Naujienos

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas buvo susitikęs su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) vyriausiąja sinoptike dr. Judita Liukaityte-Kukiene, vyriausiaja specialiste Inga Grigorjanc ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininku Vaidu Laukiu.
Susitikimo metu buvo aptartos LHMT darbuotojams ir LAASDPS nariams abejonių sukėlusios galimos LHMT reformos. Buvo norima sužinoti, ar šioje įstaigoje planuojamos pertvarkos.
AM ministras patikino, kad pertvarkų LHMT tarnyboje šiuo metu nenumatyta. Anot jo, visos ministerijos mastu būtina optimizuoti monitoringo ir laboratorijos pajėgas, peržiūrėti valdomų pastatų (ypatingai rajonuose) tolesnį likimą. K. Navickas teigė, kad reikėtų peržiūrėti LHMT vykdomas funkcijas, atsisakyti perteklinių ir netipiškų darbų, iš kitų skyrių perimti besidubliuojančias funkcijas. Aplinkos ministerijos nuomone, optimizuojant administracines funkcijas būtų galima sutaupyti nemažai lėšų.
Profesinės sąjungos atstovai teigė, kad LHMT biudžetas nedidelis, o darbuotojai gauna mažus atlyginimus.
„Tai yra pagrindinė jaunų kvalifikuotų darbuotojų išėjimo iš darbo priežastis. Tuo tarpu gabūs studentai pas mus dirbti tiesiog neina“, – teigė J. Liukaitytė-Kukienė.
LAASDPS teigimu, uždarant LHMT stotis būtų drastiškai sumažintas orų prognozių tikslumas ir ateityje būtų sunkiau prognozuoti ir prisitaikyti prie klimato kaitos. AM ministras teigė negalvojantis, kad reikia mažinti stočių skaičių. Bendru sutarimu nuspręsta, kad svarbu įvertinti LHMT techninę bazę ir galimybę ją atnaujinti pasinaudojant struktūriniais fondais. Kalbėta ir apie tai, kad LHMT būtina turėti aiškią viziją ir jos įgyvendinimo strategiją, kelti įstaigos įvaizdį visuomenėje.
AM ministras K. Navickas teigiamai įvertino LAASDPS ir LHMT bendradarbiavimą. Prieita vieningos nuomonės, kad reikia sistemiškai peržiūrėti monitoringo programą, įvertinti galimus pokyčius ir jų privalumus bei trūkumus. Šiuo metu esminių pertvarkų nenumatoma, nes reikalinga detalesnė analizė.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinei sąjungai (LAASDPS) buvo pristatyti Aplinkos ministerijos (AM) parengti tarpiniai aplinkos apsaugos valstybės kontrolės sistemos pertvarkymo rezultatai.
Pertvarkose numatoma naujovių, kurios galimai sumažintų aplinkosaugos sistemai keliamus perteklinius reikalavimus, užkirstų kelią skirtingai teisės aktų interpretacijai, sumažintų administracinio darbo pareigūnams. Kaip pagrindinius pertvarkos privalumus LAASDPS įvardija centralizuotus mokymus pareigūnams ir ūkio subjektų kontrolę vykdančių pareigūnų konsultavimą. Profesinė sąjunga pritaria teisės aktų taikymui nepaliekant vietos interpretacijai, vieningam kontrolės vykdymo principui, aiškiam aplinkos apsaugos kontrolės funkcijų paskirstymui bei konsoliduojamoms bendrosioms administravimo funkcijoms.
LAASDPS kol kas nepritaria kai kuriems sistemos pertvarkymo aspektams, dėl kurių kyla tam tikrų abejonių. Visų pirma, profesinę sąjungą neramina faktas, kad pertvarkos neapsieis be darbuotojų atleidimo. LAASDPS siekia, kad AM užtikrintų darbuotojų, vykdančių aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, skaičiaus nepakitimą. Profesinei sąjungai taip pat kol kas neaišku, kaip bus didinami darbuotojų atlyginimai ir kuriama motyvacinė sistema, kokie yra darbuotojų atrankos vertinimo kriterijai ir kaip bus vykdoma Valstybės analitinės kontrolės skyrių reorganizacija.
LAASDPS viliasi, kad aplinkos apsaugos pareigūnai neturės rūpintis darbo vietos išsaugojimu, o kylančios abejonės bus laiku išaiškintos.
***

Aplinkos ministerijos tinklapyje skelbiama, kad Aplinkos ministro Kęstučio Navicko sudaryta darbo grupė parengė planą, kaip pertvarkyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas. Planuojama sukurti vieną efektyviai dirbančią įstaigą – Aplinkos apsaugos departamentą, kuriam būtų priskirti keturi regioniniai padaliniai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Šia pertvarka siekiama geresnio nusižengimų aplinkai išaiškinimo, tolygesnio darbo krūvių paskirstymo, geresnių inspektorių darbo sąlygų. Naujoje aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemoje būtų daug lengviau koordinuoti sudėtingus aplinkos procesus, sutelkti pareigūnų pajėgumus ir sumažinti naštą verslui.

„Vienas didžiausių dabartinės sistemos trūkumų – nėra aiškaus aplinkos apsaugos kontrolės planavimo ir vykdymo, vienodo aplinkosauginių reikalavimų traktavimo, dėl ko sudaromos netolygios sąlygos ūkinei veiklai, didėja našta verslui. Be to, šios sistemos išlaikymas yra brangus ir svarbiausia – valstybinė kontrolė dažnai pasirodo neefektyvi, kai būtina patikrinti sudėtingesnius atvejus ir nustatyti galimus įmonių aplinkosaugos pažeidimus“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Įvykdžius pertvarką bus sudarytos sąlygos didinti pareigūnų kompetencijas, nustatyti pažeidimus visos šalies ir tarpregioniniu mastu.

Planuojamam steigti Aplinkos apsaugos departamentui vėliau būtų perduota miškų, saugomų teritorijų ir žemės gelmių išteklių naudojimo kontrolė. Šiuo metu Aplinkos ministerijai pavaldūs yra aštuoni atskiri regioniniai departamentai ir likviduojama Valstybinės aplinkos apsaugos tarnyba.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pertvarkos gaires rasite ČIA. 

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas Vaidas Laukys susitikime su Aplinkos apsaugos (AA) komiteto pirmininku Kęstučiu Mažeika aptarė aktualias reformas: saugomų teritorijų, aplinkosaugos kontrolės ir miškų urėdijų.

Kalbėdamas apie biudžeto taupymą ir reformų vykdymą V. Laukys išreiškė susirūpinimą profsąjungos nariais aplinkosaugininkais. Buvo aptariama regionų darbuotojų išsaugojimo svarba. Nenorint prarasti kompetetingų pareigūnų siūloma jiems suteikti analogiškas pareigas naujoje sistemoje. AA komiteto pirmininkas K. Mažeika užsiminė, kad ieškoma alternatyvių pajamų, reikalingų kompetetingiems darbuotojams išlaikyti. Komiteto pirmininkas teigė, kad jo netenkina maži aplinkosaugininkų atlyginimai. Buvo išsiaiškinta, kad reformų svarstymas, ko gero, prasidės birželio pradžioje.

Profsąjungos pirmininkas išsakė susirūpinimą miškininkais ir nepelnytu jų menkinimu. Jis kėlė LAASDPS atstovaujamiems miškininkams ypač aktualius klausimus dėl vadovavimo miškų urėdijoms iš vienos įmonės, viešųjų pirkimų būtiniausioms funkcijoms įvykdyti, darbuotojų kvalifikacijos vertinimo ir sprendimo apie jų tinkamumo eiti konkrečias pareigas. Taip pat LAASDPS atstovui buvo aktualu sužinoti kaip bus sprendžiamas atlyginimų netolygumas, ar nebus mažinamas girininkijų ir jų darbuotojų skaičius, kaip bus sprendžiama dėl tarnybinių butų ir ar girininkai vykdys miško ruošą, miškų priežiūrą ir kontrolę.

Į daugumą šių klausimų K. Mažeika dar negalėjo atsakyti, nes laukiama ekspertų išvadų ir AA komiteto svarstymo.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) prieš kurį laiką kreipėsi į Aplinkos ministeriją (AM) prašydama informacijos apie planuojamą saugomų teritorijų valdymo srities pertvarką. Atsakyme teigiama, kad pertvarkos modelis dar neparengtas.

Plačiau apie kreipimąsi skaitykite čia: http://pareigunai.lt/naujiena/laasdps-kreipesi-i-aplinkos-ministerija-del-saugomu-teritoriju-srities-pertvarkos

LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys teigė, kad viešai prieinama informacija neleidžia tinkamai įvertinti pertvarkymų skaidrumo, jų poveikio valstybės tarnautojams bei aiškiai suprasti, kaip siektini tikslai planuojami įgyvendinti. AM atsakyme teigiama, kad saugomų teritorijų valdymo pertvarkos modelis kol kas nėra parengtas ir bus rengiamas 2017 m. II-IV ketvirtyje.

Atsakydama į klausimus AM nurodė, kad saugomų teritorijų valdymo pertvarka būtina, nes dalis valstybinių parkų direkcijų funkcijų dubliuojasi su kitų institucijų funkcijomis. AM teigė, kad norint užtikrinti geresnį gamtos apsaugos politikos įgyvendinimą reforma turi apimti visas už saugomas teritorijas atsakingas institucijas.

Ministerija nurodė, kad optimizuojant saugomų teritorijų sistemos valdymą bus siekiama šių tikslų:

- didesnės miškų, gamtos apsaugos ir saugomų teritorijų politiką formuojančių ir koordinuojančių institucijų integracijos;
- saugomų teritorijų institucijų gebėjimų prižiūrėti teritorijas stiprinimo;
- valdymo kaštų sumažinimo, geresnio išteklių planavimo, paskirstymo ir valdymo;
- biologinės įvairovės išsaugojimo politikos įgyvendinimo stiprinimo.
 
Tikimasi, kad saugomų teritorijų optimizavimas leis greičiau prisitaikyti prie pokyčių, reikalaus mažiau resursų, užtikrins efektyvesnį darbą ir tolygesnį išteklių pasiskirstymą visoje Lietuvoje.

AM teigė, kad norint geriau subalansuoti darbuotojų skaičių padaliniuose bus siekiama išsaugoti saugomų teritorijų darbuotojus. Regionų specialistų išsaugojimas – taip pat prioritetas. Mažinant bendrųjų funkcijų apimtis ir administravimo valdymo kaštus bus siekiama stiprinti gamtinių mokslinių tyrimų ir stebėjimų vykdymą, o į stambesnius padalinius pritraukti aukštesnės kompetencijos specialistų.

Ministerija užtikrino, kad LAASDPS bus informuota apie konkrečius veiksmus dėl saugomų teritorijų valdymo pertvarkos.

Gavusi tokį atsakymą LAASDPS planuoja kreiptis ir į parkų direkcijų darbuotojus. „Darbuotojai neturėtų laukti reformų pradžios. Jie turi imtis iniciatyvos tam, kad pertvarkos būtų palankios darbuotojams ir visai sistemai”, – įsitikinęs Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys.

Profesinės sąjungos atstovai, susitikę su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) vadovybe, aptarė bendradarbiavimo galimybes ir darbuotojų atstovavimo klausimus. Pasitarimo metu pasidalinta kitų įstaigų gerąja patirtimi bendradarbiajant ir pasirašant kolektyvines sutartis, aptartos pritaikymo galimybės.

Susitikime dalyvavo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininko pavaduotoja ir LHMT skyriaus pirmininkė dr. Judita Liukaitytė-Kukienė, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel ir Teisės skyriaus vadovė Donata Dapkutė, LHMT direktorius Saulius Balys ir Teisės ir personalo skyriaus vedėja Rita Šlančiauskienė.

Anot dr. Juditos Liukaitytės-Kukienės, LHMT yra nemažai problemų, kurios sprendžiamos vangiai. „Nutarėme sėsti prie bendro stalo ir nusimatyti konkrečius veiksmus, kurie galėtų pagerinti esamą situaciją. Visoje valstybės sistemoje vykstant pokyčiams reikalingas glaudesnis socialinis dialogas“.

Profesinės sąjungos tikisi problemų sprendimų

„Profesinių sąjungų veiklą apibrėžia įstatymai, tačiau ir juos LHMT savaip interpretuoja. Nepaisant to, kad esame įtraukti į saugos ir sveikatos darbo grupę, net profesinės sąjungos nariui patyrus traumą pakeliui į darbą nesame įtraukiami į komisiją, mūsų apie tai neinformuoja“, – teigė J. Liukaitytė-Kukienė.

Opiausios problemos, anot LAASDPS atstovų, susijusios su darbo užmokesčiu, jį reglamentuojančių įstatymų pakeitimais ir kitais darbuotojų gerbūvį liečiančiais klausimais. Pavyzdžiui, įsigaliojus naujam įstatymui, dirbančių pagal darbo sutartis darbuotojų metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai pirmą kartą turėjo būti nustatomi iki 2017 m. vasario 28 d. Apie rodiklius pradėta galvoti visai neseniai, neaišku, kaip šiuo atveju bus vertinamas užduočių atlikimas.

„Tai tik dalis įstaigos problemų. Darbuotojai turi daugybę klausimų, tačiau konkrečių atsakymų nėra. Todėl žmonės interpretuoja viską savaip, piktinasi ar perduoda kitiems klaidinančią informaciją. Kylančius klausimus reikia spręsti, tačiau tai įmanoma tik esant socialiniam dialogui tarp darbdavio ir darbuotojų atstovų. LHMT administracijos pasakymas „turime išgirsti visus“ dažniausiai reiškia „nesiklausome nieko ir sprendžiame taip, kaip vadovybei ar palankiems darbuotojams patogiau“. Tuo tarpu eiliniai darbuotojai lieka nuošalyje“, – pasakoja J. Liukaitytė-Kukienė.

Sutarta bendradarbiauti

Susitikimo metu LHMT vadovybė buvo nusiteikusi geranoriškai. V. Banel pasiūlė pasirašyti bendradarbiabimo su profesine sąjunga susitarimą. Vieningai sutarta, kad abiems pusėms yra geriausia bendradarbiauti ir kartu, siekti visiems priimtinų sprendimų, dialogo principu spręsti problemas.

Dėl šių priežasčių sutarta organizuoti visuotinį darbuotojų susirinkimą, kuriame darbuotojai galėtų išsakyti savo lūkesčius, susipažinti su esamomis problemomis bei atsiklausti, ar tarnybos darbuotojai sutinka perduoti jų atstovavimo teisę profesinei sąjungai. LHMT vadovybės teigimu, jei darbuotojams atstovautų profesinė sąjunga, aiškumo būtų gerokai daugiau.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Vaido Laukio komentaras:

Viena miškų įmonė ar 42 urėdijos? 42 urėdijos ar viena miškų įmonė? Būti ar nebūti? Kas svarbiau? Ar ne per daug klaustukų ir klausimų, o kartu melas ir skirtingų barikadų šalininkų interesų kova?

Mokslininkai, visuomeninės organizacijos, aukštus postus užimantys pareigūnai porina apie tai, kaip galime daug geriau tvarkytis su miškų teikiamais ištekliais. Tai kodėl iki šiol to niekas nedarė? Gal laukiame atskiro postūmio – reformos? Gal tiesiog stabdome procesus tol, kol kažkas (nepatogi valdžia) nepradės spausti imtis naujovių ir veiklos racionalizavimo?

Kita vertus, girdime ir Aplinkos ministerijos bei Vyriausybės planus „įdiegti“ racionalų valstybinių miškų valdymą, nepaprastai efektyviai valdantį valstybės neįkainojamą turtą – miškus. Natūralus klausimas, – kodėl? Gal dirba per daug buhalterių? Gal iki šiol neturime darbo optimizavimui skirtų technologijų?

Pastaruoju metu girdime nemažai kaltinimų miškininkams dėl galimai netinkamos miškų priežiūros ar korupcijos apraiškų. Tačiau ar tai galime taikyti visiems miškininkams? Nemanau.

Reikia pripažinti, kad dėl kelių viešumoje nuskambėjusių galimų korupcijos atvejų negalime kaltinti visos miškininkų bendruomenės. Didžioji dalis miškininkų yra vykdytojai tų užduočių, kurios nustatomos iš vadovybės, įgyvendinant įstatymuose numatytas ir jiems pavestas funkcijas. Nepaisant visų abejonių dėl miškininkų veiklos, valstybinių miškų būklė yra tikrai gera, o sistemoje dirbantys miškininkai yra pasišventę šiam darbui. Jei norite tuo įsitikinti, prisijunkite prie pavasarinės visuomenei skirtos miškasodžio talkos, akcijos „Darom“, inkilo kėlimo akcijos ar kitų miškininkų rengiamų iniciatyvų. Visa tai miškininkai kasmet uoliai iš pašaukimo vykdo be atskiro atlygio. 
 
Kartu turiu pripažinti ir kitą svarbų dalyką. Viena sudėtingiausių LIETUVOS PROBLEMŲ – siekis neieškoti sprendimų, o veltis į kivirčus ir sumaištyje gramzdinti visas galimas perspektyvas. Panašu, kad suinteresuotos pusės yra orientuotos į savo siaurus tikslus. Niekas nekalba apie galimus reformų etapus, apie tai, kaip bus diegiamos naujos sistemos ir technologijos, kokios grėsmės ar siūlymai esamų darbuotojų atžvilgiu. Galiausiai, nė neaišku, kokia yra ilgalaikė valstybinių miškų valdymo vizija. Net jei tai ir bandoma daryti, tai nėra iki galo aišku. Tokie svarbūs aspektai negali būti deklaratyvūs, jie privalo būti pagrįsti aiškiu ir detaliu planu.

Didelį susirūpinimą man kelia faktas, kad miškų urėdijose dirbančiais žmonėmis ir jų ateitimi veikiausiai tinkamai nebus pasirūpinta. Nepaisant to, ar bus viena miškų įmonė ar keletas, darbų miškuose nesumažės. Tačiau prieš pokyčius privalo būti atliktas situacijos vertinimas ir išsami būsimo miškų valdymo modelio analizė. Jei tai padaryta nebus, turėsime dar vieną prasmės neturinčią reformą.

Ar pakaks LIETUVOS IŠMINTINGIESIEMS IR GALINGIESIEMS susėsti prie derybų stalo ir neklaidinant visuomenės pateikti argumentus ir jais remiantis priimti atsakingus sprendimus? Sprendimus, kurie lems visų mūsų turto, miškų, valdymą. Sprendimus, kurie lems, ar miškuose dirbantys žmonės bus palikti likimo valioje, ar tinkamai informuoti ir motyvuoti teisingiems pokyčiams.

Praėjusią savaitę diskutuodami su VĮ Kėdainių miškų urėdijos girininkijų miškininkais palietėme ne vieną jų nerimą keliantį klausimą: planuojamą daugelio darbuotojų perkėlimą, neaiškų kompetencijų ir profesionalumo vertinimą bei perkvalifikavimo sąlygas, atlyginimų skirtumų išlyginimą ir daugelį kitų. Miškininkus neramina tai, kaip bus sprendžiamas skirtingų lygių darbuotojų atlyginimų atotrūkis, ar nemažės girininkijų ir jų darbuotojų skaičius. Be to, neaišku, kokią įtaką permainos turės ilgamečiams darbuotojams, jų nuomojamiems tarnybiniams butams, kurie galimai jau perduodami turto fondui. Neaišku ir tai, ar miškininkai vykdys kontrolę ar priežiūrą, ar medienos ruoša ir prekyba nebus privatizuota, o miškininkai netaps dar vienos iš biudžeto išlaikomos institucijos miškų prižiūrėtojais – valdininkais.

Tikiuosi, kad į šiuos mūsų narių klausimus artimiausiu metu Aplinkos ministerijos atstovai pateiks pakankamai argumentuotus atsakymus ir galimus saugiklius, kurie užtikrins, kad miškininkų bendruomene bus tinkamai pasirūpinta. 

2016 m. gegužės 2 d. Aplinkos ministro įsakymu buvo nustatyta nauja Valstybinės miškų tarnybos (Tarnybos) struktūra ir nuspręsta iš aštuonių teritorinių poskyrių palikti tik šešis. Ši reforma palietė ir Tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vedėją Robertą Paulauską. Jis iš savo pareigų turėjo pasitraukti 2016 m. lapkričio 1 d. dėl pertvarkymų tarnyboje. Savo narius suskubo ginti Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS).
Iš pradžių profesinės sąjungos nariai dėl minėto atleidimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Valstybinės miškų tarnybą, bet šioms institucijoms reikalavimų stabdyti reformą ir iš pareigų neatleisti nepatenkinus kreiptasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
2017 m. vasario 22 d. portale www.pareigunai.lt buvo rašyta apie Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepanaikinti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinių poskyrių Marijampolėje ir Šiauliuose. Į teismą LAASDPS kreipėsi dėl Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų tarnybos įsakymų panaikinimo. Profesinės sąjungos skundas buvo susijęs su Aplinkos ministro ir Valstybinės miškų tarnybos įsakymu keisti Tarnybos struktūrą. LAASDPS tarpininkaujant į pareigas grąžintas ir už priverstinę pravaikštą išmoką gavo Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vedėjas R. Paulauskas.
„Norėjau prašyti kompensacijos dėl neteisingai numatyto įspėjamojo laikotarpio. Mane įspėjo prieš 2 mėnesius, tačiau auginu 14 m. vaiką, todėl turėjau būti įspėtas prieš 4 mėnesius“, – teigė Miškų kontrolės skyriaus Šiaulių teritorinio poskyrio vedėjas R. Paulauskas.
Kartu su LAASDPS pagalba pasiekta, kad R. Paulauskui būtų grąžintas vidutinis darbo užmokestis už 4 mėnesius – nuo pastarojo atleidimo iki grąžinimo į darbą dienos. Palankus sprendimas Šiaulių teritorinio poskyrio vedėjui priimtas pripažinus, jog struktūriniai Valstybinės miškų tarnybos pertvarkymai vykdyti pažeidžiant teisės aktus. Teismo procese dalyvavusi LAASDPS taip pat sutiko su Aplinkos ministro Kęstučio Navicko įsakymu atstatyti Valstybinės miškų tarnybos struktūrą, dėl ko tarnybos darbuotojai grįžo į atkurtus padalinius ir darbo vietas.
LAASDPS džiaugiasi galėdama pagelbėti savo nariams ir teigiamu darbuotojams teismo priimtu sprendimu. Profesinės sąjungos pirmininko Vaido Laukio teigimu, tai parodo, kad Lietuvoje dar atsižvelgiama į darbuotojų teises. LAASDPS visuomet pasiryžusi ginti savo narių interesus ir ragina kreiptis į juos ištikus bet kokiai bėdai darbovietėje.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovai susitikime su Aplinkos viceministru Martynu Norbutu aptarė miškų urėdijų reformos klausimus.

Pastaruoju metu daug aistrų kelianti miškų urėdijų reforma susirūpinimą kelia ne tik miškininkų bendruomenei, bet ir aukščiausio lygmens politikams, akademinei bendruomenei. Istoriškai miškų urėdijų sektoriaus pertvarka visada keldavo audringas diskusijas, tačiau esminių pertvarkų būdavo išvengiama. Ar tai gerai, ar blogai, matyt, niekas vienareikšmiškai atsakyti negali.

„Viena, ką tikrai galima pasakyti, – patys miškininkai pripažįsta, kad pokyčių šiame sektoriuje reikia, tačiau pagrindinė nesutarimų priežastis yra būsimo valstybinių miškų valdymo modelio parinkimas. Ar urėdijos turi būti jungiamos į vieną įmonę, ar turėtų būti tik stambinamos“, – susidariusią situaciją komentavo LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Aplinkos ministerija linkusi bendradarbiauti

Šių metų pradžioje LAASDPS gretas papildė nemažas būrys VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos miškininkų. Profesinės sąjunga, sulaukusi miškininkų klausimų, susijusių su planuojama reforma, nedelsiant ėmėsi priemonių esamai situacijai išsiaiškinti.

Susitikimas su M. Norbutu, LAASDPS atstovų teigimu, buvo naudingas. „Buvome supažindinti su miškų urėdijų reformų priemonių planu, informuoti apie ministerijos siūlomo susitarimo su Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos projektu. Viceministras pasiūlė apsvarstyti galimybę prisijungti prie pastarojo susitarimo, kuriuo siekiama užtikrinti palankias sąlygas miškininkams konsoliduojant miškų urėdijas į vieną įmonę“, – po susitikimo sakė V. Laukys.

Norbutas pristatė reformos tikslus, esamos ir būsimos struktūros duomenis, patikslino, kad pertvarkos metu planuojama centralizuoti bendrąsias funkcijas, dėl kurių sumažėtų 10 proc. tas funkcijas vykdančių darbuotojų.

LAASDPS su Aplinkos viceministru sutarė, kad visais rūpimais klausimais, įskaitant ir darbo grupės teikiamas išvadas, bus tariamasi ir dalinamasi informacija. Pagal poreikį, bus numatomi ir susitikimai. Visą gautą informaciją profesinė sąjunga perduos ir LAASDPS nariams – miškininkams. Aptarus ministerijos planus ir išgryninus profesinės sąjungos nariams svarbius aspektus, LAASDPS pakartotinai kreipsis į ministeriją dėl tolimesnių vizitų.

Aplinkos ministeriją pastaruoju metu purto skandalas po skandalo. Jų epicentre – ministerijos kancleris Robertas Klovas. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad kancleris yra praradęs jo pasitikėjimą, o Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) vadovai teigia nematantys galimybių, kaip R. Klovas galėtų toliau eiti pareigas.

Profesinė sąjunga:

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Vaido Laukio teigimu, aplinkosaugininkams tokia situacija kelia pasipiktinimą.

„Iš eilinių pareigūnų reikalaujama krištolinio skaidrumo, už menkiausius nusižengimus skiriamos drausminės nuobaudos, jie patiria moralinį spaudimą. Tuo tarpu aukšto rango pareigūnai, kaip matyti iš pateiktos informacijos, leidžia sau elgtis neatsakingai ir tam nelabai yra poveikio priemonių. Profesinė sąjunga jau ne kartą informavo Aplinkos ministeriją apie kai kurių vadovų galimai neteisėtus ar nekorektiškus veiksmus. Tačiau tokios pastabos it vanduo nuo žąsies nubėga ir situacija jau ilgą laiką nesikeičia. Atsiranda, matyt, patikimų užtarėjų, kurie pasirūpina savo bendraminčių neliečiamybe. Tokia situacija, mano požiūriu, yra apgailėtina, smerktina ir keistina. Tik kyla klausimas, ar pavyks naujai vadovybei išrauti piktžoles iš ministerijos daržo. O gal būsime priversti skęsti ir toliau „zadanijų“ liūne“, – teigia V. Laukys.

Ministras nepasitiki kancleriu

Aplinkos ministerijos kancleris R. Klovas ne tik globoja aplinkosaugos institucijų vadovus, kurie turi ryšių su neskaidriais atliekų tvarkytojais, bet yra įsivėlęs ir į nomenklatūrines medžiokles. Seimo Antikorupcijos komisija, gavusi informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) apie kanclerio ir kitų aukščiausių ministerijos bei pavaldžių įstaigų vadovų, urėdų medžiokles su mišku prekiaujančiais verslininkais, kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl neskaidrių konkursų ministerijoje, kai kanclerio medžioklės draugai ten daro karjerą, tarp jų – ministerijos Miškų departamento direktorius Donatas Dudutis.

„Džiaugiuosi, kad VTEK pradėjo tyrimą. Ir Seimo Antikorupcijos komisija tyrimą taip pat pradėjusi dėl mūsų kanclerio veiklos“, – sako aplinkos ministras K. Navickas.

Aplinkos ministras sako, kad ministerijos kancleris R. Klovas prarado jo pasitikėjimą.

„Politinio pasitikėjimo šitas pareigūnas nebeturi“, – pareiškė aplinkos ministras K. Navickas.

Kancleriui ministro nuomonė nerūpi

Anksčiau kancleris teigė, kad trauktųsi, jei sulauktų priekaištų iš ministro. Dabar R. Klovas įsikibo į savo kėdę.

„Norėčiau išgirsti, kas tai yra politinio pasitikėjimo nebuvimas“, – atkerta Aplinkos ministerijos kancleris R. Klovas.

Gina neskaidrių atliekų tvarkytojų interesus

Ministerijoje milijonai išleisti informacinių technologijų sistemoms, jas diegia praktiškai viena įmonė. Ministerijos auditas nustatė, kad sistemos neveikia, o už tai asmeniškai atsakingas kancleris.

Klovas taip pat globoja su buvusio aukšto aplinkosaugininko Alfredo Skindulio neskaidrių atliekų tvarkytojų grupe siejamą Vytautą Eidikonį ir jo vadovaujamą Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT).
VAAT egzistavimui nepritarė Seimas, o Aplinkos ministerijos vidaus auditas, nepaisydamas tiesioginio R. Klovo spaudimo (Finansų ministerija yra gavusi Aplinkos ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjos tarnybinį pranešimą), rekomendavo skubiai tarnybą likviduoti. Vis dėlto R. Klovas bandė šiai likviduotinai įstaigai suteikti net kontrolės funkcijas.

„Valstybė turi savęs paklausti, ar institucija su 25 asmenimis, per metus kainuojanti beveik 900 tūkstančių eurų, neturinti funkcijų, turi egzistuoti. Tai čia vaikų pratybų žurnalo uždavinys, kaip pučiasi biurokratija. Neturi funkcijų, bet veikia, tada reikia sugalvoti funkcijas“, – sako Seimo AAK pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas.

Komiteto pirmininkas: išvien veikia valdininkai ir neskaidrūs atliekų tvarkytojai

Aplinkos ministeriją apraizgę buvusių aplinkosaugininkų valdomi neskaidrūs atliekų tvarkytojai kaip Kriminalinės policijos biuro tiriamas Atliekų tvarkymo centras ar „Metaloidas“, kurio savininkas Artūras Tamulionis, pravarde Karbondas, teisiamas jau keliose bylose, tarp jų – stambios kontrabandos.

„Turime informacijos vėlgi iš STT: yra didžiulės schemos, kuriose dalyvauja tie patys valdininkai, atliekų tvarkytojai ir tos atliekos tvarkomos tik popieriuje. Tai yra prekyba pažymomis, nors realiai tų atliekų kalnai auga. Ypatingai atkreipčiau dėmesį į pavojingas atliekas, kur turime Vilniuje netgi kelias vietas, kur susikaupę didžiuliai kiekiai pavojingų atliekų, ir šiandien dienai tos įmonės jau bankrutuoja. Žmonės tie patys, keičia įmonių pavadinimus, keičia veiklą, o atliekas lieka sutvarkyti ministerijai. Ir visi mes kaip mokesčių mokėtojai turime sumokėti dar kartą, kad sutvarkytume tas atliekas“, – sako Seimo AAK pirmininkas Kęstutis Mažeika.

Aplinkos ministerijos padalinyje, atsakingame už atliekų politiką, dirba ir kanclerio R. Klovo žmona.

„Atliekų departamente aplinkos ministerijoje dirba ir kanclerio žmona G. Klovienė, kuri iš esmės ir ruošia kai kuriuos sprendimus. Tai yra susiję dalykai, ir jeigu ministras reiškia nepasitikėjimą kancleriu, iš esmės turėtų pasižiūrėti, kas rengia sprendimus, įstatymų projektus“, – sako Seimo AAK pirmininko pavaduotojas S. Gentvilas.

Dar viena korupcinė schema

Aiškėja, kad aplinkos apsaugos sistemos buvę ir esami pareigūnai yra sukūrę ir konsultavimo paslaugų tinklą, kuriame sistemos pareigūnai ir jų artimi giminaičiai arba statytiniai sėkmingai gauna itin pelningus užsakymus iš verslo ir valstybės, naudodamiesi savo pareigomis arba statytiniais. Šiame tinkle – ir R. Klovo globojamo VAAT pavaduotojo Raimondo Sakalausko šeima. Jo sutuoktinė Gaudenta Sakalauskienė vadovauja konsultavimo įmonei „Daugėla“.

Beje, VAAT direktoriaus pavaduotojo žmona G. Sakalauskienė su nusikalstamo pasaulio autoritetu Stanislovu Narkevičiumi, pravarde Narkuša, nuteista stambios korupcijos byloje buvusio Trakų rajono mero ir kitų rajono vadovų papirkimo byloje.

Verslininkai neslepia, kad atlikti detalaus planavimo procedūras, parengti taršos leidimus, atlikti poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ar sutvarkyti įmonės pakuočių ar atliekų apskaitą daug lengviau su aplinkosaugininkais susijusių konsultantų pagalba. Mat jų parengti dokumentai keliauja su tomis konsultacinėmis įmonėmis susijusiems pareigūnams, kurie patys tvirtina leidimus su jais siejamų firmų. Dažnai tai daro net su grubiausiais pažeidimais.

Į Alfa.lt kreipėsi ne vienas verslininkas – pasakojo apie Aplinkos apsaugos agentūros ar atskirų inspektorių šantažą ar įkyrius pasiūlymus darytis leidimą, tvarkyti apskaitą kurioje nors konkrečioje konsultacinėje bendrovėje. Atsisakius pasipila baudos.

Šioje schemoje aplinkosaugos pareigūnai patys kontroliuoja visą sistemą, kuri tampa uždaru ratu.

Prie šio tinklo priskiriama ir Atliekų tvarkymo centro vieno vadovų Audriaus Puškoriaus valdoma „Biosistema“ ir Vido Revoldo „AVS Consulting“, kurio sutuoktinė Rūta taip pat dirba ministerijoje. Dėl jos VTEK pradėjo tyrimą.

„Visada yra žmogus, kuris sėdi už stalo, kurio kompiuteryje gimsta tekstai. Tai paaiškėjo, kad tie tekstai gimsta ponios kompiuteryje, o ponios vyras turi savo verslą, o to verslo viena iš esminių veiklos rūšių yra PAV darymas. Tai interesų konfliktas yra akivaizdus, nes tie sprendimai, kuriuos siūlo Seimui priimti R. Revaldienė būdama valstybės tarnautoja, gali daryti įtaką ir galimai turi įtaką jos vyro verslui arba jos vyro verslas, kuris užsiima PAV, gali daryti įtakos kuriant šitą įstatymą“, – sako Seimo AAK narys Linas Balsys.

Pagal Seimo nario pranešimą VTEK pradėjo tyrimą dėl šios Aplinkos ministerijos valdininkės interesų galimo konflikto.

Ekspertų teigimu, ši konsultavimo rinka siekia apie 3 mln. eurų.

Komiteto vadovai: Klovas negali dirbti toliau

Seimo komiteto vadovai taip pat mano, kad ministerijos kancleris R. Klovas turi nedelsęs trauktis.

„Jeigu kalbant apie skaidrumą, tai šiuo atveju mes tikrai neįsivaizduojame tokio žmogaus, galinčio toliau dirbti. Tai, manau, turi būti greitai priimti atitinkami sprendimai. Aišku, nekalbam tik apie vieno valdininko pašalinimą iš pareigų, bet taip pat turime tęsti tyrimus ir išsiaiškinti padarytą žalą valstybei ir vėlgi pareikalauti atsakomybės“, – sako Seimo AAK pirmininkas K. Mažeika.

„Ministras Kęstutis Navickas turi pasakyti, ar jisai tęsia „zadanijų” ministerijos veiklą, nes būtent jo kancleris yra vienas iš įvardintų asmenų, kuris prisidėjo ir prie Vijūnėlės dvaro skandalo. Buvo ministerijoje nederinti jokiais parašais tie įsakymai, buvo tik kanclerio ir ministro parašai prieš Vyriausybės sprendimus. Tai tas šleifas tęsiasi. ir dabar klausimas aplinkos ministrui, ar jis nori reformų, ar vis dar nori tęsti tą patį“, – sako Seimo AAK pirmininko pavaduotojas S. Gentvilas.

Klovui ministras jau pasiuntė ženklus

Kol Aplinkos ministerijos kancleris R. Klovas atsisako trauktis, bandoma apriboti jo įtartiną veiklą.

„Mes esame atlikę jau krūvą veiksmų, susiaurinančių kanclerio veiklą, išimant iš visų darbo grupių ir paliekant tik tai, kas yra numatyta įstatymo“, – sako aplinkos ministras K. Navickas.

Video reportažą ir daugiau informacijos rasite: http://www.alfa.lt/straipsnis/50165582/aplinkos-ministerija-apraizge-ciuptuvai-korupcija-auksciausiame-lygmenyje

Nuoširdžiai sveikiname Jus su pavasario, tikėjimo ir vilties švente!

Šiuo ypatingu laikotarpiu padėkokime savo artimui, įvertinkime mintis, pasverkime lūkesčius.

Tegul ši šventė kartu su bundančia gamta dovanoja stiprybę ir sėkmę, įkvepia naujoms idėjoms, prasmingiems darbams, suvienija bendriems siekiams bei suteikia jėgų ir veržlumo siekiant tikslų.

Kartu kurkime, keiskime ir tobulėkime!