Naujienos

Valstybinė darbo inspekcija paaiškino, kaip mokėti ir apskaityti už budėjimus namuose.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad laikas, kai darbuotojas pasyviai budi namuose, nepriskiriamas prie darbo laiko išskyrus tuos laiko tarpus, kai darbuotojas aktyviai dirba. Toks budėjimas per keturias savaites nepertraukiamai negali trukti ilgiau kaip savaitę, ir dėl tokio budėjimo turi būti sutarta darbo sutartyje.

Anot VDI, darbuotojui už tokį budėjimą reikia mokėti ne mažiau kaip 20% dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoką už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę.

Už aktyvaus darbo laiką budėjimo metu reikia mokėti kaip už darbo laiką. Jeigu darbuotojas nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip 11 val. iš eilės, jo skirti budėjimui namuose negalima.

Maksimalus nepertraukiamas pasyvaus budėjimo namie laikas per keturių savaičių laikotarpį yra savaitė, t. y. ne daugiau kaip septynios dienos po 24 valandas (iš viso 168 val.).

Anot VDI, esant poreikiui darbdavys gali budėjimą organizuoti ne tik dienomis (paromis), o ir valandomis – tokiu atveju, darbdavys turi užtikrinti, kad per keturių savaičių laikotarpį darbuotojo nepertraukiamas budėjimas ne darbovietėje netruktų ilgiau kaip 168 val.

Darbuotojui turi būti mokama ne mažesnė kaip 20% dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už visą budėjimo savaitę (t. y. 168 val.), o tuo atveju, jeigu pasyvus budėjimas namie trunka mažiau nei savaitę (pvz., 50 val.), darbuotojui turi būti apmokama proporcingai budėtam laikui.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtintu „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu“.

Vadovaujantis aprašu, gali būti apskaičiuojamas darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis (laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas), vidutinis valandinis darbo užmokestis ( laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius), taip pat gali būti apskaičiuojamas ir mėnesinis vidutinis darbo užmokestis (darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis dauginamas iš vidutinio darbo dienų per mėnesį skaičiaus).

Originalų tekstą rasite čia: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2017/11/15/vdi-paaiskino-kaip-moketi-uz-budejima-namuose#ixzz4yV8tOWJw

Vakar, lapkričio 7 d., vyko Aplinkos ministerijos (AM) inicijuotas susitikimas su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) vadovybe ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovais. Susitikime aptartas LHMT struktūros derinimas. 

Neseniai rašėme apie tai, kad valstybiniame sektoriuje vykstančių permainų banga pasiekė ir LHMT – sumažintas kitų metų biudžetas įpareigoja imtis pokyčių, tačiau pastarieji, anot darbuotojų, vykdomi mistiniais būdais. Profesinės sąjungos nariai ne kartą kreipėsi tiek į LHMT, tiek į Aplinkos ministerijos vadovybę, nes įstaigos struktūros pakeitimai su darbuotojais nebuvo derinti.

Plačiau skaitykite: Mistinės pertvarkos Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje 

Pertvarkų tikslas – skaidriai ir aiškiai pristatyti numatomus pokyčius

Susitikimo pradžioje Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pabrėžė, kad darbuotojai, darbuotojų atstovai dėl numatomų pertvarkų neturi būti diskriminuojami ir jiems negali būti daromas kitoks neigiamas poveikis. Anot jo, pertvarkų tikslas – optimizuoti LHMT funkcijas atsižvelgiant į įstaigos misiją ir jos tikslus, maksimaliai skaidriai ir aiškiai pristatant numatomus pokyčius. Svarstymuose sudarant naują LHMT struktūrą turi būti atsižvelgta į darbuotojų bei LAASDPS atstovų nuomonę, su jais tinkamai konsultuojantis.

Anot LAASDPS pirmininko pavaduotojos Juditos Liukaitytės-Kukienės, atstovaujančios LHMT skyrių, po viceministro vizito tarnyboje pagaliau atsiranda dialogas tarp vadovybės ir darbuotojų, pradedama atsižvelgti į darbuotojų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 

Informacijos apie planuojamas pertvarkas vis dar trūksta

Išgryninant veiklos sritis, LHMT vadovybė siūlo turėti 4 pagrindinius skyrius, kuriuose darbas vyktų poskyriuose arba grupėse (pagal LHMT strategiją atitinkančius poreikius), tačiau vis dar nėra galutinio etatų sąrašo, atrankos į skyrių vedėjus ir kitas pareigas kriterijų bei kitos reikalingos informacijos.

„Dar nežinome, kokią įtaką struktūros pakeitimai turės darbuotojų darbo sąlygoms. Be to, neaišku, koks bus kai kurių darbuotojų likimas. Nežinome, kokių funkcijų ir jas vykdančių darbuotojų bus atsisakoma, kiek iš jų neteks darbo, kiek turės galimybę dirbti kituose padaliniuose. Turi būti aiškiai įvardinta ir kokiais kriterijais vadovaujantis bus atrenkami darbuotojai į konkrečias pareigas, ar tas pačias pareigybes turintys darbuotojai nebus diskriminuojami ženkliai besiskiriančiais atlyginimais“, – aiškina J. Liukaitytė-Kukienė.

Ragina nebūti abejingais ir teikti siūlymus

LAASDPS atstovai ragina visus darbuotojus nebūti abejingiems numatomiems pokyčiams, aktyviai dalyvauti ir teikti argumentuotus pasiūlymus tarnybos funkcijų perskirstymui. Vykdant bet kokius pakeitimus privalo būti atsižvelgiama į įstaigos prioritetus, vykdomas funkcijas, darbuotojų kvalifikaciją, darbo krūvius. Visa tai, profesinės sąjungos atstovų įsitikinimu, turi veikti kaip vientisas mechanizmas.  Profesinė sąjunga tikisi, kad AM siekį užtikrinti skaidrią ir su darbuotojais suderintą reorganizaciją išgirs ir LHMT vadovybė. LAASDPS ir toliau stebės reformų planavimo ir vykdymo eigą, teiks siūlymus ir atstovaus darbuotojų interesus.

Šiandien, spalio 18 d. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas dėl Regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) reformos galutinai svarstys Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Jau kurį laiką šios pataisos svarstomos Seime, netrūksta ir įvairių nuomonių bei pasisakymų šiuo klausimu. Valstybės valdymo ir savivaldybių ir Kaimo reikalų komitetai jau pritarė RAAD jungimui į vieną įstaigą.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas Vaidas Laukys teigia, kad jau daugelį metų pareigūnai, vykdantys aplinkos apsaugos valstybės kontrolę, išgyvena didesnes ar mažesnes reformas. Darbuotojai kiekvienu pasikeitimų metu patiria stresą, darbo sąlygos negerėja, nepastovumas sistemoje silpnina pasitikėjimą vadovybe, demotyvuoja darbuotojus.

Siūlome susipažinti su trumpa RAAD problemų chronologija.

- Nuo 2012 m. atsisakyta miškų kontrolės funkcijų, jos perduotos Valstybinei miškų tarnybai. Dalinai miškų kontrolei skirti etatai liko RAAD kitoms funkcijoms vykdyti.
- Vėliau, siekiant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas atskirti nuo leidimų išdavimo funkcijų, jas perskirsčius, keitėsi Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) ir RAAD administracinių struktūrų ir pareigybių skaičius. Dalis RAAD specialistų perėjo į AAA.
- Sumažėjus RAAD vadovų funkcijų kiekiui ir darbo krūviui, jų atlygis nesumažėjo, atvirkščiai – pakilo. Tuo tarpu žemutinės grandies pareigūnai priversti tenkintis keliskart mažesniais atlygiais, kurie atskirais atvejais nedaug skiriasi nuo minimalaus Lietuvos darbo užmokesčio.
- 2015 m. sukurti RAAD struktūriniai padaliniai – skyriai, panaudojant rajonų ir miestų agentūrų pajėgas. Kitu reformos etapu planuota RAAD konsoliduoti į vieną įstaigą – VAAT. Antrąjį sužlugdė, manytina, „šiltas vietas“ norėję išsaugoti vadovai.
- Pradėjus keisti ir mažinti „šiltų vietų“ skaičių aplinkosaugos sistemoje, kyla naujos intrigos, atsiranda nauji siūlymai, siekiant sužlugdyti pokyčius.
- Šiuo metu svarstoma RAAD pertvarka bandoma optimizuoti įstaigų vadovavimo ir bendrąsias funkcijas, sustiprinti ir motyvuoti darbuotojus, jų darbo sąlygas. Tai, ko gero, pirmas pozityvus sistemos reformos atvejis.

V. Laukys tikisi, kad keliami reformos tikslai bus įgyvendinti. Profesinė sąjunga siekė ir sieks, kad aplinkos apsaugos valstybės kontrolę vykdantys ir prie jos prisidedantys darbuotojai nenukentėtų, jų darbo sąlygos gerėtų, o motyvacija didėtų.

Spalio 10 d. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas Vaidas Laukys aplinkosaugininkams aktualius klausimus aptarė su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku.
Aplinkos ministras: aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų skaičius nemažės
Šiuo metu Seime yra svarstomas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektas, kuriuo ketinama apjungti 8 regionų aplinkos apsaugos departamentus į vieną įstaigą. Anot profesinės sąjungos, tai, ko gero, pirmas toks atvejis, kai reforma vykdoma optimizuojant valdymo ir administravimo išlaidas, o ne atleidžiant tiesiogiai kontrolę vykdančius pareigūnus.
LAASDPS pirmininkas susitikimo metu ministro klausė, kaip bus vykdoma reforma, kiek bus sumažinta etatų, ar bus skiriami papildomi asignavimai atlyginimų didinimui. V. Laukys pabrėžė profesinės sąjungos siekį – kontrolę vykdančių pareigūnų skaičius (skyriuose ir agentūrose) neturi būti mažinamas. „Reformos metu būtina pasirūpinti, kad tai padarytų kuo mažesnį įtaką regionuose dirbantiems pareigūnams, jų nedemotyvuotų. Turime orientuotis į savo sričių ekspertus, sudaryti jiems tinkamas sąlygas darbui“, – teigė V. Laukys.
Ministras patikino, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų skaičius nebus mažinamas, o sutaupytos lėšos bus nukreiptos į pareigūnų skatinimą.
Aplinkos ministerija: priimant sprendimus dėl pertvarkų, bus atsižvelgta į siūlymus
Profesinei sąjungai, anot V. Laukio, susirūpinimą kelia ir kitų Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų finansavimo mažinimas, jų vidiniai struktūriniai pokyčiai. Šie procesai vyksta Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje, Aplinkos apsaugos agentūroje, Valstybinėje miškų tarnyboje ir kitose įstaigose.
„Nerimą mums kelia tai, kad pertvarkas planuojančios tų įstaigų administracijos gali, kaip dažnai būna, taupyti ne ten, kur būtina, mažinant ir taip didelį darbo krūvį turinčių pareigūnų ir specialistų skaičių. Ne mažiau svarbi ir saugomų teritorijų sistemos pertvarka. Girdime nemažai diskusijų viešoje erdvėje, tačiau neturime patikimos informacijos apie ministerijos planus ir ketinimus“, – teigė V. Laukys.
Mnistras patikino, kad, priimant sprendimus dėl galimų pertvarkų ir funkcijų optimizavimo įstaigose, bus atsižvelgta į profesinės sąjungos siūlymus, o įstaigų administracijos turės ieškoti kompromisų ir susitarti su socialiniais partneriais dėl darbuotojams palankių darbo sąlygų. Anot K. Navicko, saugomų teritorijų pertvarkos koncepcija netrukus bus parengta, tuomet prasidės diskusija su socialiniais partneriais bei šios sistemos darbuotojais.
Pasistūmėjo šakinės kolektyvinės sutarties derybos
Anot V. Laukio, dar nuo praėjusių metų gruodžio mėn. įstrigusios šakinės kolektyvinės derybos iki paskutinio derybininkų susitikimo šį mėnesį nepasistūmėjo.
„Profesinė sąjunga įdėjo daug pastangų bandydama Aplinkos ministerijos derybininkams išaiškinti principinę šio galimo susitarimo taikymo sritį, jos dalyvius, esminę kolektyvinės sutarties misiją. Per šį laikotarpį pasikeitė ir Darbo kodeksas, kuris įnešė dar daugiau neaiškumų. Jau galvojome, kad derybos žlugs, nes abi derybininkų pusės skirtingai suprato galimus sprendimus. Galiausiai, vykusiame derybininkų susitikime šį mėnesnį pavyko išaiškinti ir susitarti dėl sutarties taikymo srities bei kitų pamatinių sutarties principų“, – teigė LAASDPS pirmininkas.
Aplinkos ministras K. Navickas teigiamai vertina, kad situacija pagerėjo ir abi pusės siekia susitarimo. Ministras išreiškė palaikymą šioms deryboms be siekiui žengti žingsnį į produktyvesnį socialinį dialogą.
LAASDPS taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad iš Aplinkos ministerijos pasigendama informacijos, kuri reikalinga norint tinkamai atstovauti profesinės sąjungos narius. Laiku negavus atsakymų į sistemos darbuotojams svarbius klausimus, anot V. Laukio, gali ir vėl kilti nesutarimai, ginčai, kurie turės neigiamos įtakos abiems socialinių partnerių pusėms. Ministras priėmė kritiką ir pažadėjo pasirūpinti, kad informacija profesinę sąjungą pasiektų kiek įmanoma greičiau.

Aplinkos ministerijai pavaldaus Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamente – vienvaldyste persmelkta karalystė su karaliumi priešakyje. Įstaigos vadovas Stasys Vanagas ne tik naudoja psichologinį terorą prieš jam „neįtikusius“ pavaldinius, bet ir visais įmanomais būdais siekia jų atsikratyti.

Viskas prasidėjo, atrodytų, gana paprastai: Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) atsisakė profesinei sąjungai teikti informaciją apie planuojamas pertvarkas. Darbuotojų atstovai kreipėsi į teismą. Tuomet jau sekė atsakomieji S. Vanago veiksmai: mobingas, tarnybinių patikrinimų inicijavimas, siekis atleisti darbuotojus prisidengiant pertvarkomis. Alytaus RAAD inicijavo ne vieną tarnybinio patikrinimo procedūrą, kuri teismo pripažinta kaip nepagrįsta.

„Išrinktiesiems“ leidžiama viskas?

„Ne kartą kreipėmės ir į buvusį aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką, informavome apie, švelniai tariant, piktybiškus vadovo veiksmus. Neaišku, dėl kokių priežasčių, bet Aplinkos ministerija sistemingai dangstė tokį totalitarinio režimo principų besilaikančio vadovo elgesį ir nesiėmė jokių realių veiksmų. Per tą laiką situacija ne tik, kad nepasikeitė, ji kasdien tik blogėja.

Profesinės sąjungos nariai tarnyboje patiria sistemingą psichologinį terorą, siekiama, kad jie savo noru arba priverstinai paliktų tarnybą. Net neabejoju, kad taip yra todėl, kad profsąjungos nariai „trukdo dirbti“, kelia problemas ir tikisi jų sprendimo“, – teigia Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Vaidas Laukys.
Siekdamas atsikratyti jam neįtikusių pavaldinių S. Vanagas, prisidengdamas neva vykdoma reforma, paskelbė naikinantis būtent profesinės sąjungos atstovo užimamą pareigybę. Atrodytų, genialus planas: nėra atstovų, nėra profesinės sąjungos, nėra socialinių partnerių, kurie „kelia nepatogius klausimus“, darbuotojams nėra galimybės apsiginti. Neatmetama tikimybė, kad vietoje naikinamų pareigybių steigiamos naujos, kurios galimai jau yra rezervuotos po reformų atleistiems administracijos darbuotojams.

Profesinė sąjunga baiminasi, kad tokiais „etatų mažinimo“ principais gali pasekti ir kitų regionų aplinkos apsaugos departamentai, todėl apie galimą S. Vanago savivalę ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi informavo šįkart jau naująją Aplinkos ministerijos vadovybę. V. Laukys viliasi, kad ministerijos deklaruojama netolerancija savivalei užkirs kelią susidorojimui su pareigūnais.

Neseniai įvyko pirmasis Valstybinės miškų tarnybos Darbo tarybos posėdis, kurio metu Taryba įgijo savo įgaliojimus ir pradėjo vykdyti nustatytas funkcijas.

Valstybinės miškų tarnybos Darbo tarybos rinkimų komisijos narys Karolis Mickevičius perdavė visus dokumentus, susijusius su rinkimų komisijos sudarymu, rinkimų organizavimu ir vykdymu. Tarybos nariai bendru sutarimu Marių Ivanauską išrinko Tarybos pirmininku, o Jovitą Biveinienę – Tarybos sekretore. Taip pat buvo aptarti svarbiausi Tarybos veiklos klausimai bei suformuoti artimiausi uždaviniai. Į tarybos sudėtį pateko du Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos nariai: pirmininkas Vaidas Laukys ir narė Jovita Biveinienė.

Darbo taryba renkama remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose. Darbo tarybą sudaro 5 nariai. Taryba atstovaus visus Valstybinės miškų tarnybos darbuotojus aktualiuose ekonominiuose, socialiniuose ir darbo klausimuose.

Plačiau apie Darbo tarybas skaitykite:
Darbo tarybos turės būti steigiamos ir valstybės tarnyboje
Esminiai priimto Darbo kodekso pakeitimai
Valstybinės miškų tarnybos ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos informacija