Naujienos

Praėjusią savaitę Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas Vaidas Laukys aplinkosaugininkams aktualius klausimus dar kartą aptarė su aplinkos  ministru Kęstučiu Navicku.

Susitikimo metu aptarta Regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) prijungimo prie Aplinkos apsaugos departamento eiga, praeitais metais aplinkosaugininkų kelti siūlymai ir klausimai, – aplinkos apsaugos kontrolės planavimas, specializacijos atitinkamose srityse, funkcijų diferenciacija pagal patikrinimų sudėtingumą, konsultavimo aplinkosauginiais klausimais mechanizmas, reagavimo į aplinkosauginius pranešimus tobulinimas, darbo krūvio vertinimo poreikis, atlyginimo didinimo poreikis ir kiti. LAASDPS pirmininko Vaido Laukio teigimu, susitikime išsklaidyti gandai ir netiksli informacija, susijusi su vykdomomis reformomis RAAD. Paneigtos klaidingos nuomonės, jog LAASDPS ruošiasi trukdyti planuojamoms reformoms.

V. Laukys teigia, kad didelė dalis praeitais metais keltų klausimų ir siūlymų buvo apsvarstyti, išgirsti, padarytos arba dar daromos tam tikros korekcijos. Dalies klausimų sprendimai susiję su šiuo metu vykdomomis pertvarkomis, todėl jų įgyvendinimo bus imamasi tik antrame pusmetyje. 

Vykstant RAAD reorganizacijai, kyla nemažai neaiškumų, tačiau juos siekiama spręsti ir veiklą vykdyti skaidriai bei prasmingai. Tuo tikslu LAASDPS atstovas yra įtrauktas į Aplinkos ministerijos sudarytą darbo grupę, turi galimybę tiesiogiai dalyvauti jos veikloje ir teikti siūlymus. Ši galimybė išnaudojama, LAASDPS nariams teikiama visa turima informacija, be to, esant reikalui, organizuojami papildomi posėdžiai su atitinkamais aplinkosaugos sričių specialistais.

Aplinkos ministro Kęstučio Navicko teigimu, vsi inspektoriai, norintys likti aplinkosaugos sistemoje, tikrai turės šią galimybę, o taupymas vyks tik valdymo ir bendrųjų funkcijų atžvilgiu. Minisitras užtikrino, kad darbuotojų nuogąstavimai dėl neaiškumų bus išsklaidyti, o į rūpimus klausimus bus pateikti atsakymai.

Susitikimo metu išsklaidyti neaiškumai ir užtikrinta, kad reformomis siekiama ne tik efektyvumo, bet ir darbuotojų saugumo bei kompetencijos išsaugojimo. V. Laukys džiaugiasi, kad LAASDPS atstovai yra girdimi, todėl tikimasi sulaukti teigiamų pokyčių sistemoje. 

Praėjusią savaitę Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovai su Aplinkos ministerijos derybininkais tarėsi dėl Šakinės kolektyvinės sutarties aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės srityje. Profesinės sąjungos atstovai džiaugiasi, kad susitarti pavyko ir artimiausiu metu bus galima planuoti sutarties pasirašymą.

„Nuo pirminio kolektyvinės sutarties projekto pristatymo jau praėjo daugiau nei porą metų. Per tą laiką pasikeitė Aplinkos ministerijos vadovybė, kelis kartus keitėsi ir ministerijos derybininkų sąstatas. Be to, buvo priimta naujoji Darbo kodekso redakcija, todėl teko iš naujo peržiūrėti kai kurias esmines sutarties projekto nuostatas”, – apie sunkią pradžią pasakoja LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Nepaisant visų iššūkių, LAASDPS derybininkams pavyko sutarti dėl šakinės kolektyvinės sutarties sąlygų su Aplinkos ministerija. Iki sutarties pasirašymo, anot profesinės sąjungos atstovų, liko vos keletas formalumų ir suderinimų su kitomis institucijomis.

„Sutartis sudarys palankesnes sąlygas socialiniam dialogui plėtoti, padės gerinti darbuotojų socialines garantijas ir, žinoma, tai bus paskata eiti toliau ir siekti, kad kiekvienoje aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje įstaigoje būtų tariamasi dėl įstaigos lygio kolektyvinės sutarties. Jose bus galima dar smulkiau numatyti garantijas darbuotojams”, – teigia V. Laukys.

Ištrauka iš Darbo kodekso

Pažymėtina tai, kad vadovaujantis naujojo darbo kodekso nuostatomis kolektyvinės sutartys yra išimtinė profesinių sąjungų teisė. Manau, kad tokiomis priemonėmis ir siekiama, kad darbuotojai burtųsi į profsąjungas, keltu jiems rūpimus klausimus ir siektų jų efektyvaus įgyvendinimo.

Praėjusią savaitę Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovai lankėsi Merkinėje, kur susitiko su Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių rezervato direkcijos  darbuotojais ir profsąjungos nariais.  Vizito metu su įstaigos direktoriumi Eimučiu Gudelevičiumi ir darbuotojais diskutuota apie darbo sąlygas, galimas pertvarkas saugomų teritorijų srityje ir kitus svarbius klausimus.

Diskusijų metu paaiškėjo, kad tikrai yra spręstinų klausimų dėl darbuotojų darbo sąlygų, darbo vertinimo.

„Nepaisant vadovo geranoriško požiūrio į darbuotojų keliamus klausimus ir pozityvaus nusiteikimo juos spręsti, darbuotojams trūksta informacijos ir grįžtamojo ryšio. Manau, kad vizitas buvo naudingas abiems pusėms. Sutarėme, kad balandžio pradžioje darbuotojai apsitars tarpusavyje dėl jiems rūpimų klausimų, įsivertins prioritetines sritis ir susitikę su vadovu aptars galimybes  jiems spręsti”, – po susitikimo sakė LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Dzūkijos nacionalinio parko  ir Čepkelių rezervato direkcijos  Gamtos  skyriaus ekologė Onutė Grigaitė teigia, kad susitikimo metu paaiškėjo kiek yra daug sąlyčio taškų, o bendras gėris kuriamas kartu diskutuojat, ieškant abiems pusėms priimtino sprendimo. 

„Nors kol kas apčiuopiamo rezultato ir neturime, turime konkretų planą, ką darysime toliau. Susitikimas padrąsino ir mus pačius – darbuotojus. Dabar, manau, bus gerokai lengviau išsakyti savo nuomonę, kelti problemas, teikti siūlymus“, – viliasi O. Grigaitė.

Kiekvienas dirbantysis pagal įstatymą iki gegužės 1 d. turi teisę iki 2 proc. pajamų mokesčio skirti paramai. Asmeniui nepaskirstant šios mokesčio dalies, ji išdalinama labiausiai paramos reikalaujančioms sritims.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) teikia įvairialypę pagalbą aplinkosaugos pareigūnams ir siekia optimalaus resursų naudojimo. Organizacija orientuota į kokybiškos aplinkos išsaugojimą ir puoselėjimą bei tuo besirūpinančių pareigūnų motyvacijos užtikrinimą.

Kviečiame Jus ir Jūsų šeimos narius prisidėti prie Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos veiklos. Tai galite padaryti pervesdami iki 2% savo pajamų mokesčio iki 2018 gegužės 1 d. Tik kartu su Jumis galime kurti saugią Lietuvą, kurioje pareigūnai gautų orų darbo užmokestį, būtų tinkamai aprūpinti ir apmokyti.

Skirt paramą paprasta. Tereikia užpildyti FR0512 formą.

Formos pildymo instrukcija:

Laukeliuose 1, 2, 3V, 3P, 4 – yra užpildomi asmeniniai deklaruojančio asmens duomenys.

Laukelis 5 – nurodomi 2017 metai.

Laukeliuose 6S, 6A, 7S, 7A pasirenkate ką norite remti.

Kiti laukeliai:

E1 – gavėjo tipas: pasirenkama „2 – Paramos gavėjas“

E2 – nurodomas įmonės kodas

E3 – pildyti nebūtina

E4 – nurodoma prašoma pervesti pajamų mokesčio dalis procentais (ne daugiau 2% vienam ar visiems gavėjams kartu).

E5 – pildyti nebūtina. Jei norite, ateinančiais metais nesiusti šios deklaracijos, bet norite, kad parama būtų skirta tiems patiems paramos gavėjams nurodykite metus iki kurių ši deklaracija galios.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos kodas (E2 laukelis) – 302623077

Tam, kad parama pasiektų konkretų adresatą deklaracijoje pakanka nurodyti tik paramos gavėjo įmonės kodą, kurio tikrumą galima pasitikrinti internete.

Paramos gavėjų duomenis galite pasitikrinti čia.

Elektroninio deklaravimo sistema

Taisyklės

Kolegos, pareigūnai,

Prieš 28 metus mus vienijo troškimas būti laisviems ir patiems spręsti savo likimą. Visada išsaugokime šią ypatingą Kovo 11-osios dvasią ir didžiuokimės, kad esame laisvos Lietuvos piliečiai! Būkime piietiški, nelikime abejingi pilietinėms pareigoms ir jauskime, kad Lietuva prasideda nuo kiekvieno iš mūsų.

Turėkime Lietuvą tokią, kurioje būtų visada gera gyventi – saugią, tvirtą ir nepriklausomą. 

LAASDPS

Mielos moterys, kolegės,

Įvairiaspalvių gėlių žiedai kasmet priartina pavasarį. Žydėkite kaip tos gėlės, būkite laimingos, mylinčios ir mylimos, gerbiamos ir vertinamos. Tegul Jūsų darbus lydi sėkmė, o svajonėms skleidžiasi sparnai. Saulės, širdžių šilumos, laimės šiandien ir visada. Su Tarptautine moters diena!

LAASDPS

Kolegos, pareigūnai,
Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį – pasitikime vieningai. Kartu prisiminkime praeityje nueitą ilgą kelią į nepriklausomybę, kurį ne kartą lydėjo įvairūs iššūkiai. Iššūkiai, kuriuos įveikėme, po kurių atsitiesėme ir subrendome kaip savarankiška valstybė.

Laisvės kelias nesibaigia ir šiandien, bet juo žengiame jau būdami kitokie: drąsūs, veržlūs, stiprūs, orūs, reikalui esant pasiryžę stoti į kovą už savo šalį ir jos žmones. Tad tebūna Valstybės jubiliejus kiekvieno pareigūno asmeninė šventė!

Aukštai iškėlę trispalves švęskime, kurkime pažangių idėjų, drąsių sprendimų kupiną saugią Lietuvą!

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga

Vakar, vasario 8 d. vyko susitikimas, kurio metu Aplinkos ministerijos vadovybė Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovams pristatė Regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) reformą bei steigiamo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (AAD) struktūrą.

Anot ministerijos atstovų, AAD bus vienintelė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę šalyje vykdanti institucija. Ją įsteigti įpareigoja pakeistas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas. Šio įstatymo nuostatas planuojama įgyvendinti liepos 1 d., kai prie AAD bus prijungtos aštuonios šiuo metu valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdančios institucijos – regionų aplinkos apsaugos departamentai.

Ministerija žada aiškesnę struktūrą ir vieningą sistemą

Aplinkos ministerija teigia, kad tai leis optimizuoti bendrąsias ir aiškiai išgryninti tiesiogines aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas, užtikrinti vieningą pažeidimų kontrolės ir ūkio subjektų konsultavimo tvarką, teikti veiksmingesnę pagalbą verslui, skaidriau ir efektyviau planuoti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, mažinti naštą  ūkinei veiklai. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas jau yra patvirtinęs AAD struktūrą ir nuostatus. Numatoma, kad ši įstaiga kaip juridinis asmuo bus registruota vasario 15 d.

Įsteigus naująjį AAD ir tvirtinant struktūrą, bus optimizuojamos funkcijos ir sprendžiamas pareigybių skaičiaus ir jų funkcijų klausimas. Dėl to darbuotojams ir valstybės tarnautojams gali būti sudarytos sąlygos pereiti į naujas pareigas, būti perkeltiems arba įteikiami įspėjimo lapeliai dėl pareigybių naikinimo su visomis darbuotojų teisėmis (teisė į laisvą nuo darbo laiką kito darbo paieškoms, teisė gauti išeitinę kompensaciją).

Profsąjungoms vis dar kyla abejonių

„Nors pristatyta nauja AAD struktūra ir vykdomos pertvarkos orientuoti į administracinių išlaidų mažinimą, vis tik išlieka rizika, kad gali nukentėti ir specializuotuose skyriuose dirbantys specialistai. Dėl gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos, miestų ir rajonų agentūrų, administracinių bylų nagrinėjimo skyrių darbuotojų perkėlimo į AAD tomis pačiomis sąlygomis nekyla abejonių. Tačiau dėl mokesčių ir atliekų kontrolės bei kontrolės organizavimo skyriams vadovaujančių specialistų aiškumo gerokai mažiau.

Kyla abejonių, ar tai daroma dėl deklaruojamo esminio jų vykdomų funkcijų pasikeitimo, ar galimai siekiama sudaryti palankesnes sąlygas esamiems RAAD vadovams pretenduoti į patrauklesnes pozicijas naujajame AAD“, – sakė LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

LAASDPS kritiškai įvertino tokį galimą scenarijų ir žadėjo atlikti papildomą šios rizikos stebėseną ir funkcijų analizę.

Oficiali informavimo ir konsultavimo procedūra dar neprasidėjo, ji turėtų startuoti tik įsteigus AAD, tačiau laiko, anot V. Laukio, reikalingai informacijai parengti lieka nedaug. „Vis dar neįvardintas naikintinų pareigybių sąrašas, neaišku, kokia apimtimi išliks bendrosios funkcijos ir pareigybės, ar AAD kompetencijų centrai turės nuotolines darbo vietas“, – vardija LAASDPS pirmininkas.

Profesinės sąjungos atstovai tikisi, kad susitikime dalyvavęs aplinkos ministras ir kiti ministerijos atstovai išgirdo aplinkosaugininkų nuogąstavimus, artimiausiu metu visos abejonės bus išsklaidytos, o priimti sprendimai – skaidrūs.

Aplinkos ministerija suformavo viziją, kaip galėtų būti pertvarkomos šalyje šiuo metu veikiančios saugomų teritorijų direkcijos. Planuojama, kad jų turėtų likti 8. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad norint išgryninti vertingiausių šalies teritorijų funkcijas ir visuomenei teikti aukšto lygio paslaugas, būtina stiprinti jų valdymą ir administravimą. Profesinės sąjungos atstovai teigia, kad lieka iki galo neaišku, kaip bus įgyvendinta pertvarka, kelia abejonių ar laiku ir tinkamai bus įvertintos saugomų teritorijų vykdytinų funkcijos bei jiems reikalingi žmogiškieji ištekliai.

Ministerija žada didinti nekabinetinio pobūdžio personalo dalį

Pertvarkos buvo pristatytos Aplinkos ministerijos ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos vadovybių susitikimo metu. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas ir Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius pristatė pertvarkos tikslus, viziją. Veikiausiai išsamiau šie klausimai bus nagrinėjami Seimo pavasario sesijoje.  

Lietuvoje yra 5 nacionaliniai, 30 regioninių parkų, 3 gamtiniai rezervatai ir 1 biosferos rezervatas. Juos prižiūri 33 saugomų teritorijų direkcijos, kurių dauguma yra labai mažos įstaigos, o jose dirbančiųjų vidurkis – mažiau nei 20 žmonių. Kiekvienoje įstaigoje administracinės funkcijos dubliuojamos, trūksta aukštos kvalifikacijos ir specialaus išsilavinimo darbuotojų, pavyzdžiui, – architektų.

„Aplinkos ministerija planuoja mažas saugomų teritorijų įstaigas sujungti į keturis regionų centrus, o nacionalinių parkų direkcijas palikti savarankiškas, – teigia K. Navickas. – Atsižvelgus į Lietuvos regionų plėtros tendencijas ir į kiekvieno valstybinio parko ar rezervato išskirtinę vertę, bus nustatyti veiklos prioritetai, taip pat daugiau dėmesio bus skiriama kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo funkcijoms“.

Vykdomos pertvarkos metu direkcijose etatų skaičius kistų nuo dabartinių 422 iki 320-376 – sumažėtų vadovų, finansininkų, ūkvedžių ir kitų bendrąsias funkcijas vykdančių specialistų. Tai leistų padidinti vidutinį darbo užmokestį nuo 690 iki 890 eurų, taigi ir pritraukti naujų specialistų darbui regionuose.

Atsižvelgus į gerąją tarptautinę praktiką, bus siekiama padidinti nekabinetinio pobūdžio personalo dalį (vadinamuosius reindžerius), kurie turės žinoti, kokių paslaugų reikia vietos gyventojams, ir padės jas suteikti.

Kita svarbi galimybė, kurią ši pertvarka atveria, – didžioji dalis saugomų teritorijų paslaugų bus teikiamos internetu, likusios – „vieno langelio“ principu gyventojams patogiuose lankytojų centruose, kurie išliks kaip regionų saugomų teritorijų centrų teritoriniai padaliniai. Tobulinant teisinį reguliavimą toliau mažės skaičius dokumentų, kuriais reguliuojama veikla saugomose teritorijose, užtikrinant, kad visą informaciją apie reikalavimus ūkinei veiklai konkrečioje vietoje žmogus rastų viename informacijos šaltinyje. 

Profesinei sąjungai susirūpinimą kelia darbuotojų atleidimas ir neaiškus pertvarkos įgyvendinimas

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys teigia, kad net ir po reformos pristatymo lieka neaišku, kaip viskas bus įgyvendinta praktiškai.

„Mums susirūpinimą kelia faktas, kad bus atleidžiama apie 50 darbuotojų. Neaišku, kokių tiksliai reikės pareigybių, kokiais kriterijais bus vadovaujamasi atrenkant liekančius dirbti.

Kilnus tikslas vidutinį specialistų darbo užmokestį padidinti nuo 690 iki 890 eurų taip pat kelia abejonių.  Neaišku, iš kur bus imamos papildomos lėšos, ar likusiesiems dirbti nebus užkraunamas gerokai didesnis darbo krūvis. Be to, neaišku, ar nebus vidutinis atlygis pasiektas tik matematiškai, kuomet „mažiau lojalūs” darbdaviui darbuotojai gaus labai mažą, o kiti – gana didelį atlygį. Tokių pavyzdžių turime ir šiuo metu”, – teigia V. Laukys.

Profesinė sąjunga pateiktą pertvarkos informaciją vertina kaip viziją su tam tikrais teoriniais paskaičiavimais, tačiau toli gražu ne aiškų ir konkretų reformos planą. V. Laukys viliasi, kad diskusijoms ir konkretaus plano sukūrimui bus skirta pakankamai laiko.

Aplinkos ministerijos ir LAASDPS informacija

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinei sąjungai 2017-ieji buvo kupini naujovių, iššūkių, reformų sistemoje. Apie tai ir kalbamės su profesinės sąjungos pirmininku Vaidu Laukiu.

Kokius didžiausius profesinės sąjungos pasiekimus šiais metais galėtumėte įvardinti? 

Praėję metai buvo gana permainingi, pilni naujovių, prie kurių turėjome sparčiai prisitaikyti. Vienas svarbiausių dalykų – reformos. Jų – daugybė, beveik visa aplinkosaugos sistema kupina didesnių ir mažesnių pertvarkų. Ypatingai daug dėmesio skyrėme reformų eigai, stengėmės sužinoti, kokie pokyčiai planuojami, aktyviai teikėme siūlymus ir rekomendacijas, dalyvavome pasitarimuose ir darbo grupėse. Galima pasidžiaugti, kad pavasarį konferencijoje kolegų keltos idėjos nemaža dalimi įgyvendinamos, įtrauktos į naujai kuriamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą.

Antras svarbus dalykas – naujasis Darbo kodeksas. Pastarojo nuostatos įnešė į mūsų kasdienybę nemažai naujų dalykų ir iššūkių: įstaigose pradeda atsirasti darbo tarybos, aplinkosaugininkų būdravimą turi pakeisti pasyvus budėjimas, keičiasi kolektyvinių sutarčių sudarymo tvarka ir pan. Visus naujus procesus reikia gana greitai perprasti, įsisavinti ir pritaikyti praktikoje ginant darbuotojų teises.

Kokie bus svarbiausi 2018 m. darbai? 

Pajuokaujant galiu pasakyti, kad paprastai darbai patys susiranda mus. Taip jau yra, kad planus dažnai nustelbia visa eilė staigmenų, kurias reikia spręsti čia ir dabar.

Žinoma, visada turime kryptį ir viziją, kur link einame, ką planuojame. Šiais metai turėsime suvaldyti visą eilę įsibėgėjusių reformų aplinkosaugos, miškų, saugomų teritorijų sistemose. Didelį dėmesį skirsime profesinės sąjungos narių ir jų teisėtų interesų gynybai, sieksime jiems suteikti jiems tinkamą informaciją, patarti. Savo ruožtu teks pakovoti ir už jų skurdų atlygį, darbo sąlygas, krūvius.

Ko palinkėtumėte pareigūnams ir sistemos darbuotojams?

Visų pirma linkiu ryžto išdrįsti išsakyti savo nuomonę, būti atkakliems siekiant užsibrėžtų tikslų ir nepasiduoti apatijai. Linkiu nenuleisti rankų, susitelkti, susikaupti ir keisti tai, kas trukdo mums visiems tinkamai atlikti savo pareigas ir gauti už tai orų atlygį.