EuroCop prezidentė pirmadienį buvo susitikusi su Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo profesinių sąjungų vadovais. Šis susitikimas buvo skirtas ne tik pasidalinti patirtimi ir šalyse egzistuojančiais skirtumais, bet ir NPPSS organizacijos pristatymas EuroCop’ui.
Pristatęs profesinių sąjungų vadovus, NPPSS pirmininkas Vytautas Bakas svečiams sakė, jog susivienijimo tikslas – tapti tarptautinės organizacijos nare. Tačiau kol tai įvyks profesinių sąjungų susivienijimas viliasi, jog pavyks užmegzti tęstinius santykius ir svarbiais klausimais tartis su EuroCop.
Pasak V.Bako, būtų labai naudinga, jog kažkuri iš labiausiai pažengusių Europos valstybių Eurocop narių sutiktų tapti ekspertėmis susivienijimo šiuo metu realizuojame projekte, iš kurios NPPSS tikisi patarimų ir pasidalijimo gerąja praktika.
Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas trumpai papasakojo profesinės sąjungos atsiradimo istoriją. Taip pat pastarųjų metų tendencijas bei tai, kad pastebėtas didesnis nei įprastai stojimas į profesines sąjungas šiais metais, todėl, anot V.Bako, galima spėti, kad pareigūnus vienytis verčia sunkmetis.
Išklausiusi pristatymo, A.Nellberg pasakė, kad apie organizaciją ji jau nemažai sužinojo skaitydama ataskaitas bei iš susitikimų medžiagos. Ji pagyrė, kad organizacijos dokumentai ir juose pateikiama informacija yra puikūs, bylojantys apie sklandžią ir efektyvią profesinės sąjungos veiklą. Savo ruožtu EuroCop viceprezidentas Miroslav Litva padėkojo NPPSS vadovui, kuris atsakė į visus pateiktus klausimus. Anot M.Litvos, išgirdęs atsakymus jis liko patenkintas tuo, ką išgirdo.
Vėliau susitikimas buvo skirtas susipažinti su profesinių sąjungų veiklos skirtumais įvairiose Europos šalyse.
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas pasiteiravo svečių apie profesinių sąjungų lyderių veiklos garantijas Europos šalyse. Ir paminėjo, kad Lietuvoje profesinės sąjungos atstovas visuomeninei veiklai gali skirti iki 10 val. darbo laiko per mėnesį.
M.Litva papasakojo, jog Slovakijos Respublikoje Policijos veiklos kodekse yra tokios sąvokos kaip aktyvusis rezervas ir neapmokamas rezervas. Šis rezervas išnaudojamas tam, kad pareigūnas galėtų atlikti užduotis nesusijusias su įprastine policininko veikla. Neatlygintinas rezervas naudojamas tuo atveju, jeigu pareigūnas išrenkamas į valstybės parlamentą ar vietos savivaldos instituciją, tampa miesto meru. Aktyvusis rezervas naudojamas tada, jeigu pareigūnas, einantis aktyvias pareigas, siunčiamas į misiją ar yra išrenkamas vykdyti profesinės sąjungos funkcijas. Tačiau, anot M.Litvos, kalbama apie tokias funkcijas, kurias vykdydamas nuolat pareigūnas nebegali atlikti savo įprastinio darbo. Tokiais atvejais Slovakijoje sudaromos sąlygos pareigūnui atsidėti vien profsąjunginei veiklai, tačiau atlyginimą jam vis viena moka darbdavys. Tai įtvirtinta įstatymuose ir teisės aktuose reglamentuojančiuose valstybės tarnybą. Nuo aktyvios tarnybos gali būti atleisti ir kiti profesinės sąjungos nariai, tai, pasak M.Litvos, lemia organizacijos dydis. Įstatymas nustato pareigą darbdaviui aprūpinti tokį darbuotoją (profesinės sąjungos atstovą ar pirmininką) darbo kabinetu bei būtinomis darbo priemonėmis.
Tuo tarpu čekai tokiu atveju turi naudoti neatlyginamą rezervą. Šioje šalyje jau kitaip nei Slovakijoje, atlyginimas profsąjunginę veiklą vykdančiam pareigūnui gali būti mokamas iš profesinės sąjungos narių įnašų. Profesinių sąjungų vicepirmininkai nuo tiesioginių pareigų vykdymo atleidžiami iš dalies. Kokia apimtimi atleidžiama – nustatoma kolektyvinėse sutartyse. Anot M.Litvos, gali būti susitarta, kad net 99 proc. darbo laiko gali būti skiriama profesinės sąjungos veiklai.
Vengrijoje situacija kur kas blogesnė, labai panaši į Lietuvos.
Vis dėlto, anot M.Litvos, nuostatos dėl veiklos profesinėje sąjungoje užtikrinimo turėtų būti įtrauktos rengiant įstatymus ir aiškiai apibrėžtos..
Tuo tarpu Švedijoje renkamus profesinės sąjungos atstovus saugo įstatymas. „Švedijoje 500-ams darbuotojų turi būti vienas profesinės sąjungos atstovas, tačiau paprastai būna 2-2,5 atstovo 500 darbuotojų. Skaičiai skiriasi, nes kai kuriuose regionuose yra su darbdaviu pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai. Juose nustatoma, kad abi šalys turi ieškoti bendrų sprendimų“, – pasakojo A.Nellberg.
Pasak EuroCop prezidentės, jeigu pareigūnas visu etatu dirba profesinėje sąjungoje, darbo užmokestį jam moka darbdavys. Tuose regionuose, kuriuose pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai, tokiu pagrindu galima dalyvauti ir tarybų susirinkimuose, net jeigu tam prieštarauja darbdavys, kadangi profesinė sąjungos atstovas turi svarų argumentą – jis turi dalyvauti visuomeninėje veikloje. Švedijoje dažniausiai darbdavys padengia telefono, kompiuterio, kopijavimo išlaidas ir aprūpina darbo vieta, kabinetu.
Anot A.Nellberg, skirtumą tarp Švedijos profesinių sąjungų tradicijų ir Lietuvos didokas – kone šimto metų.
Švedijoje tėra vienintelė pareigūnų profesinė sąjunga, kuriai priklauso 98 procentai visų pareigūnų, kurie kas mėnesį moka 35 eurų mokestį, o šiam mokesčiui taikoma mokestinė lengvata.
Pasidalijusi Europos valstybių patirtimi, EuroCop prezidentė A.Nellberg pasiūlė surinkti šiuo klausimu – apie profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą bei skirtumus – iš įvairių valstybių, kad matytųsi, kokie yra skirtumai.
Tačiau A.Nellberg įspėjo, jog per dvejus ar trejus metus pasiekti tai, ką yra pasiekę švedai per 110 metų Lietuvai tikrai nepavyks.
„Jeigu tapsite tarptautinės konfederacijos EuroCop nare, žinokite, jog Eurocop gali padėti Jums skleisdama patirtį, pasakodama kaip kitos šalys sprendė ar sprendžia panašias į Jūsų problemas, gali padėti pasidalindama gerąja praktika. Visa kita – taip vadinamus namų darbus – teks atlikti patiems, tačiau nuoširdžiai linkiu jums per dešimtmetį pasiekti tai, ką yra pasiekusi Europa“, – kalbėjo A.Nellberg.
M.Litva taip pat pasidalijo patirtimi. „Kai 1993 metais pradėjo savo veiklą kitose valstybėse, pirmiausia mus norėjo įkišti į kalėjimą būtent dėl mūsų profesinės veiklos. Po 1994 metų, praėjus vos metams, mūsų jau tik nekentė, o 2000-aisiais – bandė mus išdurti, praėjus dvidešimčiai metų mūsų vis dar nemyli, bet apsiprato, kad mes esame tas neišvengiamas blogis. Kol mus pamils praeis daug laiko. Tačiau kiekvienam iš tų raundų prireikė daug laiko, jums šis procesas turėtų būti trumpesnis, nes mes jau žinome kur padarėme klaidų, kur iššvaistėme laiko, todėl apie visa tai pasidalinsime su jumis. Todėl jūs galite eiti kur kas greičiau. Jums tereikia noro dirbti, o jį, matau, turite ir viskas“, – sakė M.Litva.
