Šių metų birželio 25 dieną Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas Vaidas Laukys ir pavaduotoja Dijana Rupeikienė susitiko su Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariais.
Šis susitikimas – praėjusią savaitę LAASDPS surengtos konferencijos tąsa. Konferencijos metu aplinkosaugininkai priėmė rezoliuciją, kurioje buvo įtvirtinti svarbiausi bendruomenės reikalavimai.
Primename, kad LAASDPS neeilinės konferencijos delegatai reikalavo nuo 2027 m. užtikrinti tokį aplinkosaugos sistemos finansavimą, kuris leistų darbuotojams gauti ne mažesnį kaip 1 500 eurų darbo užmokestį po mokesčių. Rezoliucijoje taip pat reikalaujama užtikrinti tokį darbuotojų skaičių, kuris atitiktų realią darbų apimtį ir didėjančius teisės aktų bei kontrolės reikalavimus, o naujus teisės aktų reikalavimus, reformas ir papildomas funkcijas įgyvendinti tik iš anksto įvertinus ir skyrus reikalingus finansinius bei žmogiškuosius išteklius; peržiūrėti aplinkosaugos sistemos darbuotojams pavestas funkcijas ir atsisakyti nebūdingų, perteklinių bei su pagrindine veikla nesusijusių užduočių; organizuoti nepriklausomus psichologinio klimato tyrimus Aplinkos ministerijai pavaldžiose įstaigose, o vienu iš vadovų veiklos vertinimo kriterijų nustatyti psichologinio klimato įstaigoje rodiklį.
Šis dokumentas buvo įteiktas Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Vyriausybei ir Aplinkos ministerijai.
„Keičiantis Vyriausybei ir formuojant naujus veiklos prioritetus itin svarbu, kad aplinkos apsaugos sritis išliktų tarp valstybės prioritetų. Susitikimo Seime metu akcentuota, kad vienas svarbiausių naujojo aplinkos ministro uždavinių – nuosekliai spręsti ilgus metus besikaupiančias aplinkos apsaugos sistemos problemas, kurios mažina institucijų veiklos efektyvumą ir darbuotojų motyvaciją. Buvo pabrėžta, kad būtina objektyviai įvertinti iki šiol neįgyvendintus sprendimus, užsitęsusius procesus bei neatliktus darbus ir sutarti dėl aiškių veiklos prioritetų. Aplinkos apsaugos sistema turi būti stiprinama ne deklaratyviomis nuostatomis, o konkrečiais veiksmais, užtikrinančiais institucijų gebėjimą efektyviai vykdyti pavestas funkcijas, saugoti aplinką ir atliepti visuomenės lūkesčius“, – po susitikimo teigė Dijana Rupeikienė.
Anot LAASDPS atstovų, ypač svarbu, kad ankstesnės Vyriausybės programoje numatytos nuostatos dėl aplinkos apsaugos stiprinimo, institucijų veiklos efektyvinimo, darbuotojų kompetencijų stiprinimo ir tinkamo finansavimo būtų išlaikytos bei nuosekliai tęsiamos XXI Vyriausybės programoje. Valstybės aplinkosaugos politika turi būti grindžiama tęstinumu, o ne nuolatiniu strateginių krypčių kaitaliojimu.
Pasak V. Laukio, vienas iš svarbiausių aplinkosaugos sistemos darbuotojų lūkesčių yra adekvatus ir konkurencingas darbo užmokestis.
„Konkurencingas darbo užmokestis, aiškios karjeros galimybės, tinkamos darbo sąlygos ir darbuotojų įtraukimas į sprendimų priėmimą yra būtinos sąlygos siekiant išlaikyti kvalifikuotus aplinkosaugininkus valstybės tarnyboje. Be jų neįmanoma užtikrinti nei efektyvios priežiūros, nei kokybiško teisės aktų įgyvendinimo. Taip pat konstatuojame, kad būtina atsisakyti perteklinių funkcijų, kurios trukdo nukreipti pajėgumus į svarbiausius ir aktualiausius aplinkosaugos klausimus. Praktika rodo, kad nemaža dalis aplinkos apsaugos institucijų žmogiškųjų ir finansinių išteklių vis dar skiriama pertekliniams administraciniams procesams, kurie nesukuria realios pridėtinės vertės aplinkos apsaugai. Todėl būtina, atsisakyti perteklinių reikalavimų, optimizuoti procesus bei įvertinti galimybes tam tikras funkcijas perduoti kitoms institucijoms ar centralizuoti jų vykdymą“.
Susitikimo metu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto atstovai sutiko imtis lyderystės ir kartu su Aplinkos ministerija bei LAASDPS ieškoti optimalių aplinkos apsaugos sistemos stiprinimo sprendimų. Aptarti artimiausio laikotarpio veiksmai, siekti papildyti Vyriausybės programą aplinkosaugos sistemos stiprinimo tikslais, aktyviai prisidėti prie Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano rengimo, peržiūrėti ankstesnių Aplinkos apsaugos komiteto sprendimų įgyvendinimo eigą, atitinkamai peržiūrint ir atsisakant nebūdingų funkcijų. Taip pat aptarti galimi įstatymų pakeitimai, kuriais būtų galima palengvinti aplinkosaugos sistemos veikimą.
