Naujienos

Balandžio 7 d. išplatintas Liberalų sąjūdžio frakcija pranešimas žiniasklaidai:

Vyriausybė ir Aplinkos ministerija turi kuo greičiau naikinti veiklos nevykdančią Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą, kuri jau nuo 2016 m. kovo 1 d. neturi jokių realių funkcijų, – pabrėžia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Simonas Gentvilas ir Vitalijus Gailius.

Liberalai prašo aplinkos ministro Kęstučio Navicko įvertinti savo pavaldinio, aplinkos viceministro Mindaugo Gudo veiksmus, kai vakar Seimo posėdyje jis pateikė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas, atveriančias galimybes ministerijai pratęsti realiai neveikiančios tarnybos veiklą.

„Gerai, kad šioms užmaskuotoms pataisoms Seime nebuvo pritarta. Tokį aplinkos viceministro M. Gudo akibrokštą vertinu kaip norą bet kokiomis priemonėmis išsaugoti vieną valstybinę įstaigą, šiuo atveju Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą, kurios išlaikymas mokesčių mokėtojams per metus kainuoja net 850 tūkst. eurų. Noriu pabrėžti, kad ši tarnyba nuo 2016 m. kovo 1 d. neturi ir neatlieka jokių realių funkcijų. Atviras klausimas, kodėl aplinkos viceministras M. Gudas siekė pratęsti buvusio aplinkos ministro K. Trečioko tradicijas, sugalvodamas valstybės įstaigai papildomų funkcijų. Akivaizdu, kad Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą reikia kuo greičiau panaikinti. Savo ruožtu dabartinis aplinkos ministras K. Navickas turėtų principingai įvertinti savo pavaldinių veiklą ir iniciatyvas“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas S. Gentvilas, atkreipdamas dėmesį, kad įstatymo pataisoms nepritarė ir Seimo valdančiųjų frakcijų atstovai.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius pabrėžia, kad butaforinių valstybės institucijų dangstymas ir finansavimas šiai Vyriausybei garbės nedaro. „Atrodo, kad tokiomis iniciatyvomis pratęsiama „zadanijų“ politika, kai po ministerijų sparnu globojamos atskiros valstybės įstaigos. Gaila, kad dabartinės Aplinkos ministerijos vadovai toliau dega noru visą tai įteisinti. Realybėje Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos funkcijas jau seniai vykdė ir tebevykdo šalies regionų aplinkos apsaugos departamentai. Būtina užkirsti galimybes toliau korumpuoti valstybę“, – teigia Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininko Vaido Laukio komentaras

Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba yra nesėkmingų reformų pavyzdys. Pertvarkos buvo vykdomos ne tam, kad aplinkosaugos sistema taptų efektyvesnė, o tam, kad būtų patogu nedidelei grupelei aukšto rango klerkų. Šiandien turime didžiulę bėdą: svarbūs valstybei klausimai sprendžiami slapta ir labai siaurame rate, vengiama socialinio dialogo ir viešumo, paliekama daug vietos politinėms intrigoms. Viso to pasekoje aplinkosaugos sistema silpninama, o joje dirbantys pareigūnai demotyvuojami. Neturime nei aiškios vizijos, nei aiškių tikslų. Kiekviena reforma prasideda nuo galimų „šiltų kėdžių“ ir įmantrių struktūrų kūrimo, o ne diskusijų apie aplinkosaugai svarbias ir būtinas funkcijas. Laikas išsiaiškinti ir pareikalauti atsakomybės iš tokių užslėptų reformų kalvių.

Balandžio 1 d. vykusios Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) ataskaitinės konferencijos metu buvo išrinkta nauja organizacijos vadovybė ir padėtas pamatas naujiems darbams.

Konferencijoje dalyvavo LAASDPS nariai, Aplinkos ministras Kęstutis Navickas, Nacionalinio pareigūnų profesinio sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel ir kiti svečiai.

LAASDPS pirmininku perrinktas Vaidas Laukys bei išrinkta pirmininko pavaduotoja dr. Judita Liukaitytė-Kukienė. Valdybos nariais tapo: Andrius Jankauskas, Valentinas Ščerveninnas, Eimantas Puodžiukas, Gintautas Andruškevičius, Viktoras Mindžiulis, Arvydas Bagdanskas, Jaunius Janonis.

Revizijos komisijos nariais tapo: Romualdas Sližauskas, Viktoras Ksenzovas, Kristina Stripeikienė.

LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys pristatydamas svarbiausius 2016 metų darbus sakė, kad iššūkių netrūko.

„Gynėme profesinės sąjungos narių ir atstovų interesus, dalyvavome teisminiuose ginčuose. Daugybę kartų teikėme įvairius siūlymus aplinkosaugininkų socialinių garantijų gerinimui. Be to, ieškojome ir naujų organizacijos lyderių, juos ugdėme.

Manau, vienas iš atsakingiausių ir svarbiausių darbų buvo pradėtos šakinės kolektyvinės derybos su Aplinkos ministerija. Procesas buvo sudėtingas, nes ministerijos derybininkų žinios apie socialinį dialogą yra nepakankamos produktyviam darbui. Derybos buvo vilkinamos, prisidengiama formaliais paklausimais į įvairias institucijas, vengiama prisiimti atsakomybę. Nors šakinė kolektyvinė sutartis dar nepasirašyta, turiu viltį, kad dabartinio aplinkos ministro Kęstučio Navicko išsakyta teigiama pozicija dėl jos turinio ir anksčiau kilusių esminių nesutarimų, paspartins sprendimų priėmimą“, – kalbėjo LAASDPS pirmininkas V. Laukys.

NPPSS, kurio sudėtyje yra ir LAASDPS, vadovas Vladimir Banel akcentavo reformų tikslų formavimą. „Aplinkos ministerija turi aiškiai pasakyti, vardan ko vykdoma viena ar kita reforma, kokią naudą ji duos, kaip paveiks darbuotojus. Savo ruožtu profesinės sąjungos turi teikti siūlymus, galimus sprendimus. Tiek Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos, tiek pačios Vyriausybės programoje didelis dėmesys skiriamas socialinei partnerystei. Ne kartą Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis kalbėjo apie tai, kad visos pertvarkos privalo vykti tariantis su socialiniais partneriais. Dabar turime pilną teisę reikalauti to, kas buvo deklaruota, ir, prireikus, priminti apie pažadus“.

V. Banel priminė apie tai, kad susivienijimas buvo kuriamas tam, kad telktų skirtingas organizacijas platesnei veiklai, interesų atstovavimui Vyriausybės lygmeniu, lyderystės puoselėjimui. „Iš esmės dabar visus, tarp kurių yra ir aplinkosaugininkai, ir policininkai, ir ugniagesiai, ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, vienija pertvarkos. Mūsų pagrindinė užduotis – užtikrinti darbuotojų pajamų didinimą, saugias darbo sąlygas, teises dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Kad ir kaip būtų sunku raginu nuolat prisiminti, vardan ko susikūrėme. Puoselėkime ir stiprinkime tai, ką turime“.

Aplinkos ministras pasirengęs bendradarbiauti­­­­­

Kita konferencijos dalis buvo skirta diskusijoms su Aplinkos ministru apie numatomas aplinkosaugos reformas.

„Nors nebuvo įvardinti aiškūs tikslai ir kryptys, daug diskutavome apie problemas, su kuriomis susiduria aplinkosaugininkai, eilę metų nesprendžiamus sistemos skaudulius. Ministro vizitas, geranoriškas įsiklausymas į aplinkosaugininkų išsakytus lūkesčius ir pastabas bei pažadai profsąjungos atstovus įtraukti į sprendimų aptarimą, teikia teigiamų vilčių. Tikimės, kad ministras, priešingai nei jo pirmtakai, laikysis savo pažado ir bendromis jėgomis pavyks pasiekti ir aplinkosaugos sistemai, ir jos darbuotojams naudingų rezultatų“, – sakė V. Laukys.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas džiaugėsi puikiu darbiniu susitikimu ir sakė, kad pokyčiams pribrendro abi pusės. „Jokių bauginimų atleidimais, neskaidrumu. Sutarėme pradėti dirbti kartu tam, kad mažėtų biurokratijos, didėtų pareigūnų saugumas. Arogantiško Vilniaus nenori niekas“, – sakė K. Navickas.

V. Banel teigiamai įvertino renginio metu vykusią diskusiją apie reformas. „Pats Aplinkos ministro dalyvavimas tokio tipo renginyje yra gana didelis pasiekimas. Ministras kalbėjo apie darbuotojų saugumą, saugias darbo sąlygas, aprūpinimą, akcentavo partnerystę, pareigūnų socialinių klausimų svarbą, biurokratinių trukdžių, kliudančių pareigūnams dirbti, mažinimą, kvietė aktyviai prisidėti prie reformų sprendimų. Toks požiūris išties sveikintinas. Belieka tikėtis, kad gražūs žodžiai virs svarbiais darbais, kurių vienas svarbiausių – šakinės kolektyvinės sutarties pasirašymas“, – vylėsi V. Banel.

Balandžio 1d. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) organizuoja ataskaitinę konferenciją.

Konferencijos metu bus diskutuojama aplinkos apsaugos sistemai aktualiais socialiniais ir darbo teisės klausimais, pristatomi bendrai su Aplinkos ministerija spręstų klausimų rezultatai, formuluojami siūlymai problemoms spręsti, pristatyta 2016 m. LAASDPS veiklos ataskaita.

Renginio metu bus renkamas profesinės sąjungos vadovas, valdybos ir revizijos komisijos nariai.

Aplinkos ministerijai pavaldžiose įstaigose vyksta neįtikėtini dalykai: po prabangių puotų Šiaulių aplinkosaugininkai ieško vedėjų su bet kokios srities aukštojo mokslo diplomu ir bent 3 metų patirtimi. Taigi studentas, baigęs vadybą, ir keletą metų padirbėjęs, sakykime, sandėlio darbuotoju, gali drąsiai pretenduoti į vadovaujančias pozicijas.

Visai neseniai Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas paskelbė konkursą į Telšių raj. agentūros vedėjo kėdę. Agentūros vedėjas, kaip teigiama skelbime, organizuos agentūros darbą, vykdys aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę Telšių raj. (mieste). Naujasis agentūros vadas turės užtikrinti sveiką ir švarią aplinką, racionalų gamtos išteklių naudojimą, taršos į aplinką mažinimą, ekologinės pusiausvyros palaikymą.

„Tai visiškas absurdas. Agentūros vedėjas atlieka valstybinės aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę, priima svarbius sprendimus, planuoja įstaigos darbą. Be kita ko, tokias pareigas užimantis asmuo derina žemėtvarkos projektus, kontroliuoja žuvų išteklių naudojimą, medžiotojų veiklą. Man natūraliai kyla klausimas, kam reikalingas žmogus su bet kokios srities išsilavinimu”, – teigia Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys.

Tuo pačiu metu konkursą į vyresniųjų agentūrų specialistų pareigas Biržuose ir Rokiškyje paskelbė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas. Pretendentai turi turėti fizinių mokslų studijų srities gamtos mokslų krypties, arba biomedicinos mokslų studijų srities ekologijos ir aplinkotyros krypties, arba technologijos mokslų studijų srities technologijos krypties, arba socialinių mokslų studijų srities teisės krypties išsilavinimą.

LAASDPS įsitikinimu, į agentūros ar kito skyriaus vedėjo, pavaduotojo ar aukštesnes pareigas turėtų būtų priimami jau aplinkosaugos duonos ragavę asmenys.

„Tokia sistema specialistams, dirbantiems aplinkosaugoje, sudarytų sąlygas kilti karjeros laiptais Panašu, kad šiuo atveju į „šiltą“ vietą norima priimti ministerijos vadovų ar partijų proteguojamą asmenį, kuris, veikiausiai, ir „žalio supratimo“ apie aplinkosaugą neturi.“, – sako V. Laukys.

Profesinė sąjunga artimiausiu metu kreipsis į Aplinkos ministeriją su prašymu atlikti tyrimą dėl neadekvačių reikalavimų užimamoms pareigybėms.

Konkursų aprašymai:

Telšių raj. agentūros vedėjas: http://portalas.vtd.lt/lt/telsiu-rajono-agenturos-vedejas-karjeros-valstybes-tarnautojas-322;32763.html

Rokiškio raj. agentūros vyresnysis specialistas: http://portalas.vtd.lt/lt/rokiskio-rajono-agenturos-vyresnysis-specialistas-322;5741.html

Biržų raj. agentūros vyresnysis specialistas: http://portalas.vtd.lt/lt/birzu-rajono-agenturos-vyresnysis-specialistas-karjeros-valstybes-tarnautojas-322;32714.html

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Aplinkos ministeriją (AM) su prašymu pateikti informaciją apie planuojamą saugomų teritorijų valdymo srities pertvarką.

Neseniai aplinkos ministras Kęstutis Navickas išplatino viešą pranešimą dėl planuojamų permainų saugomų teritorijų sistemoje. K. Navickas prašė teikti pasiūlymus dėl sistemos patobulinimo. LAASDPS pirmininko Vaido Laukio teigimu, viešai prieinama ir turima informacija neleidžia profesinei sąjungai tinkamai įvertinti planuojamų struktūrinių pertvarkymų skaidrumo, jų poveikio valstybės tarnautojams, bei siektinų tikslų įgyvendinimo aiškumo.

LAASDPS atstovai, siekdami betarpiško ir valstybės tarnautojų interesus atitinkančio bendradarbiavimo prašo aplinkos apsaugos ministerijos pateikti informaciją ir nurodyti:

a. Kas konkrečiai saugomų teritorijų valdymo srityje šiuo metu yra negerai, kur ir kokios problemos įžvelgiamos?

b. Kokios funkcijos saugomų teritorijų valdymo srityje nėra įvykdomos bei dubliuojasi su kitomis institucijomis?

c. Kokių tikslų yra siekiama organizuojant pertvarką saugomų teritorijų valdymo srityje?

d. Kokia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos vizija pertvarkant saugomų , teritorijų valdymo sistemą?

e. Ar minėtos pertvarkos metu bus naikinamos pareigybes, jeigu taip, kokios konkrečiai, beikaip bus įgyvendintos darbuotojų teisės: ar bus siūlomos naujos darbo vietos, ar bus sudaryta reali galimybė tęsti darbo santykius po įvykdytų struktūrinių pertvarkymų, kokios konkrečiai darbo sąlygos bus keičiamos, ar procesai, susiję su darbuotojų teisėmis ir
pareigomis, vyks skaidriai, teisėtai ir bus apsaugoti teisėti darbuotojų darbo, socialiniai ir ekonominiai interesai?

f. Kita su struktūriniais pertvarkymais ir su dėl to priimamais sprendimais susijusi informacija.

LAASDPS rašte Aplinkos ministerijai akcentavo, kad planuojama saugomų teritorijų valdymo srities pertvarka yra itin aktuali profesinės sąjungos nariams.

Jau ne kartą esame rašę apie kai kurių Aplinkos ministerijos atstovų ir jai pavaldžių įstaigų vadovų elgesį.
Dėl akivaizdžių kai kurių ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų pažeidimų Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) ne kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Atsakymai, kuriuos gavo profesinė sąjunga nustebino atžagariu tonu, dar labiau glumina tai, jog nedaroma nieko, jog situacija keistųsi, o kai kurių vadovų netinkamas, neprofesionalus elgesys net gi toleruojamas.
Priešingai nei turėtų būti, problemas iškėlusi profesinė sąjunga sulaukė ne geranoriško bendradarbiavimo, o aktyvių veiksmų prieš LAASDPS atstovus. Perskaičius žiniasklaidoje publikuotą straipsnį aiškėja, jog, galimai, tokie vadovai, kaip Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius S. Vanagas, dėl kurio veiksmų pradėtas ne vienas teisminis procesas, darydami įvairius pažeidimus jaučiasi užtikrintai dėl aukštas pareigas ministerijoje užimančių klerkų palaikymo, ar kitaip sakant „stogo“ iš ministerijos.
Profesinė sąjunga viliasi, jog Aplinkos ministras tinkamai įvertins susidariusią padėtį ministerijoje ir netoleruos, aplinkosaugos vardą menkinančių, aukšto rango pareigūnų veiksmų. Pasak LAASPDS pirmininko Vaido Laukio, atsakomybės pirmiausia reikalauti reikia iš tokių vadovų, kurie minimi alfa.lt publikuotame straipsnyje, ne tik iš eilinių pareigūnų.
Straipsnį skaitykite čia.

Sveikiname Jus Kovo 8-osios proga.
Būkite laimingos, gerbiamos, vertinamos ir mylimos.
Linkime, kad dėmesys ir pagarba bei meilė Jus lydėtų kiekvieną dieną.

Vaidas Laukys
LAASDPS pirmininkas

Jau rašėme apie draudimą skelbti konkursus ir perkelti darbuotojus į aukštesnes pareigas, kurį išplatino Aplinkos ministerija pavaldžioms įstaigoms sausio pabaigoje. Šį raštą sukurpęs ir pasirašęs ministerijos kancleris Robertas Klovas atsakyme Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinei sąjungai (LAASDPS) teisinasi, kad toks draudimas atsirado po to, kai ministerija gavo Vyriausybės nurodymą derinti naujų darbuotojų priėmimą, kol bus patvirtintas viešojo sektorius pertvarkos planas.

R. Klovas rašte teisinasi ir dėl su teise prasilenkiančio reikalavimo suteikti aukštesnes kvalifikacines kategorijas bei perkelti į aukštesnes pareigas darbuotojus: „Kol nebuvo patvirtintas 2017 metų biudžetas, įstaigos vadovo sprendimai pakelti atlyginimą kai kuriems darbuotojams galėjo pažeisti kitų įstaigų darbuotojų teises į atlyginimą (aut.pastaba – KAIP?), iškiltų pavojus dėl etatų mažinimo, darbuotojai būtų priversti eiti nemokamų atostogų ar kitaip taupyti lėšas, skirtas darbo užmokesčiui“.

Pasak LAASDPS pirmininko Vaido Laukio,  keista girdėti iš aukšto rango Aplinkos ministerijos pareigūno, jog vertinant pareigūnus labai gerai už realiai atliktus darbus bus kažkodėl pažeistos kitų įstaigos kolegų teisės į atlyginimą.

Sunerimti verčia, anot V.Laukio, ir rašte praslydusi mintis, kad darbuotojai būtų priversti eiti nemokamų atostogų, jei kažkam būtų suteikta aukštesnė kvalifikacinė kategorija ar kas paaukštintas pareigose. „Juk nėra tokio įstatymo, kuris numatytų, jog kai nėra pakankamų biudžeto asignavimų, darbuotojai privalėtų eiti nemokamų atostogų. O gal tai ministerijos „zadanija” vadovams, užuomina kaip galima sutaupyti biudžeto asignavimus?“ – stebisi aplinkosaugininkų profesinės sąjungos pirmininkas.

Beje, profesinė sąjunga gavo ir Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo Donato Malaškevičiaus atsakymą dėl priėmimo į pareigas ir konkursų organizavimo ministerijose ir pavaldžiose įstaigose.

Pasirodo, Ministro Pirmininko pavedimas buvo rekomendacinio pobūdžio, siekiant nesukelti galimai nepagrįstų lūkesčių naujai priimamies į darbą asmenims. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas D.Malaškevičius patvirtino, jog pavedime nebuvo kalbama apie perkėlimą į aukštesnes pareigas bei aukštesnių kvalifikacinių klasių suteikimą ar apie sankcijas vadovams už tokius sprendimus.

Taigi, Aplinkos ministerijos kancleris, vadovaudamasis Ministro Pirmininko pavedimu, gerokai persistengė su improvizacija…

Visgi šių metų vasario 2 d. neteisėtą nurodymą derinti darbuotojų primėmimą, aukštesnių kvalifikacinių kategorijų suteikimą ir perkėlimą į aukštesnes pareigas ministerija atšaukė, akcentuodama, jog vadovai darydami tokius sprendimus turi neviršyti nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui ir nepažeisdami Biudžeto sandaros įstatymo nuostatų.

Vakar Aplinkos ministerijoje vyko posėdis dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimo įgyvendinimo, o tiksliau Valstybinės miškų tarnybos reformos  teisėtumo įgyvendinimo, kuriame dalyvavo ir profesinės sąjungos atstovai.

Primename, kad Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga dar praėjusių metų birželį kreipėsi į teismą dėl Aplinkos ministerijos ir Valstybinės miškų tarnybos įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Minėtais įsakymais buvo siekiama atlikti skubotas struktūrines pertvarkas, kurių pasekoje būtų panaikinti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritoriniai poskyriai Marijampolėje ir Šiauliuose, o apie 20 darbuotojų galimai netekę darbo arba priversti dirbti kituose poskyriuose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas,  išnagrinėjęs LAASDPS skundą, panaikino aplinkos ministro ir Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymus dėl Valstybinės miškų tarnybos administracijos struktūros pakeitimo ir patvirtinimo bei įpareigojo Aplinkos ministeriją ir Valstybinę miškų tarnybą vykdyti konsultacijas su profesine sąjunga.

Plačiau apie teismo priimtą sprendimą skaitykite čia.

Vakar Aplinkos ministerijoje vykusiame posėdyje LAASDPS pritarė pateiktam Valstybinės miškų tarnybos administracijos struktūros projektui, kuris įsigalioja nuo š.m. vasario 28 d. Jame numatyti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriuje patvirtinti 8 teritoriniai padaliniai –Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus ir išliekantis Aplinkos apsaugos skyrius.

LAASDPS pritarė, kad įgyvendinant teismo sprendimą ir ketinant nuo š.m. vasario 28 d. Aplinkos ministro įsakymu atstatyti Valstybinės miškų tarnybos administracijos struktūrą, galiojusią iki 2016 m. gegužės 2 d., būtų patvirtinti iki to laikotarpio galioję darbuotojų pareigybių aprašymai ir priskirtos teritorijos.

Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Vaido Laukio, nors dar yra kelių dienų galimybė apskųsti teismo sprendimą, panašu, jog Aplinkos ministerija jo neskųs, o vakar patvirtintu protokolu apsisprendžiama jį  įgyvendinti.

„ Nesmagu, jog teisybės reikėjo ieškoti teisme, o ne vystant konstruktyvų dialogą. Profesinė sąjunga visada atvira diskusijoms. Jau ne kartą teko įsitikinti, jog vienašališki sprendimai – dažniausiai būna klaidingi. Gyvename demokratinėje valstybėje, todėl pirmiausia reikia gerbti savo socialinius partnerius, ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi visai mūsų bendruomenei ir tuo pačiu visuomenei“, – sakė Vaidas Laukys.

Per du mėnesius Aplinkos apsaugos ministerija taip ir nepateikė atsakymo į Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) raštą „Dėl susidorojimo su profesinės sąjungos nariais”.

Nors Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnis nustato, kad „Informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Jeigu prašoma daug ar sudėtingos informacijos, įstaigos vadovas turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų ir apie tai ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti pareiškėjui, taip pat nurodyti pratęsimo priežastis“.

Kodėl informacija nepateikiama, nežinia. Ministerija tyli. Nesulaukusi žinių, profesinė sąjunga paragino ministeriją netylėti ir priminė, kad vis dar laukia atsakymo.

Kreiptis į Aplinkos ministeriją LAADSPS nusprendė po to, kai gavo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) raštą, kuriuo prašoma duoti sutikimą atleisti Alytaus RAAD Alytaus agentūros vedėjo pavaduotoją, LAASDPS valdybos narį, iš pareigų darbdavio valia dėl naikinamos Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybės.

Dėl galimo susidorojimo LAASDPS Aplinkos ministrui pateikė raštą, kuriuo buvo kreipiamasi dėl galimai neteisėtų Alytaus RAAD vadovo veiksmų, nukreiptų prieš LAASDPS narius, įvertinimo ir profesinių sąjungų teisių užtikrinimo.

Antrajame rašte ministrui profesinė sąjunga pakartotinai paprašė įvertinti, ar Alytaus agentūros vedėjo pavaduotojo pareigybės naikinimas yra pagrįstas prieš profesinės sąjungos valdybos narį nukreiptų ir minėtame rašte nurodytų veiksmų kontekste. LAASDPS prašo ministerijos imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti LAASDPS narių teisių apsaugą, užkirsti kelią Alytaus RAAD vadovo savivalei ir galimai neteisėtiems veiksmams, nukreiptiems prieš profesinės sąjungos narius.

Ar ir šį kartą ministerija, kaip ir Utenos RAAD direktoriaus savivalės ir teisės aktų pažeidimų atveju, tik pagrūmos pirštu?

LAASDPS informacija