Šiandien Lietuvos Respublikos Seime vykusioje Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) neeilinėje konferencijoje aplinkosaugos bendruomenės atstovai aptarė svarbiausias sistemos problemas, darbuotojų lūkesčius ir sprendimus, būtinus siekiant užtikrinti efektyvų aplinkosaugos institucijų darbą ateityje. Konferencijoje dalyvavę delegatai diskutavo apie darbo užmokestį, augančius darbo krūvius, darbuotojų trūkumą, psichologinį klimatą įstaigose.
Aplinkosaugininkų lūkestis – ne mažesnis kaip 1500 eurų atlyginimas
Konferencijoje akcentuota, kad viena iš didžiausių sistemos problemų išlieka nekonkurencingas aplinkosaugininkų darbo užmokestis. LAASDPS pabrėžė, jog jos prioritetinis tikslas – užtikrinti, kad aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų mėnesinis darbo užmokestis po mokesčių siektų ne mažiau kaip 1500 eurų.
Profesinės sąjungos vertinimu, dabartinis finansavimas ir atlygio dydis neleidžia įstaigoms tinkamai konkuruoti darbo rinkoje bei kelia grėsmę institucijų gebėjimui išlaikyti kvalifikuotus specialistus.
„Valstybė iš aplinkosaugos darbuotojų tikisi vis daugiau – efektyvesnės kontrolės, greitesnių sprendimų. Mums nuolatos užkraunamos naujos funkcijos. Tačiau tuo pat metu nesprendžiama esminė problema – žmonių motyvacija ir atlygis. Negalime kalbėti apie stiprią aplinkosaugos sistemą, jeigu jos darbuotojai pagal šiuos parametrus atsiliks nuo darbo rinkos“, – sakė LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.
Didesni reikalavimai be papildomų resursų
Konferencijoje nemažai dėmesio skirta pastaruoju metu inicijuojamiems teisės aktų pakeitimams ir naujoms funkcijoms, kurios aplinkosaugos institucijoms perduodamos nenumatant papildomų finansinių ar žmogiškųjų išteklių. Aptarti planuojami teisės aktų pakeitimai ir kiti sprendimai, galintys reikšmingai padidinti darbuotojų darbo krūvį.
Pasak profesinės sąjungos atstovų, valstybė neturėtų spręsti sisteminių problemų jų naštą perkeldama darbuotojams.
„Matome pavojingą tendenciją – darbuotojams keliami vis didesni reikalavimai, griežtinama atsakomybė, tačiau nesprendžiamas papildomų resursų klausimas. Toks požiūris ilgainiui veda ne prie efektyvesnės sistemos, o prie darbuotojų perdegimo ir specialistų trūkumo“, – teigė LAASDPS pirmininko pavaduotoja Dijana Rupeikienė.
Konferencijos rezoliucijoje – aiškūs reikalavimai valdžiai
Konferencijos delegatai priėmė rezoliuciją, kurioje įvardijo svarbiausius aplinkosaugos sistemos iššūkius ir pateikė konkrečius reikalavimus valdžios institucijoms. Rezoliucijoje dar sykį pakartota, kad aplinkosaugos institucijoms nuosekliai perduodamos naujos funkcijos, didėja kontrolės apimtys ir visuomenės lūkesčiai, tačiau šie pokyčiai nėra lydimi pakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių.
Dokumente reikalaujama nuo 2027 metų užtikrinti tokį aplinkosaugos sistemos finansavimą, kuris leistų darbuotojams gauti ne mažesnį kaip 1500 eurų darbo užmokestį po mokesčių, didinti darbuotojų skaičių pagal realų darbo krūvį, atsisakyti perteklinių ir nebūdingų funkcijų bei organizuoti nepriklausomus psichologinio klimato tyrimus Aplinkos ministerijai pavaldžiose įstaigose. Taip pat siūloma vienu iš vadovų veiklos vertinimo kriterijų nustatyti psichologinio klimato rodiklius.
„Ši rezoliucija – aplinkosaugos bendruomenės siunčiama žinutė, kokių sprendimų šiandien reikia sistemai. Joje nėra nieko perteklinio – tik tie dalykai, be kurių bus vis sunkiau užtikrinti efektyvią aplinkos apsaugą ir išlaikyti žmones sistemoje“, – pabrėžė V. Laukys.
Rezoliuciją nutarta pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Sprendimų laikas – dabar
Konferenciją apibendrindami profesinės sąjungos atstovai pabrėžė, kad aplinkosaugos sistema šiandien susiduria ne su pavienėmis problemomis, o su ilgą laiką besikaupiančiais iššūkiais, kuriems spręsti būtini konkretūs politiniai sprendimai.
„Šiandien kalbame ne tik apie darbuotojų lūkesčius. Kalbame apie valstybės gebėjimą arba negebėjimą ateityje užtikrinti veiksmingą aplinkos apsaugą, viešojo intereso gynimą ir visuomenės pasitikėjimą institucijomis. Sprendimų, kad sistema būtų efektyvi, reikia ne po kelerių metų, o dabar“, – reziumavo V. Laukys.
