Naujienos

Aplinkos ministerijoje (AM) įvyko Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų  profesinės sąjungos (LAASDPS) inicijuotas susitikimas. Pirmiausia buvo aptarti pastaruoju metu itin aktualūs klausimai dėl AM inicijuotos pertvarkos sustiprinant valstybinę aplinkos apsaugos (medžioklės) kontrolę pavedant šias funkcijas vykdyti Valstybinei miškų tarnybai (VMT) ir miškų urėdijoms (MU).Abiejų institucijų atstovams pavyko susitarti dėl tolesnės bendros veiklos gerinant padėtį aplinkos apsaugos srityje ir šalinant pasitaikančius trūkumus bei problemas.

Didžiausias diskusijas sukėlė neseniai aplinkos ministro Valentino Mazuronio pasirašytas pavedimas nuo kovo 24 d. valstybinę aplinkos apsaugos (medžioklės) kontrolę vykdyti ir VMT. Anksčiau šią veiklą vykdė regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD), kur dirba patyrę pareigūnai, nebe pirmus metus užsiimantys šia veikla. Tuo tarpu VMT darbuotojai nėra nei apmokyti, nei pasirengę tokiam darbui, negarantuojamas ir jų saugumas.

LAASDPS vadovai Vaidas Laukys bei Viktoras Mindžiulis pabrėžė, kad profesinės sąjungos nėra nusiteikusios prieš pertvarkas, tačiau joms turi būti tinkamai pasirengta, išdiskutuota, išklausytos pastabos iš socialinių partnerių – LAASDPS. Jau vien kalbant apie Darbo kodekso reikalavimus ir darbo laiko apskaitą – VMT darbuotojams yra nustatytos konkrečios darbo valandos, t. y., 40 valandų darbo savaitė. Tuo tarpu vykdant aplinkos apsaugos kontrolę kyla būtinybė organizuoti reidus, budėjimus naktimis. Kaip toks darbas bus apskaitomas ir už jį apmokama – nėra aišku, nes įstaigos, vykdančios šias funkcijas, darbo apskaitą organizuoja skirtingai. Juolab, kaip ten bežiūrėtum, toks darbo grafiko pakeitimas prieštarauja darbo teisei, tiksliau sakant, Darbo kodeksui.

Kadangi pertvarka įvykdyta gan skubotai ir nebuvo tinkamai išaiškinta, kaip ir net ką reikės daryti, atsirado ir tam tikras nesusikalbėjimas ir tarp padalinių vadovų: kiekvienas nurodymus vykdo taip, kaip pats juos suprato. Kitaip tariant, pritrūko komunikavimo ir organizavimo priemonių, bendro pasirengimo tokiai visos šalies masto reformai.

Susitikime taip pat dalyvavęs Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banel pabrėžė, kad rengiantis bet kokioms pertvarkoms būtinas išankstinis dialogas. Tuomet kiekviena pusė pateiktų savo pasiūlymus ir numatomai pertvarkai būtų tinkamai pasirengta.

Aplinkos ministerijos atstovai – viceministras Linas Jonauskas ir kancleris Robertas Klovas, sutiko, kad trūkumų būta. Į LAASDPS pastabas dėl pertvarkos įgyvendinimo buvo reaguojama teigiamai. Sutarta, kad greitu laiku AM įvertins pateiktas pastabas ir imsis priemonių trūkumams šalinti. 

V. Banel atkreipė ministerijos atstovų dėmesį, kad nemaža problemų galima išspręsti sudarius kolektyvines sutartis. Tokia praktika statutinėse organizacijose jau taikoma, nors sutartys dar nepasirašytos, bet derybos jau baigtos ir šiomis dienomis tai bus pateikta Vyriausybei. „Kolektyvinė sutartis jau yra teisinis dokumentas. Kai ji pasirašyta, visus klausimus gali susėsti ir suderinti dvi pusės – darbdavys ir profesinė sąjunga. Nereikia jokių įsikišimų iš šalies. Kolektyvinė sutartis tai kelias į sėkmingą bendradarbiavimą, socialinį dialogą, geriau jį vykdyti prie stalo, o ne gatvėje, tai yra, siekiamybė turi būti derybos, o ne protestai ir mitingai. Ministerijos kancleris tam pritarė ir siūlė bendradarbiauti sprendžiant iškilusias problemas“, – sakė V. Banel. Be to, jis pasiūlė ministerijos atstovams skirti atsakingus asmenis, su kuriais profesinė sąjunga galėtų operatyviai spręsti iškilusias problemas.

Be jau minėtos problemos dėl tinkamo valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės funkcijos vykdymo, yra ir nemaža kitų prioritetinių klausimų, susijusių su darbo organizavimu, reikalingų priemonių aprūpinimu, mokymais pareigūnų sauga, numatomomis struktūrinėmis permainomis ir kt. Viceministras L. Jonauskas patikino, kad į klausimus bus atsakyta ir pasiūlė suorganizuoti Aplinkos ministerijos, profesinės sąjungos ir aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių padalinių atstovų susitikimą. Jis pabrėžė, kad tuomet būtų lengviau išsiaiškinti ir spręsti kylančias problemas, kurių visuomet atsiranda.

LAASDPS pirmininkas V. Laukys pasidžiaugė, kad susitikimo metu ministerijos ir profesinės sąjungos atstovai konstruktyviai diskutavo ir vertino iškilusius klausimus. Tolesnis bendradarbiavimas tikrai turėtų padėti išvengti nereikalingų nuostolių ir klaidų, juolab kad geranoriškam bendradarbiavimui akivaizdžiai pasirengusios abi pusės.

Aplinkos ministerijos atstovai susitikimo metu buvo pakartotinai pakviesti į metinę ataskaitinę LAASDPS konferenciją, kuri įvyks jau šį šeštadienį.

LAASDPS informacija

Šiandien nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banel bei Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) vadovai Vaidas Laukys bei Viktoras Mindžiulis susitinka su aplinkos viceministru Linu Jonausku bei Aplinkos ministerijos (AM)  kancleriu Robertu Klovu. Šiame profesinių sąjungų inicijuotame susitikime turėtų būti aptarti itin svarbūs aplinkos apsaugos sistemos darbuotojams klausimai, iš dalies ketinama kalbėtis ir apie AM inicijuojamą pertvarką pavedant valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę.

LAASDPS jau ne kartą yra atkreipusi dėmesį, kad tokią kontrolę vykdo regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD), o ne Valstybinė miškų tarnyba (VMT) ar miškų urėdijos (MU). Tuo tarpu aplinkos ministras Valentinas Mazuronis vasario 25 d. pasirašytu pavedimu šią kontrolę nurodė vykdyti būtent VMT ir jau nuo vasario 24 d.

LAASDPS jau yra kreipusis su  prašymu sustabdyti pavedimo vykdymą, nes VMT net teoriškai neturėjo galimybės pasirengti tokios funkcijos vykdymui, tarnybos specialistai visiškai neparengti, neinstruktuoti, neįsitikinta jų gebėjimais vykdyti tokią funkciją, nepasirūpinta jų saugumu. „Toks pavedimas iš karto pasmerktas nesėkmei ir sukelia chaosą bei lėšų švaistymą“, – teigia LAASDPS vadovai.

Susitikime ketinama aptarti ir kitus aktualius klausimus. Pavyzdžiui dėl ketintos įsteigti naujos Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos, kurios įsteigimas atneštų pertvarkas Į RAAD bei Aplinkos apsaugos agentūras. Tiesa, Vyriausybė kol kas šios tarnybos steigimui nepritarė ir sprendimus dėl  šių struktūrų pertvarkos nutarė priimti po to, kai bus patvirtintas Ūkio subjektų priežiūrą atliekančių institucijų veiklos konsolidavimo planas. Profesinės sąjungos nori išgirsti AM poziciją ne tik šiuo, bet ir kitais prioritetiniais klausimais: finansavimo, apmokėjimo už darbą poilsio, švenčių dienomis bei naktimis ir kt. AM atstovai taip pat bus pakartotinai pakviesti dalyvauti šį šeštadienį vyksiančioje LAASDPS konferencijoje.

LAASDPS informacija.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) raštu kreipėsi į aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį bei Valstybinės miškų tarnybos (VMT) prie Aplinkos ministerijos direktorių Rimantą Prūsaitį, prašydama laikinai sustabdyti šių metų vasario 25 d. ministro pasirašyto pavedimo vykdymą. Šiuo dokumentu VMT nuo šių metų vasario 24 d. pavedama vykdyti naują veiklą – kontrolę medžioklės srityje. 

Ministro pavedime VMT priskiriama iš esmės nauja funkcija, kuri nei Miškų įstatyme, nei Valstybinės miškų tarnybos nuostatuose nėra numatyta: VMT vykdo kontrolę medžioklės srityje – ši funkcija nėra priskirta VMT tikslams. Lietuvos Respublikos  aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės  įstatyme aiškiai nurodyta, kad valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdo  regionų aplinkos apsaugos departamentai, apie Valstybinę miškų kontrolę ten neužsimenama.

Tuo tarpu ministro pavedime Miškų kontrolės teritoriniams poskyriams nurodyta, kad per savaitę būtų atlikti ne mažiau kaip trys reidai kiekvieno poskyrio kontroliuojamoje teritorijoje, o jau kitą dieną turi būti pateikiami reidų rezultatai. Reido dalyviai privalo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolus, paimti pažeidimo metu naudotus įrankius, apie išskirtinius pažeidimus informuoti aplinkos viceministrą Liną Jonauską.  Administracinės bylos turi būti perduotos nagrinėti ir kontroliuoti regiono aplinkos pasaugos departamentui. Jau sudaryti ir kovo mėnesį numatytų rengti reidų sąrašai.  Pažymėtina, kad grafikai sudaryti nederinus jų su profesinės sąjungos atstovais. Be to, reidai numatyti jau nuo kovo 1 d., kai pats pavedimas pasirašytas vasario 25 d. Tuo tarpu įvedant pamaininį darbo režimą, kurio greičiausiai prireiks jei VMT teks vykdyti naują funkciją, grafikai (suderinus su darbuotojų atstovais) turi būti paskelbti ne vėliau kaip dvi savaitės iki jų įsigaliojimo. Tad šiuo atveju galima teigti, kad buvo padarytas pažeidimas.

LAASDPS ministrui išsiųstame rašte atkreipia dėmesį į tai, kad  VMT dirba karjeros pareigūnai, kurie dirba įprastu režimu – 8 val. per parą. Tuo tarpu iš reidų grafikų matyti, kad reidai numatomi ir naktimis, ir poilsio dienomis. Be to, jų trukmė svyruoja nuo 7 iki 12 val.  Darbo kodekse yra apibrėžta, kad darbo laikas įskaitant viršvalandžius neturi viršyti 48 darbo valandų per savaitę. Kas gali garantuoti, kad bus visiškai išvengta piktnaudžiavimų?

Net jei tokių piktnaudžiavimų ir nepasitaikytų, tai už darbą poilsio dienomis, naktimis, už viršvalandžius turi būti mokamas didesnis darbo užmokestis – o tai reiškia, kad vykdyti šioms papildomoms funkcijoms prireiks papildomų lėšų iš biudžeto. Ar jos bus skirtos, ar pareigūnai bus tinkamai apmokyti ir parengti naujam darbui, ar atitinkamai bus mažinamos kitų darbų apimtys, ar naujų pareigų skubotas vykdymas nesukels pavojaus pareigūnų sveikatai ir saugumui, tai tik dalis klausimų, kurie šiandien kelia nerimą.

Profesinė sąjunga rašte ministrui teigia, kad VMT dirbantys pareigūnai nėra tinkamai parengti vykdyti šią naują jiems funkciją – LAASDPS duomenimis, nebuvo rengti jokie darbuotojų apmokymai, tad vargu ar galima tikėtis, kad jie tinkamai vykdys jiems priskirtas naujas pareigas.

Savo rašte LAASDPS suformulavo iškilusius klausimus, į kuriuos prašo ministerijos atsakyti. Pavyzdžiui, kaip bus paskirstomas VMT valstybės tarnautojų darbo krūvis, kaip bus užtikrinamas nepertraukiamo paros ir savaitės poilsio laiko  reikalavimo laikymasis, kai bus atsiskaitoma su  darbuotojais už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, koks numatomas darbo laiko režimas ir kiti aktualūs klausimai.

LAASDPS prašo kol kas susilaikyti nuo pavedimo vykdymo ir kartu su profesinės sąjungos  bei kitų suinteresuotų institucijų atstovais ieškoti kitų, priimtinų ir teisėtų , priemonių. Ministerija taip pat raginama paskirti susitikimo su profesinės sąjungos atstovais laiką ir vietą.

LAASDPS informacija

Gerbiami kolegos, bendraminčiai,

Šių metų kovo 2 d. (sekmadienį) 12 val. KAM (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) priklausančioje Šventojo Ignoto bažnyčioje (Šv. Ignoto g. 6 Vilnius) vyks šventosios Mišios. Į Mišias, kuriose bus meldžiamasi už Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo  bei jų šeimos narius, mūsų bendruomenę pakvietė Lietuvos policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas.

„Pirmiausia, čia negali būti jokios prievartos ar primetimo, – sako kunigas Algirdas. – Į tokias Mišias ateitų tie, kuriems to iš tiesų reikia. Jaučiantieji poreikį ne tik išklausyti Mišias, bet ir pabūti su kolegomis neformalioje aplinkoje, pabendrauti.

Taigi galėtume susikurti tokį laiką ir erdvę, kur būtų jauku, kur gerai jaustumėmės, iš kur nereikėtų skubėti išeiti. Tai galėtų tapti jungtimi, vienijančia mūsų bendruomenę. Tai yra ne tik bendros maldos, bet ir policijos bendruomenės narių susitikimo, bendravimo, bendros būties erdvė.

Šventojo Ignoto bažnyčia – viena iš nedaugelio, galinti pasigirti žaidimų kambariu vaikams, tad išsiruošusiesiems sekmadienio Mišių nereikėtų sukti galvos, kur palikti atžalas – tiesiog vestis juos drauge.

Tad maloniai kviečiu visus kovo 2 d. (sekmadienį) 12 val. ateiti į Mišias Švento Ignoto bažnyčioje, ne tik bendrai maldai, bet ir jaukiam pabuvimui drauge.

Išnaudokime šią pabendravimo ir dalijimosi galimybę.

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo administracija

Lietuvos aplinkos ministerijos (AM) įstaigose nuo šių metų liepos 1 d. numatyti ženklūs struktūriniai pertvarkymai. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDP), kilus abejonėms, ar įvykdžius šiuos pertvarkymus nesumažės regionuose dirbančių pareigūnų skaičius, kreipėsi į aplinkos ministrą Valentiną Mazuronį, prašydama pateikti su pertvarkomis susijusią informaciją.

Steigiama nauja biudžetinė įstaiga – Aplinkos apsaugos tarnyba, kurioje numatytos 43 pareigybės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktą projektą tarnyba turėtų perimti dalį regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) ir dalį – Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) funkcijų. Atitinkamai juose esančių pareigybių sumažėtų, nes 20 pareigybių planuojama perkelti iš RAAD ir 23 – iš AAA. Kadangi naujoji tarnyba – centrinė įstaiga, pareigybės greičiausiai bus perkeltos į jos būstinę – į Vilnių.

LAASDP prašo AM pateikti konkrečią informaciją: kiek pareigybių planuojama naujojoje tarnyboje, pateikti perkeliamų, naikinamų ir /ar steigiamų pareigybių skaičių bei pavadinimus. LAASDP taip pat prašo pateikti visus su numatomu perskirstymu susijusių teisės aktų projektus. Svarbu sužinoti, ar numatyta steigti naujosios tarnybos padalinius regionuose, jei taip, tai kokiose vietovėse ir kiek pareigūnų juose dirbs. Juk visiškai aišku, kad jei tokių padalinių nebus daugeliui dabar dirbančių profesionalių darbuotojų teks trauktis iš tarnybos.

LAASDP ne kartą yra pabrėžusi, kad nieko neturi prieš pokyčius. Tačiau jie turi būti vykdomi skaidriai, subalansavus jiems būtinus kaštus bei planuojamą naudą, išsaugant regionuose kompetentingus darbuotojus.

Taip pat būtina žinoti, kokio dydžio asignavimai iš biudžeto per pastaruosius šešerius metus buvo skirti darbo užmokesčiui bei papildomų priemonių apmokėjimui (reidai, akcijos, darbas švenčių dienomis ir pan.).

LAASDP pirmininko Vaido Laukio pasirašytame rašte taip pat prašoma, kad AM, prieš priimant sprendimus dėl pareigybių perskirstymo, organizuotų susitikimus su pareigūnais bei profesinės sąjungos atstovais. Žmonės turi būti informuoti apie būsimas permainas.

Kitu raštu į aplinkos ministrą LAASDP kreipėsi, inicijuodama susitikimą, kurio metu būtų galima aptarti aktualius klausimus.  Profesinės sąjungos atstovai pabrėžia, kad jie yra už konstruktyvų dialogą: yra opių klausimų, kuriuos reikia neatidėliojant spręsti. Toks dialogas užsimezgė dar 2013 metų sausį vykusioje LAASDP konferencijoje, kur profesinė sąjunga iškėlė dešimt skaudžių problemų: socialinių garantijų, apmokėjimo – tiek darbo, tiek ne darbo metu, aplinkosaugos trumpojo telefono įvedimo, uniformų ir kt. Apie apmokėjimą poilsio ir švenčių dienomis buvo kalbėta ir pernai gruodį vykusiame susitikime su ministerijos kancleriu. Tačiau LAASDP pabrėžia, kad kai kuriais svarbiais klausimais ministerija iki šiol nėra pareiškusi aiškios pozicijos, tad susitikimas iš tiesų labai reikalingas – ši problema kiek opi, tiek ir įsisenėjusi. Pasak V. Laukio, profesinė sąjunga yra pasirengusi bendradarbiauti ir kartu ieškoti priimtiniausių būdų problemoms spręsti.

LAASDP informacija

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinei sąjungai (LAASDPS) yra žinoma, kad Aplinkos ministerija (AM) valstybiniams aplinkos apsaugos inspektoriams už rezultatyvų darbą ir pasiekimus gyvosios gamtos kontrolės srityje skiria vienkartines premijas. Iniciatyvą skatinti inspektorius LAASDPS vertina teigiamai, tačiau atkreipia dėmesį, kad likusieji inspektoriai, vykdantys kitų sričių aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nusipelno ne ką  mažesnio dėmesio. Manome, kad šie inspektoriai, atsižvelgiant į jų nuopelnus aplinkos kokybės kontrolės srityje taip pat turėtų būti įvertinti ir paskatinti.

Atsižvelgdama į susidariusią situaciją ir  bendradarbiaudama su AM profesinė sąjunga inicijavo apklausą. Buvo parengtos ir išsiuntinėtos anketos. Jos yra dviejų rūšių. Viena jų skirta regionų aplinkos apsaugos departamentams, kita inspektoriams. Anketos apima daugybę klausimų – nuo paties darbo kokybės vertinimo iki problemų, susijusių su darbo laiku, darbu poilsio dienomis, skatinimo dažnumo bei tvarkos. Anketos jau išsiųstos, respondentų prašoma atsakymus į jas atsiųsti iki vasario 21 d. Tikimasi gauti visapusiškus ir nešališkus duomenis tolimesnei analizei, kuri padės nustatyti vieningą pareigūnų skatinimo sistemą bei galimus kriterijus vertinimui.

Manoma, kad anketos ne tik padės atsakyti į daugelį klausimų dėl veiklos aplinkos apsaugos srityje tobulinimo, bet, gavus atsakymus į daugelį rūpimų klausimų, bus galima toliau tęsti konstruktyvų dialogą tarp Aplinkos ministerijos, inspektorių ir LAASDPS. Darbuotojų skatinimas ne tik gerins jų darbo kokybę, bet stiprins motyvaciją išsaugoti turimą darbo vietą. Be to, šių anketų atsakymų analizė turėtų padėti išspręsti itin svarbius klausimus, susijusius su darbo apmokėjimu, kai dirbama pasibaigus darbo laikui, poilsio ir švenčių dienomis.

Numatyta ir daugiau priemonių: bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija gerinti inspektorių darbo sąlygas, numatyti skatinimo tvarką atsižvelgiant į darbo rezultatus, parengti rekomendacijas kaip elgtis nelaimingų atsitikimų atvejais ir pan.

Kaip bus vykdoma regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) vykdomų funkcijų ir jų struktūros pertvarka, kuri numatyta nuo liepos 1 d., dar nėra galutinai aišku. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovai baiminasi, kad dėl reformos regionuose darbo gali netekti dalis gerai ir profesionaliai dirbančių darbuotojų. Tačiau, kaip teigė LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys, šiuo metu aplinkos ministerijoje vyksta intensyvios diskusijos dėl funkcijų perskirstymo ir numatomos reformos aspektų, kurios, pasak jo, yra tikrai konstruktyvios.

Šiuo metu Lietuvoje veikiantys aštuoni RAAD vykdo įvairias funkcijas nuo leidimų ir specialiųjų sąlygų išdavimo,  dalyvavimo rengiant tam tikrus, atitinkančius jų kompetenciją, projektus iki dalyvavimo įvairių komisijų veikloje. Be to, tie patys RAAD vykdo ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

Planuojama reforma numato RAAD ir Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) funkcijų perdalijimą bei RAAD pertvarką. Iš esmės tuo siekiama atskirti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę nuo leidimų išdavimo ir derinimo procedūrų. Numatoma, kad RAAD išlaikys juridinį statusą bei kontrolės funkciją, tuo tarpu visą jos veiklą, susijusią su leidimais, turėtų perimti AAA. Tame neturėtų būti nieko bloga, nes, kaip teisingai tvirtina reformos koncepcijos kūrėjai, etatų skaičius nesumažės.

Tačiau atidžiau pažvelgus tampa aišku, kad nebuvo pagalvota apie kai kuriuos niuansus. AAA – respublikinė organizacija, kuri veikia sostinėje. Tad šiuo metu RAAD sudėtyje esančios pareigybės, susijusios su leidimų išdavimu, neišvengiamai turės persikelti į Vilnių. Vadinasi, regionuose dirbantys patyrę ir kompetentingi aplinkosaugininkai, na nebent išskyrus vilniečius, turės skirtis su tarnyba. Tai ir sukėlė nerimą profesinės sąjungos atstovams. Norėdami turėti galimybę pateikti savo pasiūlymus jie kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydami leidimo dalyvauti dar pernai rugpjūtį sukurtos darbo grupės veikloje.

Kaip sakė V. Laukys, Aplinkos ministerija noriai sutiko bendradarbiauti. Šiemet sausio 3 d.  aplinkos viceministras Almantas Petkus pasirašė dokumentą, leidžiantį profesinės sąjungos nurodytus atstovus įtraukti į darbo grupės sudėtį. Į šią veiklą LAASDPS delegavo savo pirmininką Vaidą Laukį ir pirmininko pavaduotoją Viktorą Mindžiulį. Profesinės sąjungos atstovai jau dalyvavo keturiuose šiemet įvykusiuose grupės posėdžiuose.

Buvo pareikšta įvairių nuomonių ir pasiūlymų. Tai, kad vienos ir tos pačios įstaigos darbuotojai vykdo ir leidimų išdavimą, ir kontrolę iš tiesų gal ir nėra gerai. Tad  funkcijų atskyrimo sumanymas yra labiau politinis klausimas, juolab tai jau nuspręsta anksčiau. Principinis šiuo atveju yra regioniškumo klausimas ir regionuose dirbančių specialistų likimas. Aplinkosauginių reikalavimų pastaraisiais metais nuolat gausėjo ir jie griežtėjo, tačiau tiesiogiai regionuose dirbančių aplinkosaugos specialistų trūksta, dideli jų darbo krūviai, o plati ir imli sfera reikalauja didelės patirties ir išmanymo. V. Laukys išdėstė profesinių sąjungų poziciją. „Galbūt atėjo metas kai kurioms pertvarkoms, bet nereikia pradėti nuo visiško jau esamos sistemos išdraskymo, etatų mažinimo regionuose. Gerai ir profesionaliai dirbantys pareigūnas yra vertybė. Klausimas, kurioje įstaigoje jis dirbs, jau antraeilis klausimas“, – sakė jis.

Pasitarimų metu buvo svarstomos teritorijų planavimo, statybų, taršos prevencijos ir gyvosios gamtos organizavimo funkcijos. Vieni iš svarbiausių klausimų yra RAAD vykdomų funkcijų teritorijų planavimo srityje bei RAAD atliekamų specialiųjų sąlygų išdavimo ir projektų derinimo funkcijų likimas. Šias funkcijas, kaip susijusias su leidimų išdavimu, buvo siūloma perduoti AAA. Profesinės sąjungos atstovams šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, buvo svarbu ne tiek po kokia iškaba darbuotojas dirbs, kiek regioniškumo klausimas. LAASDPS atstovų ir kai kurių aplinkos ministerijų atstovų pozicija buvo, kad AAA regioniniai padaliniai vykdant minėtas funkcijas yra reikalingi. Tuo būdu bus išsaugoti kvalifikuoti specialistai regionuose, lengvinama našta verslui, nes veiklos subjektams nereiks važinėti į AAA Vilniuje, kur bus vykdomos visos procedūros. Buvo pritarta siūlymui kurti keturis regioninius AAA padalinius, koncentruojant vykdomą veiklą didesnių RAAD bazėje. Konkretūs RAAD bus siūlomi vėliau kuriant pačią struktūrą.

Tai tik vienas pavyzdys, tačiau, pasak profesinių sąjungų atstovų, apskritai bet kurios srities funkcijas yra efektyviau vykdyti vietoje – regione, jau nekalbant apie tai, kad tokiu atveju tarnyboje būtų išsaugoti profesionalai.

Kaip jau minėta, šiuo metu vyksta intensyvios derybos. Laiko joms liko nedaug, nes kai kuriems darbuotojams (pavyzdžiui, auginantiems vaikus iki 14 metų) atleidimo lapelius reikia išduoti jau prieš 4 mėnesius iki reformos, t.y., kovo 1 d. Profesinės sąjungos atstovų teigimu, jų pateikti pasiūlymai susilaukė dėmesio, pritarta AAA regioninių padalinių kūrimui, nors jų gali būti mažiau, negu dabar yra regionų. Todėl tikėtina, kad reforma bus su pliuso ženklu: naujovės yra reikalingos bet kurioje srityje, bet jos neturi būti skausmingos.

NPPSS informacija

Kiekvieni nauji metai atneša naujus tikslus, idėjas ir viltis.

Sveikindami su Šv. Kalėdom ir Naujaisiais metais,

linkime visa tai įgyvendinti.

Tebūnie ateinantys metai dosnūs Jums prasmingais darbais,

turtingi sėkme ir laime.

LAASDPS pirmininkas

Vaidas Laukys

Aplinkos ministerijai užsimojus sugriežtinti kovą su neteisėtais miškų kirtimais ir jau parengus kai kuriuos teisės aktus, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) prašo ministerijos neskubėti priimti sprendimų didinti baudų ir žalos atlyginimų įkainių.

Šių metų lapkričio 7 d. profsąjunga Aplinkos ministerijai nusiuntė raštą, kuriame teigiama, kad LAASDPS turi svarbios informacijos šiuo klausimu ir kviečia ministeriją sudaryti galimybes dialogui bei detaliai išanalizuoti ir pakeisti kai kuriuos miškų ūkinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, pašalinti dviprasmybes ir tinkamai pasiruošti permainoms. Pasak rašto, būsimi sprendimai „vienaip ar kitaip palies ne tik pažeidėjus, bet ir visos Lietuvos miškų savininkus, valdytojus, naudotojus, taip pat valstybinę miškų kontrolę vykdančių pareigūnų darbą“.

LAASDPS dar kartą informuoja ministeriją, kad daugiau kaip prieš dešimtmetį atsiradusi Administracinių teisės pažeidimų kodekso sankcija kartu su baudos skyrimu konfiskuoti iškirstą medieną arba pajamas iš šios veiklos nėra tinkamai įgyvendinama iki šiol.

„Ką daryti su savavališkų kirtimų padariniais, kai medžiai savavališkai nukirsti ir likę miške? Kas ir už kokias lėšas turi organizuoti savavališko kirtimo padarinių šalinimo darbą?“, – klausiama pirmininko Vaido Laukio pasirašytame rašte. Per dešimtmetį savavališko kirtimo padarinių šalinimo klausimo niekas neišsprendė, o  bylos stringa teismuose, nes Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta nepilna administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Kodekse taip pat yra numatyta galimybė konfiskuoti pajamas iš savavališkai iškirstos medienos, tačiau ir šiai priemonei įgyvendinti nėra numatytos tvarkos. LAASDPS yra įsitikinusi, kad šie klausimai turi būti sprendžiami skiriant lėšų visoms priemonėms įgyvendinti.

Be to, profesinė sąjunga kelia opų klausimą, – kas apskritai yra neteisėtas ar savavališkas kirtimas, nes miškų ūkinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai to aiškiai neapibrėžia. „Ar tai kirtimas be Leidimo kirsti mišką, o gal galima prie tos sąvokos pridėti ir kirtimą be Pranešimo apie ketinimus kirsti mišką, kai miško savininkas pamiršęs pateikti minėtą pranešimą kartą per metus nuėjęs į nuosavą mišką pasikerta keletą menkaverčių medžių? Ar už sausuolių ir vėtros išvirtusių medžių kirtimus taip pat bus skiriamos baudos ir skaičiuojamos žalos aplinkai? Neišsprendus tokio pobūdžio ir panašių klausimų bei nepašalinus dviprasmybių, efektyvumo siekti bus sudėtinga“, – sakoma LAASDPS laiške ministerijai.

Profesinė sąjunga įsitikinusi, kad vien tik baudų ir žalų didinimu be tam skirtų priemonių ir papildomo finansavimo joms įgyvendinti, nieko nebus pasiekta, nes baudžiami bus tik „žioplesni“, tuo tarpu „gudresni“ samdysis advokatus ir naudosis tesės aktų spragomis. Praktika rodo, kad įrodinėti neteisėto kirtimo faktus teismuose yra sudėtinga, o tokios bylos dažnai pralaimimos.