Miškai – vienas didžiausių Lietuvos turtų, o jų puoselėjimas bei išsaugojimas neatsiejamas nuo kasdienio miškininkų darbo, žinių ir profesionalumo. Šiandien dėkojame jiems už atsidavimą savo profesijai, rūpestį Lietuvos miškais ir tarnybą, kurios rezultatais džiaugsis ateities kartos. Stiprybės, sėkmės ir pasididžiavimo savo profesija.

Su Miškininkų diena!

LAASDPS pirmininko Vaido Laukio teigimu, viena svarbiausių pokalbio temų buvo profesinės sąjungos anksčiau teikti pasiūlymai ir galimybės juos įgyvendinti.

„Daugiausia dėmesio skyrėme pasiūlymams dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, bendrų pozicijų derinimui. Sutarėme tęsti LAASDPS inicijuotų administracinės naštos mažinimo ir veiklos efektyvinimo planų įgyvendinimą. Mums svarbu, kad numatyti darbai nesustotų ir būtų nuosekliai derinami tiek su Aplinkos ministerija, tiek Seimo Aplinkos apsaugos komitete“, – sako V. Laukys.

Dėmesys finansavimui ir darbuotojų atlygiui

Susitikime aptarta ir Aplinkos apsaugos departamento finansinė padėtis bei darbuotojų atlygio situacija. LAASDPS pabrėžia būtinybę ieškoti galimybių užtikrinti konkurencingesnį ir teisingesnį darbuotojų atlygį bei geresnes darbo sąlygas.

Profesinės sąjungos atstovai pozityviai įvertino tai, kad naujajam Departamento vadovui gerai žinoma esama situacija ir problemos, su kuriomis kasdien susiduria aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai.

„Kalbant apie darbuotojams aktualias problemas nereikėjo papildomai įrodinėti nei jų masto, nei pagrįstumo. Departamento vadovas gerai žino situaciją, kasdienius darbuotojų iššūkius ir sudėtingas aplinkybes, kuriomis tenka dirbti. Tai leido iš karto kalbėtis apie galimus sprendimus“, – teigia LAASDPS pirmininko pavaduotoja Dijana Rupeikienė.

Sutarta palaikyti nuolatinį dialogą

Departamento vadovybė ir profesinė sąjunga susitarė reguliariai keistis informacija ir kartu ieškoti sprendimų darbuotojams bei visai aplinkos apsaugos sistemai aktualiais klausimais.

„Konstruktyvus socialinis dialogas reikalingas ne tuomet, kai problema atsirado. Nuolat kalbėdamiesi galime anksčiau pastebėti rizikas ir neleisti joms išaugti į gerokai sudėtingesnes problemas“, – pažymi D. Rupeikienė.

LAASDPS naujojo Departamento vadovo požiūrį, nusiteikimą ir iškeltus tikslus vertina pozityviai. Profesinė sąjunga savo ruožtu ketina ir toliau aktyviai atstovauti darbuotojų interesams bei teikti pasiūlymus dėl aplinkos apsaugos sistemos tobulinimo.

Artimiausiu metu numatyta tęsti diskusijas dėl konkrečių veiksmų, jų įgyvendinimo terminų ir atsakingų institucijų. LAASDPS tikisi, kad pradėtas dialogas virs konkrečiais sprendimais, kurie prisidės tiek prie efektyvesnės Departamento veiklos, tiek prie geresnių darbuotojų darbo sąlygų.

Susitikime dalyvavo NPPSS priklausančių Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (LPPPS), Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS), Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) ir Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) pirmininkai bei atstovai.

NPPSS pirmininkės Inetos Kursevičienės teigimu, profesinių sąjungų atstovai iš premjero neišgirdo konkrečių pažadų, kurių tikėjosi, tačiau svarbu, kad Vyriausybės vadovas pripažįsta sistemos problemas ir vidaus saugumo stiprinimo būtinybę.

„Negaliu pasakyti, kad iš susitikimo išėjome sulaukę atsakymų, kurių tikėjomės. Neišgirdome konkrečių įsipareigojimų dėl finansavimo ar terminų. Kita vertus, neišgirdome ir nepagrįstų pažadų. Premjeras situaciją supranta ir vidaus saugumo stiprinimą mato kaip svarbų valstybės tikslą. Mes labai aiškiai pasakėme, kad prioritetas dabar turi būti statutinių tarnybų ir aplinkosaugos sistemos finansavimas. Akivaizdu, kad dėl konkrečių sprendimų dar reikės nemažai dirbti ir spausti Vyriausybę“, – sako I. Kursevičienė.

NPPSS siūlo penkerių metų susitarimą

Vienas svarbiausių susitikime aptartų klausimų – ilgalaikis statutinių tarnybų finansavimo modelis. NPPSS atstovai įsitikinę, kad pareigūnų atlyginimų ir tarnybų finansavimo problema negali būti kasmet sprendžiama iš naujo, tiesiog derantis dėl papildomo finansavimo.

Susivienijimas siekia, kad pradedančio pareigūno darbo užmokestis pasiektų ne mažiau kaip vieną vidutinį darbo užmokestį „į rankas“, o tolesnis atlygio augimas būtų nuoseklus ir prognozuojamas. Tam reikalingi ne tik konkretūs 2027–2028 metų sprendimai, bet ir ilgalaikis finansavimo modelis.

Susitikimo metu Ministras Pirmininkas išreiškė palaikymą idėjai siekti ilgalaikio, penkerių metų susitarimo dėl statutinių tarnybų finansavimo. NPPSS pasiūlė Vyriausybei bendradarbiauti rengiant tokį modelį.

„Tai vienas svarbiausių susitikimo rezultatų. Jeigu sutariame, kad problema yra sisteminė, negalime jos kiekvieną rudenį pradėti spręsti iš naujo. Penkerių metų susitarimas leistų pareigūnams matyti perspektyvą, o tarnyboms – planuoti savo pajėgumus. Esame pasirengę kartu su Vyriausybe tokį modelį kurti, tačiau svarbu, kad ši idėja dabar virstų konkrečiais darbais“, – teigia NPPSS pirmininkė.

Socialinės garantijos – tos pačios sistemos dalis

NPPSS susitikime taip pat akcentavo pareigūnų socialinių garantijų – pensijų, reabilitacijos, kelionės išlaidų kompensavimo ir kitų tarnybos specifiką atitinkančių priemonių – stiprinimą.

Profesinių sąjungų vertinimu, šie klausimai negali būti atskirti nuo darbo užmokesčio. Statutinė tarnyba reiškia didesnius reikalavimus, tačiau kartu ir didesnę profesinę riziką. Todėl atlygis, sveikatos išsaugojimas, su tarnyba susijusių išlaidų kompensavimas bei garantijos baigus tarnybą turi būti vertinami kaip viena sistema.

NPPSS taip pat pabrėžė, kad stiprinant valstybės pasirengimą krizėms ir kitoms grėsmėms vidaus saugumas negali likti krašto apsaugos šešėlyje. Policija, VSAT, priešgaisrinė gelbėjimo sistema, Viešojo saugumo tarnyba ir kitos institucijos yra neatsiejama valstybės atsparumo dalis.

Profesinės sąjungos privalo dalyvauti dar formuojant sprendimus

Trečiasis svarbus susitikimo akcentas – socialinio dialogo kokybė. NPPSS pabrėžė, kad profesinių sąjungų įtraukimas neturi apsiriboti jau parengtų teisės aktų ar politinių sprendimų derinimu. Pareigūnų atstovai į procesus turi būti įtraukti dar tuomet, kai sprendimai formuojami ir svarstomos skirtingos alternatyvos.

„Susitikimą vertiname kaip dialogo pradžią. Premjeras nebandė apsimesti, kad problemų nėra. Mes gi suprantame, kad norinčių papildomo finansavimo bus daug. Todėl mūsų užduotis dabar – argumentais ir konkrečiais pasiūlymais įrodyti, kad vidaus saugumo stiprinimas nėra vien dar vienas prašymas biudžetui. Tai investicija į Lietuvos žmonių ir valstybės saugumą, jos atsparumą. Šio ir kitų susitikimų rezultatus galiausiai vertinsime ne pagal tai ar produktyvus ir geras buvo pokalbis, o pagal tai, kokie sprendimai galiausiai bus priimti“, – sako I. Kursevičienė.

NPPSS pabrėžia, kad per likusią Vyriausybės kadencijos dalį tikisi ne visų dešimtmečius kauptų problemų išsprendimo, o aiškios krypties, konkrečių įsipareigojimų ir sprendimų, kurie užtikrintų pradėtų pokyčių tęstinumą ir po 2028 metų.

Šiemet žygio dalyviai įveikė maždaug 23 kilometrų maršrutą vaizdingomis Būkos, Srovės ir Asėkos upėmis bei aplinkiniais ežerais. Po beveik aštuonias valandas trukusio plaukimo žygeiviai susitiko vakaronėje, kur jų laukė gardus maistas, pirtis, kubilas, bendravimas ir poilsis gamtoje.

Pasak LAASDPS pirmininko Vaido Laukio, tokie renginiai jau tapo gražia organizacijos tradicija.

„Nuoširdžiai dėkoju visiems žygio dalyviams už puikią nuotaiką, bendrystę ir kartu praleistą laiką. Tokie susitikimai stiprina mūsų bendruomenę ne mažiau nei kasdienis darbas. Atskirai tariu ačiū Viktorui Ksenzovui, kuris rūpinosi žygio organizavimu, o po ilgos dienos visus dalyvius lepino sočia vakariene ir puikiais pusryčiais“, – sakė V. Laukys.

LAASDPS kasmet organizuojamas baidarių žygis suburia profesinės sąjungos narius iš įvairių Lietuvos regionų ir suteikia galimybę neformalioje aplinkoje pabendrauti, pasidalinti patirtimi bei stiprinti tarpusavio ryšius.

Vaidas Laukys, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas

Naujosios Vyriausybės programoje atsirado ne viena nuostata, kuri yra svarbi Lietuvos aplinkosaugai ir joje besidarbuojantiems žmonėms. Tai leidžia atsargiai tikėtis, kad ilgus metus vegetavusi šalies aplinkosauga pagaliau sulauks deramo dėmesio.

Džiugu, kad rengiant programą buvo išgirsti ir profesinės sąjungos argumentai. Dokumente numatyta stiprinti Aplinkos apsaugos departamento ir Valstybinės miškų tarnybos pajėgumus, gerinti darbuotojų darbo sąlygas, kelti jų kvalifikaciją, mažinti administracinę naštą atsisakant perteklinių ar besidubliuojančių funkcijų, daugiau dėmesio skirti saugomų teritorijų kontrolei bei stiprinti regionines aplinkos apsaugos valdybas.

Norėčiau padėkoti Seimo nariui Tomui Tomilinui už konstruktyvų dialogą ir atkaklumą siekiant, kad šios profesinei sąjungai svarbios nuostatos būtų įtrauktos į galutinį XXI Vyriausybės programos projektą.

Dialogas nuteikia optimistiškai

Pozityviai vertiname ir dialogą su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu. Jo nariai Linas Jonauskas, Andrius Radvilavičius ir Audrius Mockus išreiškė palaikymą aplinkosaugininkų reikalavimams bei pasirengimą kartu ieškoti sprendimų problemoms, kurios aplinkos apsaugos sistemoje kaupėsi daugelį metų.

Tai svarbus signalas. Tačiau mūsų bendruomenė per ilgą laiką jau ne kartą girdėjo įvairių pažadų. Todėl šiandien svarbiausia, kad politinė valia būtų patvirtinta konkrečiais sprendimais.

Tikrasis darbas prasideda dabar

Vyriausybės programa yra tik kryptis. Tikresnį vaizdą pamatysime rengiant jos įgyvendinimo priemonių planą.

Aplinkosaugininkų bendruomenei svarbiausia, kad programoje įrašyti tikslai būtų įgyvendinti praktiškai. Tai reiškia didesnius Aplinkos apsaugos departamento ir Valstybinės miškų tarnybos pajėgumus, konkurencingesnį darbo užmokestį, geresnes darbo sąlygas, mažesnę administracinę naštą, aiškų perteklinių funkcijų atsisakymą ir pakankamus finansinius bei techninius išteklius regioniniams padaliniams.

Tai nėra vien darbuotojų interesas. Stipri aplinkos apsaugos sistema reiškia geresnę gamtos apsaugą, efektyvesnę kontrolę ir didesnį visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis.

Vertinsime ne pažadus, o rezultatus

LAASDPS ir toliau aktyviai dalyvaus Vyriausybės programos įgyvendinimo procese, teiks pasiūlymus ir sieks konstruktyvaus dialogo su sprendimų priėmėjais.

Mūsų vertinimo kriterijus bus paprastas – ne tai, kas parašyta programoje, o tai, kas padaryta. Jeigu naujoji Vyriausybė įgyvendins šiuos įsipareigojimus, laimės ne tik aplinkos apsaugos sistemos darbuotojai. Laimės visa valstybė, nes stipri aplinkosauga yra neatsiejama stiprios ir atsakingos Lietuvos dalis.

„Apklausos rezultatai kelia rimtą susirūpinimą. Nors ji atskleidė ir teigiamų dalykų, pavyzdžiui, gerus santykius tarp kolegų, palankiai vertinamas darbo sąlygas bei dalies tiesioginių vadovų darbą, rezultatai aiškiai parodė ir sistemines problemas: emocinę įtampą, nepakankamą pasitikėjimą vadovybe, darbuotojų motyvacijos stoką, nepasitenkinimą darbo užmokesčiu,  poreikį aiškesniems vadovybės veiksmams“, – sako LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

M. Tarnauskas pripažino, kad apklausa padėjo aiškiau identifikuoti problemines vietas, tačiau jų sprendimui reikalingas tolesnis vertinimas, dialogas su darbuotojais ir konkrečių priemonių paieška. Vis dėlto, aiškaus veiksmų plano problemų sprendimui susitikimo metu pateikta nebuvo. Paminėta, kad planuojami mokymai pagal darbuotojų poreikius ir numatoma vykdyti apklausą dėl darbuotojus motyvuojančių priemonių bei darbo sąlygų gerinimo.

Kalbėdamas apie su darbo užmokesčiu susijusią situaciją, VMT direktorius teigė, kad dedamos pastangos, jog darbuotojų atlyginimai didėtų, o sprendžiant šį klausimą numatomas bendradarbiavimas su profesine sąjunga.

V. Laukys akcentavo, kad LAASDPS pastangomis naujosios Vyriausybės programos projekte buvo įtrauktas siūlymas stiprinti Valstybinę miškų tarnybą, todėl šį politinį įsipareigojimą būtina išnaudoti siekiant realaus darbuotojų darbo užmokesčio augimo.

Aptariant struktūros keitimo procesą, direktorius pripažino, kad jis užsitęsė, o jo įgyvendinimo metu buvo padaryta klaidų, kurios turėjo pasekmių darbuotojams ir bendrai atmosferai įstaigoje. Direktoriaus teigimu, siekiant nekartoti ankstesnių klaidų, šiuo metu neskubama ir ieškoma sprendimų, kurie leistų pokyčius įgyvendinti sklandžiau. Profesinės sąjungos atstovai akcentavo, kad užsitęsęs neapibrėžtumas darbuotojams kelia papildomą įtampą ir tai iš dalies atsispindi apklausos rezultatuose.

Profesinės sąjungos atstovai pabrėžė, kad po apklausos darbuotojams būtinas aiškus grįžtamasis ryšys ir konkretūs veiksmai. Sutarta, kad prie šios temos reikėtų grįžti po kelių mėnesių.

Direktorius išsakė lūkestį sulaukti darbuotojų siūlymų, ką įstaigoje būtų galima daryti kitaip. Taip pat bus svarstoma galimybė sukurti tinkamą formatą, kuriame darbuotojai galėtų išsakyti problemas ir pasiūlymus.

„Labai svarbu objektyviai įsivertinti apklausos rezultatus, įsiklausyti ir atkreipti dėmesį į darbuotojams aktualius ir skaudžius klausimus. Tokiu būdu galima būtų tinkamai įsivertinti realią situaciją bei imtis tinkamų priemonių situacijai įstaigoje gerinti“ – teigia V. Laukys.

Profesinė sąjunga ir toliau stebės situaciją bei sieks, kad apklausos rezultatai neliktų tik formaliai aptarti, o taptų pagrindu realiems pokyčiams.

Apklausa buvo atlikta šių metų birželio mėnesį, joje anonimiškai dalyvavo 94 Valstybinės miškų tarnybos darbuotojai. Tyrimo tikslas – įvertinti emocinę atmosferą, tarpusavio bendravimą ir psichologinį saugumą darbo aplinkoje.

Kolektyvai stiprūs, tačiau atlygis ir motyvacija kelia vis daugiau klausimų

Tyrimas parodė, kad didžiausia organizacijos stiprbė – darbuotojų tarpusavio santykiai. Net 84 proc. darbuotojų yra patenkinti santykiais su savo skyriaus kolegomis, 74 proc. teigiamai vertina bendradarbiavimą su kitų skyrių darbuotojais, o 82 proc. palankiai vertina darbo sąlygas, ypač lankstų darbo grafiką ir nuotolinio darbo galimybes.

Vis dėlto yra sričių, kuriose situacija gerokai sudėtingesnė. Daugiau nei pusė darbuotojų mano, kad jų darbo užmokestis yra nepakankamas, trečdalis neigiamai vertina karjeros galimybes, o reikšminga dalis pasigenda motyvacijos ir profesinio augimo perspektyvų. Tyrimas parodė, kad atlygio sistema yra viena iš problemiškiausių organizacijos sričių.

„Šis tyrimas paneigia mitą, kad darbuotojams rūpi tik atlyginimas. Matome, kad žmonės vertina savo kolegas, yra lojalūs tiesioginiams vadovams, tačiau jie tikisi daugiau atvirumo, aiškumo, pagarbos ir realaus įsiklausymo visos organizacijos lygmeniu. Jeigu šie signalai liks neišgirsti, anksčiau ar vėliau tai atsilieps ir darbuotojų motyvacijai, ir institucijos gebėjimui išlaikyti specialistus. Aišku, būtinybė didinti darbo užmokestį taip pat negali būti pamiršta“, – sako LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Dalis darbuotojų nesijaučia galintys atvirai kalbėti

Tyrimas atskleidė ir rimtesnių psichologinės aplinkos problemų. Apie 40 proc. darbuotojų mano, kad organizacijoje trūksta atvirumo ir skaidrumo, o vykstantys procesai bei priimami sprendimai nėra pakankamai aiškiai komunikuojami. Ketvirtadalis apklaustųjų teigia negalintys saugiai išsakyti kritinę nuomonę ar abejones dėl organizacijoje priimamų sprendimų.

Be to, 41 proc. darbuotojų nurodė jaučiantys emocinę įtampą darbo aplinkoje, trečdalis pastebi nepagarbų elgesį, o 35 proc. teigia, kad gavę darbo pasiūlymą su tokiu pačiu atlyginimu iš organizacijos išeitų. Tyrimo išvadose pažymima, kad tai gali būti susiję ne tik su atlygiu, bet ir su emocine atmosfera, motyvacijos stoka bei pasitikėjimu organizacija.

Neraminantys mobingo skaičiai

18 proc. tyrimo dalyvių nurodė darbe patyrę mobingą, o dar 20 proc. darbuotojų negalėjo aiškiai įvertinti savo patirties, todėl yra galimybė, kad dalis jų taip pat buvo susidūrę su mobingu, tačiau negalėjo to aiškiai atpažinti ar įvardinti.

Dar daugiau, net 28 proc. atsakiusiųjų, nurodė stebėję mobingo apraiškas organizacijoje. 14 proc. darbuotojų negalėjo pateikti aiškaus vertinimo, todėl tikėtina, kad dalis jų taip pat buvo stebėję elgesį, turintį mobingo požymių.

„Sakyčiau, jog tai yra labiausiai neraminanti tyrimo dalis. Skaičiai tikrai per dideli ir tarnybos vadovybė privalo atkreipti į juos dėmesį“, – aiškina V. Laukys.

Tiesioginiai vadovai vertinami geriau nei organizacijos vadovybė

Apklausa parodė, kad maždaug trys ketvirtadaliai darbuotojų teigiamai vertina savo tiesioginius vadovus. Respondentai išskyrė pagarbų bendravimą, gebėjimą išklausyti, suteikti grįžtamąjį ryšį ir įsitraukimą sprendžiant problemas.

Tuo metu aukščiausiosios vadovybės vertinimai gerokai labiau išsiskyrė – maždaug po 40 proc. darbuotojų ją vertino teigiamai ir neigiamai. Tyrimas rodo, kad darbuotojams labiausiai trūksta aiškios komunikacijos, nuoseklumo ir didesnio pasitikėjimo tarp vadovybės bei kolektyvo.

Profesinė sąjunga: rezultatai turi sufleruoti sprendimus

Pasak V. Laukio, svarbiausia, kad tyrimo rezultatai neliktų tik statistika.

„Matome ne pavienes problemas, o tam tikras tendencijas. Džiugu, kad kolektyvuose yra stiprus tarpusavio palaikymas ir profesionalūs tiesioginiai vadovai. Tačiau tuo pačiu akivaizdu, kad darbuotojai tikisi didesnio skaidrumo, daugiau dialogo, konkurencingesnio darbo užmokesčio ir geresnio psichologinio klimato. Tikimės, kad Valstybinės miškų tarnybos vadovybė į šiuos rezultatus žiūrės kaip į galimybę stiprinti organizaciją, o ne kaip į kritiką. Pokyčiai šiandien reikalingi ne tik darbuotojų gerovei, bet ir sklandžiai pačios institucijos veiklai“, – teigia LAASDPS pirmininkas.

Profesinė sąjunga pabrėžia, kad tyrimas gali tapti svarbiu atspirties tašku planuojant organizacinius pokyčius, stiprinant darbuotojų motyvaciją ir kuriant tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi išgirsti, vertinami ir galėtų visą dėmesį skirti savo tiesioginėms funkcijoms.

LAASDPS tyrimo rezultatus jau pristatė Valstybinės miškų tarnybos darbuotojams ir vadovybei. Artimiausiu metu planuojama juos aptarti su įstaigos vadovu.

—

BNS / J. Kalinsko nuotrauka.

Šis susitikimas – praėjusią savaitę LAASDPS surengtos konferencijos tąsa. Konferencijos metu aplinkosaugininkai priėmė rezoliuciją, kurioje buvo įtvirtinti svarbiausi bendruomenės reikalavimai.

Primename, kad LAASDPS neeilinės konferencijos delegatai reikalavo nuo 2027 m. užtikrinti tokį aplinkosaugos sistemos finansavimą, kuris leistų darbuotojams gauti ne mažesnį kaip 1 500 eurų darbo užmokestį po mokesčių. Rezoliucijoje taip pat reikalaujama užtikrinti tokį darbuotojų skaičių, kuris atitiktų realią darbų apimtį ir didėjančius teisės aktų bei kontrolės reikalavimus, o naujus teisės aktų reikalavimus, reformas ir papildomas funkcijas įgyvendinti tik iš anksto įvertinus ir skyrus reikalingus finansinius bei žmogiškuosius išteklius; peržiūrėti aplinkosaugos sistemos darbuotojams pavestas funkcijas ir atsisakyti nebūdingų, perteklinių bei su pagrindine veikla nesusijusių užduočių; organizuoti nepriklausomus psichologinio klimato tyrimus Aplinkos ministerijai pavaldžiose įstaigose, o vienu iš vadovų veiklos vertinimo kriterijų nustatyti psichologinio klimato įstaigoje rodiklį.

Šis dokumentas buvo įteiktas Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai.

„Keičiantis Vyriausybei ir formuojant naujus veiklos prioritetus itin svarbu, kad aplinkos apsaugos sritis išliktų tarp valstybės prioritetų. Susitikimo Seime metu akcentuota, kad vienas svarbiausių naujojo aplinkos ministro uždavinių – nuosekliai spręsti ilgus metus besikaupiančias aplinkos apsaugos sistemos problemas, kurios mažina institucijų veiklos efektyvumą ir darbuotojų motyvaciją. Buvo pabrėžta, kad būtina objektyviai įvertinti iki šiol neįgyvendintus sprendimus, užsitęsusius procesus bei neatliktus darbus ir sutarti dėl aiškių veiklos prioritetų. Aplinkos apsaugos sistema turi būti stiprinama ne deklaratyviomis nuostatomis, o konkrečiais veiksmais, užtikrinančiais institucijų gebėjimą efektyviai vykdyti pavestas funkcijas, saugoti aplinką ir atliepti visuomenės lūkesčius“, – po susitikimo teigė Dijana Rupeikienė.

Anot LAASDPS atstovų, ypač svarbu, kad ankstesnės Vyriausybės programoje numatytos nuostatos dėl aplinkos apsaugos stiprinimo, institucijų veiklos efektyvinimo, darbuotojų kompetencijų stiprinimo ir tinkamo finansavimo būtų išlaikytos bei nuosekliai tęsiamos XXI Vyriausybės programoje. Valstybės aplinkosaugos politika turi būti grindžiama tęstinumu, o ne nuolatiniu strateginių krypčių kaitaliojimu.

Pasak V. Laukio, vienas iš svarbiausių aplinkosaugos sistemos darbuotojų lūkesčių yra adekvatus ir konkurencingas darbo užmokestis.

„Konkurencingas darbo užmokestis, aiškios karjeros galimybės, tinkamos darbo sąlygos ir darbuotojų įtraukimas į sprendimų priėmimą yra būtinos sąlygos siekiant išlaikyti kvalifikuotus aplinkosaugininkus valstybės tarnyboje. Be jų neįmanoma užtikrinti nei efektyvios priežiūros, nei kokybiško teisės aktų įgyvendinimo. Taip pat konstatuojame, kad būtina atsisakyti perteklinių funkcijų, kurios trukdo nukreipti pajėgumus į svarbiausius ir aktualiausius aplinkosaugos klausimus. Praktika rodo, kad nemaža dalis aplinkos apsaugos institucijų žmogiškųjų ir finansinių išteklių vis dar skiriama pertekliniams administraciniams procesams, kurie nesukuria realios pridėtinės vertės aplinkos apsaugai. Todėl būtina, atsisakyti perteklinių reikalavimų, optimizuoti procesus bei įvertinti galimybes tam tikras funkcijas perduoti kitoms institucijoms ar centralizuoti jų vykdymą“.

Susitikimo metu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto atstovai sutiko imtis lyderystės ir kartu su Aplinkos ministerija bei LAASDPS ieškoti optimalių aplinkos apsaugos sistemos stiprinimo sprendimų. Aptarti artimiausio laikotarpio veiksmai, siekti papildyti Vyriausybės programą aplinkosaugos sistemos stiprinimo tikslais, aktyviai prisidėti prie Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano rengimo, peržiūrėti ankstesnių Aplinkos apsaugos komiteto sprendimų įgyvendinimo eigą, atitinkamai peržiūrint ir atsisakant nebūdingų funkcijų. Taip pat aptarti galimi įstatymų pakeitimai, kuriais būtų galima palengvinti aplinkosaugos sistemos veikimą.

Aplinkosaugininkų lūkestis – ne mažesnis kaip 1500 eurų atlyginimas

Konferencijoje akcentuota, kad viena iš didžiausių sistemos problemų išlieka nekonkurencingas aplinkosaugininkų darbo užmokestis. LAASDPS pabrėžė, jog jos prioritetinis tikslas – užtikrinti, kad aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų mėnesinis darbo užmokestis po mokesčių siektų ne mažiau kaip 1500 eurų.

Profesinės sąjungos vertinimu, dabartinis finansavimas ir atlygio dydis neleidžia įstaigoms tinkamai konkuruoti darbo rinkoje bei kelia grėsmę institucijų gebėjimui išlaikyti kvalifikuotus specialistus.

„Valstybė iš aplinkosaugos darbuotojų tikisi vis daugiau – efektyvesnės kontrolės, greitesnių sprendimų. Mums nuolatos užkraunamos naujos funkcijos. Tačiau tuo pat metu nesprendžiama esminė problema – žmonių motyvacija ir atlygis. Negalime kalbėti apie stiprią aplinkosaugos sistemą, jeigu jos darbuotojai pagal šiuos parametrus atsiliks nuo darbo rinkos“, – sakė LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Didesni reikalavimai be papildomų resursų

Konferencijoje nemažai dėmesio skirta pastaruoju metu inicijuojamiems teisės aktų pakeitimams ir naujoms funkcijoms, kurios aplinkosaugos institucijoms perduodamos nenumatant papildomų finansinių ar žmogiškųjų išteklių. Aptarti planuojami teisės aktų pakeitimai ir kiti sprendimai, galintys reikšmingai padidinti darbuotojų darbo krūvį.

Pasak profesinės sąjungos atstovų, valstybė neturėtų spręsti sisteminių problemų jų naštą perkeldama darbuotojams.

„Matome pavojingą tendenciją – darbuotojams keliami vis didesni reikalavimai, griežtinama atsakomybė, tačiau nesprendžiamas papildomų resursų klausimas. Toks požiūris ilgainiui veda ne prie efektyvesnės sistemos, o prie darbuotojų perdegimo ir specialistų trūkumo“, – teigė LAASDPS pirmininko pavaduotoja Dijana Rupeikienė.

Konferencijos rezoliucijoje – aiškūs reikalavimai valdžiai

Konferencijos delegatai priėmė rezoliuciją, kurioje įvardijo svarbiausius aplinkosaugos sistemos iššūkius ir pateikė konkrečius reikalavimus valdžios institucijoms. Rezoliucijoje dar sykį pakartota, kad aplinkosaugos institucijoms nuosekliai perduodamos naujos funkcijos, didėja kontrolės apimtys ir visuomenės lūkesčiai, tačiau šie pokyčiai nėra lydimi pakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių.

Dokumente reikalaujama nuo 2027 metų užtikrinti tokį aplinkosaugos sistemos finansavimą, kuris leistų darbuotojams gauti ne mažesnį kaip 1500 eurų darbo užmokestį po mokesčių, didinti darbuotojų skaičių pagal realų darbo krūvį, atsisakyti perteklinių ir nebūdingų funkcijų bei organizuoti nepriklausomus psichologinio klimato tyrimus Aplinkos ministerijai pavaldžiose įstaigose. Taip pat siūloma vienu iš vadovų veiklos vertinimo kriterijų nustatyti psichologinio klimato rodiklius.

„Ši rezoliucija – aplinkosaugos bendruomenės siunčiama žinutė, kokių sprendimų šiandien reikia sistemai. Joje nėra nieko perteklinio – tik tie dalykai, be kurių bus vis sunkiau užtikrinti efektyvią aplinkos apsaugą ir išlaikyti žmones sistemoje“, – pabrėžė V. Laukys.

Rezoliuciją nutarta pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Sprendimų laikas – dabar

Konferenciją apibendrindami profesinės sąjungos atstovai pabrėžė, kad aplinkosaugos sistema šiandien susiduria ne su pavienėmis problemomis, o su ilgą laiką besikaupiančiais iššūkiais, kuriems spręsti būtini konkretūs politiniai sprendimai.

„Šiandien kalbame ne tik apie darbuotojų lūkesčius. Kalbame apie valstybės gebėjimą arba negebėjimą ateityje užtikrinti veiksmingą aplinkos apsaugą, viešojo intereso gynimą ir visuomenės pasitikėjimą institucijomis. Sprendimų, kad sistema būtų efektyvi, reikia ne po kelerių metų, o dabar“, – reziumavo V. Laukys.

Birželio 5-ąją minima Pasaulinė aplinkos apsaugos diena.

 Ši diena primena, kad rūpinimasis aplinka prasideda nuo žmonių, kurie kasdien saugo mūsų miškus, vandenis, gyvūniją ir gamtos išteklius. Dėkojame visiems aplinkosaugos sistemos darbuotojams už jų profesionalumą, atsakomybę ir dažnai visuomenei nematomą darbą. Linkime, kad jūsų pastangos būtų vertinamos ne tik žodžiais, bet ir realiais sprendimais, stiprinančiais aplinkosaugos sistemą bei bendruomenę.

 Su Pasauline aplinkos apsaugos diena!