Valstybinėje miškų tarnyboje atliktas darbuotojų psichologinio klimato tyrimas atskleidė dvejopą situaciją – tarnyboje vyrauja geri ir kolegiški tarpusavio santykiai, darbuotojai palankiai vertina savo tiesioginius vadovus, tačiau reikšminga dalis apklaustųjų kritiškai vertina organizacijos vadovavimo kultūrą, komunikaciją, darbo užmokestį ir psichologinę aplinką. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS), kurios užsakymu ir buvo atliktas šis tyrimas, atstovai pabrėžia, kad tyrimo rezultatai aiškiai parodo būtinybę imtis sisteminių pokyčių.
Apklausa buvo atlikta šių metų birželio mėnesį, joje anonimiškai dalyvavo 94 Valstybinės miškų tarnybos darbuotojai. Tyrimo tikslas – įvertinti emocinę atmosferą, tarpusavio bendravimą ir psichologinį saugumą darbo aplinkoje.
Kolektyvai stiprūs, tačiau atlygis ir motyvacija kelia vis daugiau klausimų
Tyrimas parodė, kad didžiausia organizacijos stiprbė – darbuotojų tarpusavio santykiai. Net 84 proc. darbuotojų yra patenkinti santykiais su savo skyriaus kolegomis, 74 proc. teigiamai vertina bendradarbiavimą su kitų skyrių darbuotojais, o 82 proc. palankiai vertina darbo sąlygas, ypač lankstų darbo grafiką ir nuotolinio darbo galimybes.
Vis dėlto yra sričių, kuriose situacija gerokai sudėtingesnė. Daugiau nei pusė darbuotojų mano, kad jų darbo užmokestis yra nepakankamas, trečdalis neigiamai vertina karjeros galimybes, o reikšminga dalis pasigenda motyvacijos ir profesinio augimo perspektyvų. Tyrimas parodė, kad atlygio sistema yra viena iš problemiškiausių organizacijos sričių.
„Šis tyrimas paneigia mitą, kad darbuotojams rūpi tik atlyginimas. Matome, kad žmonės vertina savo kolegas, yra lojalūs tiesioginiams vadovams, tačiau jie tikisi daugiau atvirumo, aiškumo, pagarbos ir realaus įsiklausymo visos organizacijos lygmeniu. Jeigu šie signalai liks neišgirsti, anksčiau ar vėliau tai atsilieps ir darbuotojų motyvacijai, ir institucijos gebėjimui išlaikyti specialistus. Aišku, būtinybė didinti darbo užmokestį taip pat negali būti pamiršta“, – sako LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.
Dalis darbuotojų nesijaučia galintys atvirai kalbėti
Tyrimas atskleidė ir rimtesnių psichologinės aplinkos problemų. Apie 40 proc. darbuotojų mano, kad organizacijoje trūksta atvirumo ir skaidrumo, o vykstantys procesai bei priimami sprendimai nėra pakankamai aiškiai komunikuojami. Ketvirtadalis apklaustųjų teigia negalintys saugiai išsakyti kritinę nuomonę ar abejones dėl organizacijoje priimamų sprendimų.
Be to, 41 proc. darbuotojų nurodė jaučiantys emocinę įtampą darbo aplinkoje, trečdalis pastebi nepagarbų elgesį, o 35 proc. teigia, kad gavę darbo pasiūlymą su tokiu pačiu atlyginimu iš organizacijos išeitų. Tyrimo išvadose pažymima, kad tai gali būti susiję ne tik su atlygiu, bet ir su emocine atmosfera, motyvacijos stoka bei pasitikėjimu organizacija.
Neraminantys mobingo skaičiai
18 proc. tyrimo dalyvių nurodė darbe patyrę mobingą, o dar 20 proc. darbuotojų negalėjo aiškiai įvertinti savo patirties, todėl yra galimybė, kad dalis jų taip pat buvo susidūrę su mobingu, tačiau negalėjo to aiškiai atpažinti ar įvardinti.
Dar daugiau, net 28 proc. atsakiusiųjų, nurodė stebėję mobingo apraiškas organizacijoje. 14 proc. darbuotojų negalėjo pateikti aiškaus vertinimo, todėl tikėtina, kad dalis jų taip pat buvo stebėję elgesį, turintį mobingo požymių.
„Sakyčiau, jog tai yra labiausiai neraminanti tyrimo dalis. Skaičiai tikrai per dideli ir tarnybos vadovybė privalo atkreipti į juos dėmesį“, – aiškina V. Laukys.
Tiesioginiai vadovai vertinami geriau nei organizacijos vadovybė
Apklausa parodė, kad maždaug trys ketvirtadaliai darbuotojų teigiamai vertina savo tiesioginius vadovus. Respondentai išskyrė pagarbų bendravimą, gebėjimą išklausyti, suteikti grįžtamąjį ryšį ir įsitraukimą sprendžiant problemas.
Tuo metu aukščiausiosios vadovybės vertinimai gerokai labiau išsiskyrė – maždaug po 40 proc. darbuotojų ją vertino teigiamai ir neigiamai. Tyrimas rodo, kad darbuotojams labiausiai trūksta aiškios komunikacijos, nuoseklumo ir didesnio pasitikėjimo tarp vadovybės bei kolektyvo.
Profesinė sąjunga: rezultatai turi sufleruoti sprendimus
Pasak V. Laukio, svarbiausia, kad tyrimo rezultatai neliktų tik statistika.
„Matome ne pavienes problemas, o tam tikras tendencijas. Džiugu, kad kolektyvuose yra stiprus tarpusavio palaikymas ir profesionalūs tiesioginiai vadovai. Tačiau tuo pačiu akivaizdu, kad darbuotojai tikisi didesnio skaidrumo, daugiau dialogo, konkurencingesnio darbo užmokesčio ir geresnio psichologinio klimato. Tikimės, kad Valstybinės miškų tarnybos vadovybė į šiuos rezultatus žiūrės kaip į galimybę stiprinti organizaciją, o ne kaip į kritiką. Pokyčiai šiandien reikalingi ne tik darbuotojų gerovei, bet ir sklandžiai pačios institucijos veiklai“, – teigia LAASDPS pirmininkas.
Profesinė sąjunga pabrėžia, kad tyrimas gali tapti svarbiu atspirties tašku planuojant organizacinius pokyčius, stiprinant darbuotojų motyvaciją ir kuriant tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojai jaustųsi išgirsti, vertinami ir galėtų visą dėmesį skirti savo tiesioginėms funkcijoms.
LAASDPS tyrimo rezultatus jau pristatė Valstybinės miškų tarnybos darbuotojams ir vadovybei. Artimiausiu metu planuojama juos aptarti su įstaigos vadovu.
—
BNS / J. Kalinsko nuotrauka.
