Naujai įvestas aplinkosaugininkų darbo metodas – būdravimas – kelia klausimų

Aplinkos apsaugos darbuotojams pradėtas taikyti naujas darbo režimas – būdravimas. Apie tokį darbo metodą iki šiol nebuvo girdėta. Aplinkos ministerijos (AM) atstovų teigimu tai leis sutaupyti nemažai lėšų, nes pareigūnams visas būdravimo laikotarpis nebus skaičiuojamas kaip darbo laikas, darbu bus laikomas tik tas laikas, kai pareigūnas vyks į iškvietimą. Tačiau Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) teigimu, tikėtina, kad tokia nauja tvarka gali pažeisti Darbo kodekso įstatymo nuostatas.

LAASDPS spalio 1 d., susitikime su AM atstovais, nurodė galimus tuomet dar projekto įvesti būdravimą trūkumus, o spalio 7 d. raštu kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką. Tačiau vis dėlto jau nuo spalio 15 d. aplinkosaugininkai dirba pagal būdravimo režimą. Spalio 10 dieną šią tvarką savo įsakymu patvirtino ministras, prieš tai vasarą priėmus atitinkamus įstatymo pakeitimus Seime.

Būdravimas reiškia, kad laisvu nuo darbo laiku  pareigūnas bei išreiškęs valią vykdyti tokia veiklą turi būti bet kada pasirengęs vykti į iškvietimą. Tokia būdravimo pamaina trunka savaitę. Būdravimas neskaičiuojamas kaip darbo laikas, už jį mokama tik priedas – 10 proc. nuo darbo užmokesčio. Darbo laikas ir pilnas atlyginimas skaičiuojamas tik nuo tos akimirkos kai būdraujantis aplinkosaugininkas gauna pranešimą iš nuo spalio 1 d. veikiančio Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos pranešimų centro, į kurį jis turi išvykti. Pažymėtina, kad yra nutarta, kad į smulkius įvykius, tokius kaip katinas medyje, ar ant kelio nutrenktas gyvūnas, aplinkosaugininkai nebevyks.

Aplinkos viceministras Linas Jonauskas pažymėjo, kad šiomis priemonėmis ministerija tikisi nemažai sutaupyti, o kiek – parodys bandomasis laikotarpis. Mat anksčiau toks darbas buvo laikomas budėjimu, t.y., pilnaverte tarnyba ir už tai buvo mokamas visas darbo užmokestis.

Abejonės dėl tokio tarnyboje taikomo darbo metodo kilo ne tik profesinei sąjungai. Šių metų gegužės 14 d. įvykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje nuspręsta buvo svarstomas Įstatymo projektas ir nuspręsta jam nepritarti. Posėdžio protokole pažymima, kad laikas, kai pareigūnas yra pasirengęs priimti pranešimus bei vykti į iškvietimus turi būti laikoma ne kuo kitu, o budėjimu. Be to, rašoma protokole, tai neatitinka Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų, nes jame numatoma, kad už budėjimą darbovietėje ar namuose tarnautojui turi būti suteiktas poilsio laikas. Antra: įstatyme nėra numatyta, kad valstybės tarnautojams kitais įstatymais gali būti nustatomos papildomos darbo apmokėjimo sąlygos.

Tas pats pažymėta ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktose išvadose. „…laikas, kai pareigūnas turi būti pasirengęs priimti pranešimus ir pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu turėtų būti laikomas budėjimu, kuris pagal Darbo kodekso 155 straipsnį turėtų būti skiriamas tik ypatingais atvejais, nustatytu periodiškumu ir negali būti nuolatinio pobūdžio“, – rašoma dokumente.

LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys teikia, kad profesinės sąjunga čia įžvelgia ir realią Darbo kodekso nuostatų pažeidimo grėsmę. „Darbo kodeksas numato, kad kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų ar pamainų trukmė, dirbant įprasto darbo režimu negali trukti trumpiau kaip vienuolika valandų. Tačiau juk pareigūnai būdrauja laisvu laiku, o į tarnybą jis atvyksta įprastu metu. Jei jis naktį išvyks į iškvietimą, o į tarnybą privalės atvykti aštuntą ryto, tai apie jokias vienuolika valandų negali būti nė kalbos. O jei jis nevyks, tai jam, matyt, grėstų pravaikšta“, – sakė V. Laukys.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, pats inicijavęs minėtas įstatymo pataisas, su tokia profesinės sąjungos atstovų nuomone nesutinka. „Žmogui po naktinio darbo be jokių išlygų turi būti suteiktas poilsio laikas. O jei kokių nors įstaigų viršininkai išsidirbinėja, tai aš kviesiuosi ministrą ir kaip mat viską išsiaiškinsime“, – emocingai žėrė politikas.

Jis teigė inicijavęs įstatymo pataisas, nes ankstesnė tvarka, kurią buvo įvedęs buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Pasak jo, tai tebuvęs rinkiminis triukas. „Jis (V. Mazuronis – pareigūnai.lt) ne tik aplinkos apsaugos inspektorius, bet ir miškininkus naktimis į miškus paleido. O ką gali padaryti miškininkai, kai jie nei įgūdžių neturi, nei protokolą surašyti teisės neturi. Be to, jie turi savo funkcijas, savo darbus. Tas miškininkų pasivaikštinėjimas biudžetui kainavo pusantro milijono litų. Dar ir baudas už menkiausias žalas pakėlė dešimčia kartų. Mano įsitikinimu tai tik rinkiminis triukas“, – sakė A. Salamakinas.

Jis teigė, kad mielai aptars su profesinės sąjungos atstovais visas jų keliamas problemas. „Tegus kreipiasi į mane, susitiksime ir viską išsiaiškinsime“, – pažadėjo politikas.

LAASDPS informacija

Komentuoti

Vardas
El. paštas (nebus skelbiamas)