2025 m. gegužės 14 d. Šiaulių valdybos pareigūnai susitiko su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) vadovybe.
Nuo 2022 metų Departamentui vadovauja G. Kadziauskas. Praėjus keleriems vadovavimo metams, aplinkosaugininkų demotyvacija vis labiau auga – darbuotojai reiškia nusivylimą ir vis dažniau nebesieja savo ateities su sistema.
Pareigūnų kantrybė senka. Nuo pirmųjų G. Kadziausko vadovavimo dienų Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga nuosekliai pristatė problemas, kėlė klausimus, ieškojo kompromisų, kad būtų atliepti darbuotojų lūkesčiai.
Tačiau esminės problemos taip ir neišspręstos. Reorganizacijos nepasiteisino, pareigūnų darbo krūvis tik auga. Vis daugiau darbuotojų svarsto galimybę palikti tarnybą – jie jaučiasi neišgirsti, sprendimų priėmimas vilkinamas, o realūs aplinkosaugos iššūkiai lieka be deramo dėmesio.
Šiuo metu Lietuvoje yra rajonų, kur valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdo tik du pareigūnai. Atostogų ar nedarbingumo laikotarpiu kai kuriuose rajonuose lieka tik vienas pareigūnas. Tokiose situacijose tampa neįmanoma organizuoti tikslingų išvykų, tirti sudėtingesnių skundų ar vykdyti planinių bei neplaninių patikrinimų. Pareigūnų trūkumas ne tik apsunkina kasdienį darbą, bet ir smarkiai demotyvuoja likusius darbuotojus.
Pareigūnai įsitikinę, kad jų pagrindinis darbas turėtų būti nukreiptas į didžiuosius teršėjus – nelegalius ENTP ardytojus, atliekų tvarkytojus, nesilaikančius teisės aktų reikalavimų. Tačiau neretai tenka sugaišti daug laiko reaguojant į mažareikšmius pranešimus, ypač gaunamus per internetinę svetainę „Tvarkau Lietuvą“. Šios platformos pranešimai dažnai susiję su smulkiais pažeidimais – griovyje numestas šiukšlių maišelis ar kelios padangos. Tokių atvejų tyrimas, pareigūnų nuomone, turėtų būti savivaldos atsakomybė (kaip ir atliekų deginimas buitiniuose taršos šaltiniuose).
Departamentas įsigijo planšetinius kompiuterius, kurie turėjo palengvinti pareigūnų darbą. Tačiau šie įrenginiai tapo techniniu iššūkiu – jie nepritaikyti darbui lauko sąlygomis, jų naudoti automobilyje praktiškai neįmanoma, o dokumentų pildymas – itin nepatogus. Tokios priemonės ne tik trukdo operatyviai reaguoti į pažeidimus, bet ir dar labiau demotyvuoja darbuotojus, kurie priversti rinktis tarp nepatogaus darbo ir formalių funkcijų nevykdymo.
Norint dalyvauti konkursuose į specialistų, vykdančių aplinkosauginę kontrolę, pareigas, būtina turėti aukštąjį išsilavinimą. Tačiau laimėjus konkursą paaiškėja, kad siūlomas atlyginimas beveik nesiskiria nuo nekvalifikuoto darbo užmokesčio – jis vos šiek tiek viršija patvirtintą minimalų atlyginimą Lietuvos Respublikoje. Dėl šios priežasties naujai atėję žmonės netrukus apsisprendžia palikti sistemą. Tas pats galioja ir ilgamečiams pareigūnams – jų atlyginimų koeficientai nesikeičia metų metais.
Dėl vis labiau augančios aplinkosaugininkų demotyvacijos, išreiškiamo nusivylimo ir didėjančio darbo krūvio, dėl kurio darbuotojai išeina iš darbo, atsakomybė tenka Departamento vadovui G. Kadziauskui. Esama situacija reikalauja neatidėliotinų sprendimų – jie turi būti priimti nedelsiant. Reikalavimai bus keliami griežtai, net jei prireiktų imtis kraštutinių priemonių, kad būtų apginta pareigūnų teisė į tinkamas darbo sąlygas ir užtikrintas visuomenės interesas – saugi ir švari aplinka.
