Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) valdybos nariai ketvirtadienį susitiko su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi. Susitikime aptarta statutinių tarnybų ir aplinkosaugos sistemos finansavimo situacija, pareigūnų darbo užmokestis ir socialinės garantijos bei būtinybė profesines sąjungas realiai įtraukti į sprendimų priėmimą.
Susitikime dalyvavo NPPSS priklausančių Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (LPPPS), Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos (UGPS), Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) ir Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) pirmininkai bei atstovai.
NPPSS pirmininkės Inetos Kursevičienės teigimu, profesinių sąjungų atstovai iš premjero neišgirdo konkrečių pažadų, kurių tikėjosi, tačiau svarbu, kad Vyriausybės vadovas pripažįsta sistemos problemas ir vidaus saugumo stiprinimo būtinybę.
„Negaliu pasakyti, kad iš susitikimo išėjome sulaukę atsakymų, kurių tikėjomės. Neišgirdome konkrečių įsipareigojimų dėl finansavimo ar terminų. Kita vertus, neišgirdome ir nepagrįstų pažadų. Premjeras situaciją supranta ir vidaus saugumo stiprinimą mato kaip svarbų valstybės tikslą. Mes labai aiškiai pasakėme, kad prioritetas dabar turi būti statutinių tarnybų ir aplinkosaugos sistemos finansavimas. Akivaizdu, kad dėl konkrečių sprendimų dar reikės nemažai dirbti ir spausti Vyriausybę“, – sako I. Kursevičienė.
NPPSS siūlo penkerių metų susitarimą
Vienas svarbiausių susitikime aptartų klausimų – ilgalaikis statutinių tarnybų finansavimo modelis. NPPSS atstovai įsitikinę, kad pareigūnų atlyginimų ir tarnybų finansavimo problema negali būti kasmet sprendžiama iš naujo, tiesiog derantis dėl papildomo finansavimo.
Susivienijimas siekia, kad pradedančio pareigūno darbo užmokestis pasiektų ne mažiau kaip vieną vidutinį darbo užmokestį „į rankas“, o tolesnis atlygio augimas būtų nuoseklus ir prognozuojamas. Tam reikalingi ne tik konkretūs 2027–2028 metų sprendimai, bet ir ilgalaikis finansavimo modelis.
Susitikimo metu Ministras Pirmininkas išreiškė palaikymą idėjai siekti ilgalaikio, penkerių metų susitarimo dėl statutinių tarnybų finansavimo. NPPSS pasiūlė Vyriausybei bendradarbiauti rengiant tokį modelį.
„Tai vienas svarbiausių susitikimo rezultatų. Jeigu sutariame, kad problema yra sisteminė, negalime jos kiekvieną rudenį pradėti spręsti iš naujo. Penkerių metų susitarimas leistų pareigūnams matyti perspektyvą, o tarnyboms – planuoti savo pajėgumus. Esame pasirengę kartu su Vyriausybe tokį modelį kurti, tačiau svarbu, kad ši idėja dabar virstų konkrečiais darbais“, – teigia NPPSS pirmininkė.
Socialinės garantijos – tos pačios sistemos dalis
NPPSS susitikime taip pat akcentavo pareigūnų socialinių garantijų – pensijų, reabilitacijos, kelionės išlaidų kompensavimo ir kitų tarnybos specifiką atitinkančių priemonių – stiprinimą.
Profesinių sąjungų vertinimu, šie klausimai negali būti atskirti nuo darbo užmokesčio. Statutinė tarnyba reiškia didesnius reikalavimus, tačiau kartu ir didesnę profesinę riziką. Todėl atlygis, sveikatos išsaugojimas, su tarnyba susijusių išlaidų kompensavimas bei garantijos baigus tarnybą turi būti vertinami kaip viena sistema.
NPPSS taip pat pabrėžė, kad stiprinant valstybės pasirengimą krizėms ir kitoms grėsmėms vidaus saugumas negali likti krašto apsaugos šešėlyje. Policija, VSAT, priešgaisrinė gelbėjimo sistema, Viešojo saugumo tarnyba ir kitos institucijos yra neatsiejama valstybės atsparumo dalis.
Profesinės sąjungos privalo dalyvauti dar formuojant sprendimus
Trečiasis svarbus susitikimo akcentas – socialinio dialogo kokybė. NPPSS pabrėžė, kad profesinių sąjungų įtraukimas neturi apsiriboti jau parengtų teisės aktų ar politinių sprendimų derinimu. Pareigūnų atstovai į procesus turi būti įtraukti dar tuomet, kai sprendimai formuojami ir svarstomos skirtingos alternatyvos.
„Susitikimą vertiname kaip dialogo pradžią. Premjeras nebandė apsimesti, kad problemų nėra. Mes gi suprantame, kad norinčių papildomo finansavimo bus daug. Todėl mūsų užduotis dabar – argumentais ir konkrečiais pasiūlymais įrodyti, kad vidaus saugumo stiprinimas nėra vien dar vienas prašymas biudžetui. Tai investicija į Lietuvos žmonių ir valstybės saugumą, jos atsparumą. Šio ir kitų susitikimų rezultatus galiausiai vertinsime ne pagal tai ar produktyvus ir geras buvo pokalbis, o pagal tai, kokie sprendimai galiausiai bus priimti“, – sako I. Kursevičienė.
NPPSS pabrėžia, kad per likusią Vyriausybės kadencijos dalį tikisi ne visų dešimtmečius kauptų problemų išsprendimo, o aiškios krypties, konkrečių įsipareigojimų ir sprendimų, kurie užtikrintų pradėtų pokyčių tęstinumą ir po 2028 metų.
