiandien tai yra opozicijos atstovai“, – teigė S. Gentvilas.
Birželio pabaigoje Seimo Etikos ir procedūrų komisija išdėstė išvadą, jog Kaimo reikalų komitete svarstant urėdijų reformą būta procedūrinių pažeidimų, todėl trečiadienį tai teko daryti dar kartą – komiteto nariai pasiūlymams pritarė. Vyriausybės pateiktame Miškų įstatymo pataisų projekte numatoma įkurti valstybės įmonę su 25 padaliniais-urėdijomis. Šiuo metu valstybiniais miškais rūpinasi 42 urėdijos. Kartu būtų likviduojama Generalinė miškų urėdija ir Valstybinis miškotvarkos institutas.
Anot ministerijos, tokia reforma leistų sumažinti miškų valdymo biurokratinį aparatą, ir dėl to valstybė kasmet sutaupytų 13 mln. eurų. Išlaidos reformai siektų iki 5 mln. eurų. Keičiant valstybinių miškų valdymą planuojama atleisti apie 400 žmonių.
TS-LKD: žlunganti koalicija žlugdo urėdijų reformą
Iškart po to, kai šiandien Seimo Aplinkos apsaugos komitetas atmetė Vyriausybės siūlomą miškų reformą ir parėmė Liberalų sąjungos frakcijos nario Simono Gentvilo parengtas pataisas, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai išplatino pranešimą, kuriame teigia, kad šios pataisos reformą pastato ties žlugimo riba.
Komitete už šį reformą žlugdantį pasiūlymą balsavo 6 komiteto nariai (S. Gentvilas, TS-LKD narys Paulius Saudargas, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Linas Balsys, Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Juozas Imbrasas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Kęstutis Batcvinka, Socialdemokratų frakcijos narys Algimantas Salamakinas), prieš pasiūlymą buvo trys valstiečių-žaliųjų atstovai (Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Virginija Vingrienė) ir TS-LKD frakcijos narė ir seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis teigia, jog šis balsavimas neatspindi visos opozicijos nuomonės.
„Šis balsavimas aplinkos komitete, priešingai nei bando pateikti projekto iniciatorius, nėra visos opozicijos nuomonė. Tačiau vėlgi, tai priklauso nuo to, ar socialdemokratus laikome jau esančiais opozicijoje ar vis dar valdančioje koalicijoje. Šis reformą iš esmės žlugdantis pasiūlymas, kuriam buvo sutelkti ir dalies valdančiųjų balsai komitete, nėra joks kompromisas, kaip tai bando pateikti iniciatoriai. Tai yra gudrus socialdemokratų planas, kaip sužlugdyti reformą, kurį jie siūlė nuo pat pradžių.
Kaip esu sakęs ne kartą, jeigu norime, kad miškų urėdijų reforma, kurios Lietuvai reikia, būtų priimta Seime ir įgyvendinta – būtinas susitelkimas ir lyderystė Seime. Reformą dar galima išgelbėti, tačiau reikalingas dialogas tarp Vyriausybės ir Seimo. Mes padarysime ką galime, tačiau iniciatyva yra Vyriausybės pusėje“, – teigė G. Landsbergis.
Pagal S. Gentvilo parengtas pataisas komiteto dauguma siūlo iki 2020 m. palikti nuo 15 iki 25 urėdijų, kurios bus performuojamos remiantis įstatyme numatytais miškų ploto rodikliais. Šios urėdijos turėtų išlaikyti juridinio asmens statusą ir iki 2020 m. nebūtų centralizuojamos. Po 2020 m. sausio 1 d. dėl tolimesnio urėdijų likimo spręstų Vyriausybė, tačiau tikimybė, jog Vyriausybė prieš pat Seimo rinkimus nuspręstų centralizuoti urėdijas – gana menka.
LAASDPS ir alfa.lt informacija
Originalų tekstą rasite čia: http://www.alfa.lt/straipsnis/50192431/urediju-pertvarkos-batalijos-susitaikymo-planas-grasina-suzlugdyti-reforma
