Naujienos

Sausio 31 d. Biržų rajone įvyko Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) ataskaitinė konferencija. Susitikime ne tik aptarti praėjusių metų prioritetiniai klausimai dėl apmokėjimo už darbą, viršvalandžius, pareigūnų skatinimo ir kitų socialinių garantijų įtvirtinimo, bet ir išgirstas Aplinkos ministerijos pažadas šiais metais naujomis uniformomis aprengti visus aplinkosaugininkus.

Konferencijoje dalyvavo profesinės sąjungos narių išrinkti delegatai ir svečiai – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimir Banel ir Aplinkos ministerijos (AM) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Jusis.

Pažadėjo aprengti pareigūnus ir gerinti darbo sąlygas

LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys pristatė 2014 m. profesinės sąjungos nuveiktus darbus, informavo, kaip įgyvendinami dar 2013 m. iškelti prioritetiniai klausimai. Jo teigimu, nors ir nemažai pasistūmėta, priimtų sprendimų stokojame.

„Apmokėjimo už darbą, viršvalandžius, pareigūnų skatinimo, aplinkosaugininkų socialinio draudimo, uniformos, funkcijų išgryninimo, statutinio pareigūno statuso suteikimo ir kiti darbo apmokėjimo bei socialinių garantijų klausimai yra labai svarbūs aplinkosaugininkams. Dėl jų sprendimo galimybių daugelį kartų diskutuota su ministerijos vadovais, giliuose debatuose ieškota optimaliausio varianto, spaudoje raginta kuo skubiau spręsti problemas. Ministerija teisinasi dideliais krūviais, laiko stoka, o pareigūnai priversti laukti“, – apgailestavo V. Laukys.

Aplinkos ministerijos atstovas V. Jusis pareigūnams pažadėjo, kad iki šių metų pabaigos visi aplinkosaugininkai bus aprūpinti uniformomis. Jis kalbėjo ir apie teorines galimybes pareigūnams, kurie atlieka ikiteisminius tyrimus, tapti statutiniais pareigūnais. Be to, pritarė profesinės sąjungos reikalavimams dėl būdravimo principo pakeitimų tam, kad tai neprieštarautų darbo kodeksui, o informacija visų pirma būtų analizuojama Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Pranešimų priėmimo centras  ir būdraujantys pareigūnai nebūtų trukdomi be rimtos priežasties.

Konstruktyvus darbas ir palaikymas duoda teigiamų rezultatų

Aplinkosaugininkai susitikime kalbėjo, kad praėję 2014 m. buvo labai sumaištingi: perskirstytos regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) ir Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) funkcijos, kurių metu pasiekta, kad išsaugant etatus regionuose būtų įsteigti AAA regioniniai padaliniai; buvo užsimota panaikinti 39 rajono ir miesto agentūras, tačiau procesas buvo sustabdytas, pradėta RAAD prijungimo prie Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos procedūra, chaotiškai įvestas reagavimas į aplinkosauginius pranešimus (per Bendrą pagalbos centrą) po darbo valandų – budėjimai visą parą, kuriuos vėliau pakeitė būdravimas.

„Visuose šiuose procesuose profesinė sąjunga aktyviai dalyvavo ir teikė siūlymus ministerijai. Nepaisant visų išbandymų pavyko atlaikyti iššūkius ir nepamiršti ir planinių darbų, užsibrėžtų tikslų. Žinoma, viso to nebūtume pasiekę be koordinuoto, konstruktyvaus darbo ir mūsų narių, teisininkų ir pačio NPPSS kolektyvo pagalbos. Tik kartu veikdami, pasitikėdami vieni kitais, operatyviai keisdamiesi informacija ir patirtimi, galime sukurti palankias sąlygas dialogui, įtikinti mūsų socialinius partnerius, kad konstruktyvus dialogas idealiausia priemonė visų problemų ir klausimų sprendimui“, – kalbėjo V. Laukys.

NPPSS pirmininkas V. Banel teigė, kad mūsų profesinės sąjungos gebėjimai ir kompetencijos auga. Ateina laikas jas dar labiau išplėsti, ieškoti naujų aktyvių asmenybių, jas ugdyti, siekti iš jų išauginti naujus lyderius, kurie sustiprintų organizaciją.

Dėka naujai įkurto laisvalaikio komiteto ir jo vadovės Mantės Ramanauskienės be rimtos rezultatų aptarimo dalies turėjo ir seminarą „Nauji metai – nauji lūkesčiai“, kurio metu dalyviai buvo pamaloninti pažintine eksursija po Biržų rajono įžymybes. Susitikime dalyviai turėjo galimybę ne tik pasisemti naujų žinių, pasidalinti gerąja patirtimi, bet ir pasivaržyti savo išmintimi ir vikrumu, padiskutuoti su kolegomis iš skirtingų regionų.

LAASDPS vadovas, matydamas narių užsidegimą bendrauti, kurti ir generuoti naujas idėjas, teigė neabejojantis, kad kitąmet organizacija tik dar labiau sustiprės, o kitos konferencijos metu veiklos ataskaitą pateiks ne tik profesinės sąjungos vadovai, bet ir naujai parengti regiono lyderiai su jų nuveiktais darbais ir įgyvendintomis idėjomis.

LAASDPS informacija

Tik praėjusią vasarą buvo įvykdyta šalies aplinkosaugos sistemos reforma, o Aplinkos ministerijos valdininkai jau sumanė kitą. Naująja reforma siekiama visus regioninius aplinkos apsaugos departamentus (RAAD) prijungti prie pernai įkurtos Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT). Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas Vyriausybei jau pateikė nutarimo projektą, kuriuo būtų įteisinta tokia reorganizacija.

Tačiau Aplinkos ministerijos valdininkų užmojus kritikuoja Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK). Jis ragina pirmiau apskaičiuoti, ar iš reformos bus bent kiek naudos. Devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti taip pat siūlo aplinkosaugos sistemos darbuotojų interesus ginanti profsąjunga. Valdys iš Vilniaus Jei Vyriausybė pritartų, kad šiuo metu veikiantys Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus RAAD būtų reorganizuoti – prijungti prie VAAT, šiai tarnybai pereitų visos departamentų teisės, pareigos bei funkcijos. Vietoj savarankiškų RAAD liktų VAAT padaliniai. Esą taip būtų sumažinta biudžetinių įstaigų, optimizuota jų veikla, racionaliau naudojami materialiniai ir finansiniai ištekliai. Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Jusis LŽ teigė, kad dar pernai birželį Vyriausybė pavedė ministerijai atlikti su reforma susijusius veiksmus. Lapkričio pabaigoje aplinkos ministro K. Trečioko įsakymu buvo patvirtintas RAAD reorganizavimo planas. Norima panaikinti 65 etatus. „Visiems atleidžiamiems pareigūnams, jeigu jie atitiks kvalifikacinius reikalavimus, bus siūlomas darbas. Ketinama mažinti etatus valdymo, finansų, personalo, teisės ir bendrųjų reikalų srityse“, – LŽ aiškino V. Jusis. Tai padarius bendrosios funkcijos, pasak jo, bus centralizuojamos, o kontrolės organizavimas, planavimas ir analizė sutelkta VAAT. Esą taip tolygiau pasiskirstys darbo krūvis, o sutaupytas lėšas bus galima skirti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų skaičiui didinti. Daugiau klausimų nei atsakymų LŽ kalbinti šalies RAAD vadovai apie būsimą reformą buvo nelinkę atvirauti. Kur kas drąsiau savo nuomonę dėstė Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys. Vis dėlto, anot jo, vertinti pačią reformą būtų galima tik tuo atveju, jei apie ją būtų žinoma daugiau. „Tačiau informacijos turime mažai“, – patikino V. Laukys. Jis pabrėžė, kad ministerijos ne kartą buvo prašyta argumentuotai paaiškinti, kodėl RAAD reikia prijungti prie VAAT, bet kol kas atsakymo nesulaukta. Ir tai verčia nerimauti. Mat per įvairias reformas žemutinės grandies pareigūnų, dirbančių rajonuose ir miestuose, kaskart mažėja. Negana to, nesiliauja sklisti kalbos apie norus panaikinti daugiau kaip pusę rajonuose veikiančių aplinkos apsaugos agentūrų, jas sustambinti ir sutelkti didesniuose regionų centruose. „Baiminamės, kad rajonuose dirbančių kontrolės pareigūnų mažės, nors darbų apimtis kasmet didėja“, – neslėpė profsąjungos lyderis. V. Laukys taip pat nuogąstavo, kad sistema gali prarasti sumaniausius specialistus, nes kai vieną reformą keičia kita, darbuotojai nėra užtikrinti dėl savo ateities, nejaučia stabilumo, mažėja jų motyvacija, neretas nusprendžia ieškotis kito darbo. LŽ kalbinti aplinkosaugininkai mano, jog didžiausias pavojus kyla dėl to, kad vienose rankose sutelkta kontrolė gali būti neatspari politikų įtakai. Centralizacijai nepritaria Seimo AAK pirmininkas Algimantas Salamakinas patvirtino, kad apie ministerijos sumanymą pertvarkyti RAAD veiklą komitete buvo kalbėta. Tačiau valdininkai Seimo narių pritarimo nesulaukė. Pabrėžta, jog pirmiausia reikėtų ne reorganizacijos griebtis, o pakeisti 3-4 įstatymus, kad būtų atvertas jai kelias. Dėl pataisų balsuojant Seime ir paaiškėtų, ar parlamentarai neprieštarauja tokiai centralizacijai. „Aš asmeniškai tam tikrai nepritariu. Kaip tik reikėtų daugiau funkcijų perduoti tiems, kurie dirba vietose, o ne viską sutelkti ministerijoje. Vyriausybės sprendimas mažinti 5 proc. etatų turėtų būti nukreiptas į pačią ministeriją, bet ne į jai pavaldžias įstaigas regionuose“, – sakė A. Salamakinas. Jis nenorėjo svarstyti, ar centralizavus aplinkosaugos valdymą nedidės ministerijos politinės vadovybės įtaka jai. Seimo AAK pirmininkui labiau rūpi, ar reforma šiuo metu apskritai reikalinga. „Dabar reforma sumanyta dėl reformos. Mūsų duomenimis, po reorganizacijos etatų nemažės, pinigų nebus sutaupyta, priešingai, išlaidų gali net padaugėti, nes iš regionų reikės dažniau važinėti į sostinę“, – kalbėjo A. Salamakinas. Reforma po reformos Lietuvos aplinkosaugos sistema reformuojama nuolat. 2002 metais valstybinė miškų kontrolė iš urėdijų buvo perkelta į Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją, o po dvejų metų patikėta RAAD. Tačiau 2012-aisiais ši funkcija iš RAAD atima ir kartu su specialistais perduota Valstybinei miškų tarnybai. 2009 metais Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir Jūrinių tyrimų centras buvo prijungti prie Aplinkos apsaugos agentūros. Pernai aplinkosaugos sistemą vėl purtė permainos – perskirstytos Aplinkos apsaugos agentūros ir RAAD funkcijos. Kartu įkurta nauja institucija – VAAT. LŽ šaltinių teigimu, diskutuojama ir apie Valstybinės miškų, Geologijos bei Hidrometeorologijos tarnybų jungimą. Dar vieną reformą ministerija planuoja vykdyti Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje. Norima iš 34 saugomų teritorijų direkcijų palikti aštuonių ar šešių administracinių vienetų struktūrą. Kalbama, kad juridinio statuso neteks tos įstaigos, kuriose yra mažiau nei 20 darbuotojų. A. Salamakino manymu, reformuoti saugomų teritorijų sistemą ministerija taip pat ketina „ne nuo to galo“. „Ir šiuo atveju ji pirmiausia turėtų Seimui pateikti įstatymų pataisas. Keisti reikėtų ne keletą, o apie 30 įstatymų. Mūsų komitetas tam nepritaria. Bet neaišku, kokia yra viso Seimo pozicija“, – sakė jis.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Lietuvoje/aplinkosaugininkai-sukasi-reformu-verpetuose/194878
© Lietuvos žinios

Praeitą savaitę su Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas Vaidas Laukys ir jo pavaduotojas Viktoras Mindžiulis apsilankė pernai liepos 1 d.  pradėjusioje dirbti naujojoje Valstybės aplinkos apsaugos tarnyboje (VAAT). Profesinės sąjungos atstovai joje lankėsi visai neseniai tarnybos vadovo pareigas užėmusio Vytauto Eidikonio kvietimu. Susitikime dar dalyvavo Vaidas Jusis, kuris praėjo eiti ankstesnes V. Eidikonio – Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vadovo – pareigas.  Susitikimo metu buvo apsvarstyta galima VAAT struktūrą, kurioje Regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) yra integruoti VAAT sudėtį.

Kaip teigė profesinės sąjungos vadovas V. Laukys, galima pastebėti, kad VAAT siekia sutarimo su LAASDPS. „Pastaruoju metu bendradarbiavimas su ministerija akivaizdžiai strigo, tačiau šio pasitarimo metu mūsų nuomonė buvo išgirsta, atsižvelgta į mūsų siūlymus. Spėju, pernai gruodžio 18-ąją įvykusio susitikimo metu (apie šį susitikimą buvo rašyta) Aplinkos ministerijos atstovams išsakytos mūsų pastabos ir priekaištas, kad informacija apie reformas mums neteikiama, įtakos padarė“, – teigė V. Laukys.

Diskusijos pradžioje, kai buvo pristatyta VAAT struktūros schema, VAAT vadovas išreiškė norą pateikti struktūrą kartu su galutiniais etatais VAAT ir RAAD struktūriniuose padaliniuose, tame tarpe ir agentūrose. Profesinės sąjungos atstovai papriekaištavo, kad struktūrą galima svarstyti tik kartu su struktūrinių padalinių funkcijomis. Ne paslaptis, kad VAAT skyriams reikės papildomų etatų. Šiuo metu esančius 42 etatus, anot V. Eidikonio, po reformų turėtų papildyti dar 20-25 etatais. Pasak V. Laukio, profesinė sąjunga jau ne kartą yra išreiškusi nerimą, kad etatų migracija į centrines įstaigas turi liūdnokas pasekmes – etatai „išeina“, o funkcijos lieka. Nors ankstesniuose pokalbiuose aplinkos viceministras Algirdas Genevičius tikino, kad regionų darbuotojams – eiliniams inspektoriams – funkcijų kaip tik sumažės, V. Laukys tuo abejoja, nes, pasak jo, tai niekur nėra konkrečiai apibrėžta, o kol kas tėra tik žodžiai. Įvykusiame susitikime buvo sutarta, kad klausimas bus svarstomas, kai bus pateikta VAAT struktūra su struktūrinių padalinių funkcijomis.

Minėta schema, kaip ir žadėjo VAAT, jau yra pateikta profesinei sąjungai. „Turėsime nedaug laiko apsvarstyti šį projektą, nes sausio 21 d. vėl susitiksime su VAAT atstovais ir konkrečiau kalbėsime apie galimą struktūros keitimo schemą“, – sakė V. Laukys.

Pasak jo, siūloma schema bus pateikta AM iki sausio 26 d.

Dar vienas diskusijos aspektas – LAADSPS nepritaria, kad RAAD integravimo į VAAT metu būtų svarstomi ir agentūrų etatai. Logiška šioje situacijoje būtų susidėlioti funkcijas, kokie padaliniai ką darys. Tada būtina atlikti išsamią studiją – inspektorių darbo krūvio vertinimą, nustatyti optimalų  krūvį ar optimalų funkcijų paketą, pagal kurį galima būtų nustatyti inspektoriaus darbo krūvį. Tik po to galėtume objektyviai svarstyti, kas ir kiek dirba. Kol kas ministerija aiškios pozicijos dėl darbo krūvių atskiruose regionuose nėra pateikusi. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas neseniai tik viešai pasisakė, kad daugės eilinių inspektorių, tačiau kaip ir kas išsiaiškins ir pateiks aiškią viziją dėl darbo krūvių, taip ir nepaaiškino. Įdiegus profesinės sąjungos siūlomą sistemą neliktų vietos manipuliacijoms. Tada visi nuveikti darbai būtų įvertinti atitinkamu koeficientu ir apskaičiuotas realus inspektoriaus darbo krūvis. Kiekvienas inspektorius tada turėtų motyvaciją siekti rezultatų, nes visi nuveikti darbai, viršijantys optimalų vertinimą, suteiktų galimybę darbuotojams skatinti, o įstaigų vadovams būtų paprasčiau planuoti darbus pagal realius išteklius.

LAASDPS informacija

Nors aplinkos apsaugos sistemos reforma jau gerokai įsibėgėjo, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS)  iki šiol nėra gavusi aiškių atsakymų į nuolat keliamus klausimus, kurių bene pagrindinis – kokia yra ilgalaikė Aplinkos ministerijos (AM) strategija. Neseniai aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas viešai pareiškė, kad ministerija ketina mažinti valdantį aparatą ir didinti gamtoje dirbančių inspektorių skaičių ar padidinti jau dabar esančių inspektorių atlyginimus ir juos taip motyvuoti. Tokia žinia džiugina LAASDPS, jos narius ir visus žemesnės grandies pareigūnus. Tačiau taip ir liko neaišku, kaip tai ketinama daryti.

AM atlikto audito rezultatai rodo, kad pagal 2014 m. liepos 31 d. administracinės struktūros ir pareigybių sąrašus Regionų aplinkos apsaugos departamentuose (RAAD) buvo  573, 5 etato, iš kurių 264,5 etatai miesto ir rajono agentūrose. Reformos metu ketinama atsisakyti kai kurių direktorių pavaduotojų bei referentų pareigybių. LAASDPS pasiteiravo aplinkos viceministro Algirdo Genevičiaus, ar etatų skaičius RAAD’uose bei agentūrose mažės ir ar etatai bus perkeliami, pavyzdžiui, iš agentūrų į RAAD skyrius? Ar galbūt dalis jų bus perkelta į nuo liepos mėnesio naujai pradėjusią veikti Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT)?

A.Genevičius teigė, kad turi labai konkrečius skaičius: iki referentų panaikinimo dirbo 284 inspektoriai, o po to jų bus 336. Tą ir turėjo omenyje ministras. Mažės, kaip jau minėta, direktorių pavaduotojų: pasak A. Genevičiaus, ten, kur departamentuose dirba daugiau kaip 100 darbuotojų – o tokių nėra daug – liks po vieną direktoriaus pavaduotoją, bet jokiu būdu ne du, o kur dirba mažiau šimto – pavaduotojo pareigybė bus naikinama. “Kartais profesinė sąjunga rūpinasi ne tuo, ko reikia, – šiek tiek suirzęs pareiškė viceministras. – Ne agentūromis ir jų vedėjais reikia rūpintis, nedarykime iš RAAD’ų ir agentūrų atskirų respublikų. Pirmiausia reikia rūpintis žemesniaja grandimi, kaip aš sakau – žmonėmis su kastuvu ir ginti jų interesus.”

Kaip teigė A. Genevičius, RAAD’ams buvo leista patiems apsispręsti, kaip susidėlioti etatus ir jie tai padarė. “Šią savaitę greičiausiai bus ir ministro įsakymai šiuo klausimu. Net kartais pagalvoju, kad davėme jiems per didelę laisvę”, – teigė jis.

A.Genevičiaus teigimu reforma ne tik duos ekonominę naudą, bet ir sumažins funkcijų, kurias dabar atlieka taip vadinamieji žmonės su kastuvu, o paprasčiau tariant inspektoriai. “Jiems nebereikės, pavyzdžiui, dalyvauti bylose ar skaičiuoti mokesčius. Tą darys specialūs skyriai, tokie, kaip administracinių bylų nagrinėjimo ar atliekų bei mokesčių, kuriuose darbuosis specialistai”, – aiškino viceministras. Kaip ypatingą jis paminėjo naujai kuriamą analitinės kontrolės skyrių. “Jis daug ką kontroliuos. Pavyzdžiui, vieną iš labai svarbių problemų – atliekų srautus. Bus užmegzti tarptautiniai ryšiai, kad būtų aišku ir skaidru, kas, kur ir ko išveža. Pinigų plovimas šioje srityje privalo būti sustabdytas”, -  sakė A. Genevičius.

Dėl VAA tarnybos, kurioje šiuo metu yra apie 50 etatų, jis teigė kol kas nieko aiškaus negali pasakyti – tik tiek, kad ji atlieka kontrolės funkciją, kurios nebetenka RAAD’ai.

Tačiau atsakymų į LAASDPS nuolat keliamus ir neraminančius klausimus vis dar nėra. Ar tik pareigų pakeitimas išspręs kylančius klausimus dėl kontroliuojančių įstaigų darbo

gerinimo? Kokia Aplinkos ministerijos ilgalaikė strategija ir vizija RAAD atžvilgiu? Kokią aplinkos apsaugos kontrolę ir kontroliuojančias institucijas Aplinkos ministerija įsivaizduoja ateityje? Kaip RAAD agentūrų stambinimas padės išspręsti netolygaus darbo krūvio problemą? Ar tikrai buvo išnaudotos turimos organizacinės priemonės darbo krūviams stabilizuoti? Kaip bus pasielgta su esamais etatais regionuose?

Į visus šiuos klausimus aiškaus atsakymo iki šiol nėra gauta. “LR AM vadovybė yra ne kartą viešai deklaravusi geranorišką požiūrį Profesinės sąjungos atžvilgiu, žadėjusi skatinti abipusį bendradarbiavimą ir socialinį dialogą, tačiau tenka apgailestauti, kad svarbiausi sprendimai yra neviešinami, juos priimant vengiama kviesti diskutuoti darbuotojų atstovus – Profesinę sąjungą,” – rašoma pernai gruodžio 23-ąją ministerijai išsiųstame LAASDPS rašte.

LAASDPS informacija

Valstybės saugomų teritorijų tarnyboje, kaip, beje, ir visoje aplinkos apsaugos sistemoje bręsta reformos. Planuojama iš 34 saugomų teritorijų direkcijų palikti funkcionuoti aštuonių o gal tik šešių administracinių vienetų struktūrą. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) ne kartą yra pareiškusi, jog su tokia reforma sutikti negali, juolab kad Aplinkos ministerija (AM) iki šiol nėra nurodžiusi aiškių būsimosios reformos gairių.

Kaip teigia AM atstovai, būsimoji reforma vykdoma tam, kad būtų sutaupyta lėšų. Skelbiama, jog stambinant saugomų teritorijų valdymą kai kurios funkcijos gali būti atliekamos centralizuotose įstaigose. „Buhalterinės paslaugos, viešieji pirkimai – visa tai galima atlikti centralizuotai. Netrukus pateiksime savo pasiūlymus Vyriausybės strateginiam komitetui“, – teigė aplinkos viceministras Linas Jonauskas. Tačiau konkrečiai įvardinti pasiūlymų jis dar negalėjo. Pasak jo, yra galimi trys variantai. Vienas iš jų – stambinti padalinius. Kitas – apjungti padalinius. Trečias – iš dalies palikti dabar veikiančią sistemą.

Nors Valstybės saugomų teritorijų tarnybos dar pavasarį pateiktuose pasiūlymuose sutinkama, kad išlaikyti 34 nacionalinių ir regioninių parkų direkcijas yra labai brangu, tačiau juose pabrėžiama, kad saugomos teritorijos tai specialus teritorijos statusas, garantuojantis pripažintų vertybių išsaugojimą ir tvarkymą, suteikiamas Seimo ar Vyriausybės sprendimu. „Nacionaliniuose (toliau – NP), regioniniuose (toliau – RP) parkuose gyvena gyventojai, vyksta įvairios veiklos, veikia daug institucijų. Valstybės funkcijoms ST įgyvendinti steigiamos ST direkcijos. Jų įsteigimas nereiškia, kad sustabdomas teritorijos naudojimas arba perimamos kitų institucijų funkcijos.

Visose valstybėse didžiausias garantas ST vertybėms išsaugoti – konkrečios ST direkcijos veikla. ST direkcijų veiklos erdvė: 1) kraštovaizdžio, 2) biologinės įvairovės, 3) gamtos ir 4) kultūros paveldo vertybių, 5) gamtos išteklių apsauga.

ST direkcijų veiklos sritys labai įvairios: 1) strateginis ir teritorijų planavimas, 2) moksliniai tyrimai, stebėsena (monitoringas), 3) teritorijų, objektų apsauga ir tvarkymas, 4) veiklos reguliavimas ir kontrolė, 5) švietimas, mokymas, 6) tradicijų puoselėjimas, 7) pažintinio turizmo organizavimas, kt. Tai darnaus vystymosi principu ir daugiafunkcinę veiklą vykdančios institucijos“, – rašoma tarnybos rašte, adresuotame Aplinkos ministerijai.

Be kita ko, baiminamasi, kad vykdant tokią – iki šiol neaiškiai apibrėžtą reformą – gali prasidėti aplinkosaugininkų atleidimų banga. Ministerijos atstovai teigia, kad darbuotojai galės dirbti nuotolinį darbą. Tačiau LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys susitikimų ministerijoje metu ne kartą yra pabrėžęs, jog nuotolinio darbo sistema iki šiol nėra sutvarkyta taip, kad pareigūnai galėtų konstruktyviai dirbti. Tam būtina parengti realiai veikiančią kompiuterinę sistemą – o jos iki šiol nėra.

Pasak viceministro L. Jonausko, šiuo metu iš biudžeto skiriamų darbo užmokesčiui lėšų trūksta apie 15 procentų. „Mūsų tikslas – kad nereikėtų žmonių leisti nemokamų atostogų“, – teigė jis. Tačiau kaip tos lėšos ir kiek jų bus sutaupyta, ministerijos vadovai dar nėra aiškiai pasisakę. Kokius pasiūlymus pateiks ministerija nežino nė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

Teigiama, kad juridinio statuso neteks tos įstaigos, kuriose esama mažiau negu 20 darbuotojų. Tačiau Valstybės saugomų teritorijų tarnyba ne kartą yra išreiškusi savo nuomonę, kad įstaigos, kuriose dirba aštuoni ar šeši darbuotojai, atlieka ne vieną svarbią funkciją ir jos neturėtų būti naikintinos kaip juridiniai asmenys.

Profesinė sąjunga, nors ne kartą to teiravosi, irgi nėra sulaukusi aiškaus atsakymo dėl saugomų teritorijų reformos. V. Laukio teigimu, baiminamasi, kad gali būti atleista nemaža darbuotojų. Tuo tarpu pirmasis ir pagrindinis profesinės sąjungos tikslas – išsaugoti žmonėms darbo vietas. Kokios darbo vietos – ar tik išeitinės pašalpos – gali būti pasiūlytos galimai atleidžiamiems darbuotojams, irgi nėra aišku.

LAASDPS informacija

Tegul šventinė nuotaika, pripildžius širdis šviesos, džiaugsmo Ir viltingo laukimo, neapleidžia Jūsų visus metus. Lai ateinančiais metais Jus lydi puikios idėjos, energija ir gerovė. Tebus tai naujų galimybių ir sėkmingo bendradarbiavimo metai.

Linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų Metų!

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darnuotojų profesinė sąjunga

Susitikimas, kuriame dalyvavo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, ministerijos vadovybė, Regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) vadovai bei Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos lyderiai Vaidas Laukys bei Viktoras Mindžiulis, neatnešė laukiamų rezultatų. Nors jame vėl buvo kalbėta apie numatomas RAAD‘ų reformas, galutiniai sprendimai dėl jų vis dar nebuvo priimti.

Susitikime, kuris vyko gruodžio 18 d., RAAD‘ų vadovai, nors jiems šis klausimas itin aktualus, didelio aktyvumo neparodė. Kalbėję viceministras Algirdas Genevičius bei ministerijos kancleris Robertas Klovas pabrėžė, kad direktoriai nebūtų naivūs, neieškotų užtarimo, o siūlytų konkrečius ir motyvuotus struktūrinius variantus. Ministras pyko, kad „užsižaidė“ su reforma. Pasiūlė, kad iki 2015-01-10 būtų organizuojamas susitikimas, kuriame būtų galima apsvarstyti konkrečius reformos scenarijus. Paragino kalbėti su socialiniais partneriais, tai yra, profesine sąjunga, įstaigų darbuotojais, viešinti šį klausimą ir plačiau diskutuoti.

Profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys jau nebe pirmą kartą priminė susirinkusiesiems, kad prieš dvejus metus pradėtas bendradarbiavimas su ministerija jau kurį laiką smarkiai stringa. Jis pareiškė, kad teisėtai profesinės sąjungos reikalaujama informacija apie būsimas reformas ne tik kad neteikiama, bet galbūt net tyčia slepiama. Todėl ją reikia rankiotis iš pašalinių šaltinių, o tai ne tik sudaro tikimybę ją gauti iškreiptą, bet ir labai apsunkina bendradarbiavimą. Neatmetama tikimybė, kad AM yra pilkųjų kardinolų, kurie nenori, kad AM ir PS produktyviai bendradarbiautų ir teiktų naudą visai sistemai.

Jis atkreipė dėmesį, kad sausio 31-ąją numatyta konferencija ir koks bus priimtas sprendimas dėl planuojamų reformų galima tik spėti. „Pirmiausia turi būti aiškiai įvardinti reformų tikslai, įvardintos funkcijos ir tik tada sprendžiama, kokio veiksmo imtis. Visiškai netinkamas kai kurių RAAD noras agentūrų etatus “perpumpuoti” į RAAD, o gal net ir VAAT skyrius“, – sakė V. Laukys.

Ministerijos atstovai teisinosi, kad tokiais būdais ketinama stiprinti kai kurias grandis , mokesčių, atliekų ir pan. kontrolę. Tačiau tokių bandymų jau būta ir, deja, jų rezultatai buvo apgailėtini. Tokie skyriai buvo steigiami, bet pagrindinis darbas visuomet likdavo agentūroms.

Plačiai ministerijos reklamuojamas nuotolinis darbas profesinei sąjungai irgi kelia rimtų abejonių. V. Laukys priminė Valstybinės miško tarnybos pavyzdį: praėjo jau treji metai, kai tai bandoma organizuoti, bet iš esmės didesnio efektyvumo nepasiekta, sudėtingesnis veiksmų koordinavimus, atsirado daugiau popierinio darbo ir pan.. Pirmiausia reikia sukurti tinkamą pareigūno darbo vietą, “elektroninę” darbo vietą, kad pareigūnui nereikėtų klaidžioti informacinių technologijų koridoriuose, ieškant vienos ar kitos programos ar tinklalapio, bet operatyviai ir paprastai būtų įvedama ir gaunama informacija.

Anksčiau įvykusiame LAASDPS valdybos posėdyje buvo kalbėta, kad konkretūs sprendimai dėl RAAD agentūrų stambinimo ir nutolusių darbo vietų steigimo turėtų būti priimami po RAAD prijungimo prie VAAT. Vykdant pertvarkymus reikia atsižvelgti į tai, ar pagal turimus resursus (tiek žmogiškųjų išteklių, tiek techninius, tiek finansinius) agentūrų stambinimas sudarys realias galimybes užtikrinti kokybišką ir operatyvų pavestų funkcijų įgyvendinimą bei efektyvų nutolusiose darbo vietose dirbančių pareigūnų darbo organizavimą, koordinavimą ir kontrolę. Tolygiam darbo krūviui užtikrinti pirmiausia tikslinga išnaudoti turimas organizacines priemones, o RAAD agentūrų pertvarką vykdyti tik kraštutiniu atveju, nepavykus šio klausimo išspręsti kitais būdais. Tokius savo siūlymus – beje, jau ne pirmą kartą – profesinė sąjunga ketina artimiausiu metu pateikti AM.

LAASDPS informacija

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) lyderiai Vaidas Laukys ir Viktoras Mindžiulis susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku bei viceministru Algirdu Genevičiumi. Susitikimo tikslas – aptarti Aplinkos ministerijos (AM) vykdomą reformą, mat aiškių atsakymų, kokie šios reformos tikslai bei jos vizija, profesinė sąjunga iki šiol taip ir nėra gavusi, nors apie tai kalbėta ne kartą. „Mums svarbu išsiaiškinti, kas bus toliau, juk negalima žengti vieno žingsnio, nežinant, koks bus antrasis. Profesinei sąjungai ypač svarbu, kiek tai palies eilinį darbuotoją, – sakė LAASDPS pirmininkas V. Laukys.

Kaip jau ne kartą buvo rašyta, iš Regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) turi būti atleista nemaža dalis darbuotojų – pavaduotojų, referentų ir pan. Kaip RAAD‘ai tvarkysis savo viduje iki šiol nėra aiškaus atsakymo. Gali būti, kad atleistieji galės dirbti eiliniais inspektoriais. „RAAD‘ų vadovai turi vienokią poziciją, o mums pirmiausia rūpi sukurti kokybišką darbo aplinką eiliniam darbuotojui, apsaugoti jį nuo bereikalingo popierizmo“, – sakė V. Laukys.

Kaip tvarkysis viduje, RAAD‘ų vadovai ministerijai turėjo pranešti iki gruodžio 1 d., tačiau šis terminas nukeltas iki gruodžio 9 d. Ministras K. Trečiokas pažadėjo, kad kai tik bus gauti RAAD‘ų pasiūlymai, jų aptarti bus pakviesti profesinių sąjungų atstovai. Taip pat jis pripažino, kad profesinės sąjungos atstovų pastabos dėl dialogo stokos yra pagrįstos. Ministras paminėjo, kad ateityje bus labiau užtikrinamas informacijos keitimosi procesas, ypač tuomet, kai klausimai yra aktualūs profesinėms sąjungoms.

Jau ne kartą buvo minėta, kad reformų buvo ne viena ir ne dvi, tačiau niekas nėra įvertinęs, kokia buvo tų reformų nauda ir kokie trūkumai. Panašu, kad ir ši reforma vykdoma aklai. Jau nekalbant apie tai, kad atskiruose jos punktuose yra nemaža neaiškumų ir šios problemos bei dvejonės nesprendžiamos, iki šiol taip ir nėra nubrėžtos reformos ilgalaikės gairės, siekiai bei nenurodyti paskaičiavimai, ką apskritai ši reforma turėtų duoti. Galiausiai apskritai neaišku, kas ir kaip vykdys valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę.

LAASDPS atstovai ne kartą yra konstatavę, kad 2013 m. sausio mėn. konferencijos metu sėkmingai prasidėjęs socialinis dialogas šiuo metu šlubuoja. Nėra atgalinio ryšio, nėra konkretumo, vykdytojų ir terminų.

Pavyzdžiui, prieš porą savaičių įvykusio susitikimo metu, kai buvo aptariama būdravimo problema, viceministras Linas Jonauskas pasiūlė įsteigti darbo grupę šioms problemoms spręsti, į kurią esą bus įtraukti ir profesinės sąjungos atstovai. Deja, panašu, kad šis pažadas, kaip jau ne kartą yra buvę, nugrimzdo užmarštin.

Ministras patikino, kad šis klausimas tikrai bus primintas, o ateityje abipusis bendradarbiavimas turėtų būti kokybiškesnis, nes profesinių sąjungų klausimams kuruoti paskirta ministro patarėja.  Tikėtina, kad keliami klausimai bus sprendžiami efektyviau ir greičiau.

LAASDPS dar kartą pabrėžia, kad yra atvira socialiniam dialogui ir pasiryžusi kartu, siekiant protingų ir abipusiai priimtinų kompromisų, užtikrinti, kad vykdoma reforma atneštų tik naudą visoms suinteresuotoms pusėms.

LAASDPS informacija

Praėjusią savaitę Seime įvyko Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) posėdis dėl parlamentinės kontrolės vykdant aplinkos apsaugos sistemos reformą. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) jau ne kartą yra pabrėžusi, kad reformos vykdymo procese esama daug neaiškumų, o Aplinkos ministerija (AM) ne tik nėra pateikusi savo pozicijos daugeliu klausimų, bet ir nesiima šių neaiškumų spręsti. „Nors jau daugiau kaip prieš metus esame užmezgę su ministerija socialinį dialogą ir tai džiugina, tačiau jis, deja, nevyksta taip kaip norėtųsi“, – sakė LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

AAK posėdyje, be komiteto narių dalyvavo profesinės sąjungos pirmininkas, aplinkos viceministras Algirdas Genevičius, Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) direktorius Raimondas Sakalauskas, Vilniaus, Klaipėdos bei Šiaulių regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) direktoriai. Mat planuojamos reformos daugiausia palies būtent RAAD‘us.

Pernai AM atliko AAA ir RAAD funkcijų vidaus auditą. Išnagrinėjus funkcijų perskirstymą tarp šių dviejų įstaigų auditoriai pateikė siūlymą, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros funkcijas reikia koncentruoti naujai steigiamoje institucijoje – Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje, kuri šiemet birželį ir buvo įsteigta. Šiai naujajai tarnybai turėtų būti pavaldūs RAAD‘ai. Valstybinė kontrolė atskirta nuo leidimų išdavimo šias funkcijas koncentruojant AAA.

Remiantis AM šių metų papildomai atliktomis audito išvadomis atsisakoma vedėjų, referenčių, stambinamos agentūros. Tačiau LAASDPS jau ne kartą yra pateikusi klausimus, į kuriuos aiškaus atsakymo iki šiol nėra gauta. Ar tik pareigų pakeitimas išspręs kylančius kontroliuojančių įstaigų klausimus ir kokie jie? Kokia ilgalaikė kontrolės vizija RAAD atžvilgiu? Kokią aplinkos apsaugos kontrolę ir kontroliuojančias institucijas įsivaizduoja ateityje? Kaip bus pasielgta su esamais etatais regionuose (šiuo metu patvirtintas RAAD pareigybių skaičius yra 573,5)? Kokia LRV sprendimo konsoliduoti valstybines įstaigas vizija AM sistemoje? Šiais klausimais trūksta dialogo tarp socialinių partnerių, neanalizuojama visa eilė funkcijų ir su jais susijusių aspektų, ignoruojama Darbo kodekso 47 str. numatyta darbuotojų atstovų teisė į informavimą ir konsultavimą.

Seimo AAK pirmininkas Algimantas Salamakinas po posėdžio teigė, kad apie planuojamą reformą ministerijos atstovai patys nelabai suvokia. „Jie man pažadėjo pateikti dar devynias įstatymo pataisas, susijusias su reforma, bet taip ir nepaaiškino, kokia ta reforma bus ir ko iš jos realiai tikimasi. Jie nori, kad patys ir leidimus išduotų ir patys tai kontroliuotų, bet to negali būti“, – sakė A. Salamakinas. Jis teigė susidaręs įspūdį, jog reformos vizija nėra aiški patiems jos vykdytojams. „Panašu, kad jie ten tik kėdes pastumdys ir tiek. Mes, komiteto nariai, išsiskirstėme nieko nesupratę“, – sakė komiteto pirmininkas.

Tuo tarpu viceministras A. Genevičius buvo pasipiktinęs tokia komiteto pirmininko nuomone. „Jei kažkam kažkas neaišku, tai ir nesėdėkite tame politiniame lygyje. Gal komiteto nariai pavargę buvo, jei jie mūsų nesuprato“, – sakė jis. Pasak jo, RAAD‘ai bijo, jog jie po reformos esą nevaldys finansų, tačiau taip tikrai nebus.

Profesinė sąjunga ne kartą išsakė pastabą apie tai, jog atleidžiamiems darbuotojams teks mokėti išeitines kompensacijas. LAASDPS žiniomis, vien Klaipėdos apskrityje tam gali prireikti apie 100 tūkst. litų. Tad apie kokį taupymą galima kalbėti?

Viceministras į šį argumentą atsakė, jog šios išlaidos atsipirks. „Aš dirbu savo darbą ir galiu patikinti, kad jos atsipirks dar šiais metais. O sutaupyti pavaduotojų, referentų atlyginimai nusikreips į inspektūrą“, – sakė A. Genevičius.

Reikia priminti, kad „reformų“ buvo ne viena. 2002 m. valstybinė miškų kontrolė iš miškų urėdijų buvo perkelta į Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją (VAAI), o 2004 m. buvo perduota RAAD. Tačiau 2012 m. ši funkcija buvo perduota Valstybinei miškų tarnybai, tuo pačiu perkeliant ir darbuotojus. 2009 m. VAAI ir Jūrinių tyrimų centras buvo prijungti prie Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) (Vidaus auditas pripažino, kad tai buvo klaida). Tačiau praėjusiais metais AAA ir RAAD funkcijos buvo perskirstytos, įsteigta nauja institucija VAAT. Pastarosios įkūrimui buvo panaudota virš 20 etatų perkeliant iš RAAD ir panašiai tiek pat iš AAA. Prie pertvarkų neigiamo poveikio prisidėjo 2008 m. ekonominė krizė, kurios metu teko mažinti darbuotojų skaičių, nors darbo krūviai ir papildomos funkcijos nuo to laiko tik augo. Nepaisant visų buvusių bandymų, šiandien kalbame, kad reikia didinti efektyvumą?! O dar diskutuojama apie Valtsybinės miškų, Geologjios ir Hidrometeorologijos tarnybų jungimą? Kas bus su regioninių parkų direkcijomis? Kur viso šio proceso vizija, kokia turėtų būti aplinkos apsaugos kontrolė?

Kur reformų nauda, kaip ji įvertinta ir ko tikimasi?

Prieš priimant sprendimus tokiais svarbiais klausimais, kai paliečiamos šimtų aplinkosaugininkų darbo sąlygos ir socialinės garantijos, būtina aiškiai įvardinti siekiamus tikslus, atlikti išsamią atliekamų funkcijų ir darbo krūvių analizę, išklausyti aplinkosaugininkų ir jų atstovų argumentus. Priešingu atveju neapibrėžtumas kelia įtampą darbuotojų tarpe, o tai kenkia Aplinkos ministerijos įstaigų sklandžiam darbui. Dažnai kuriamos naujos „REFORMOS“, tačiau tinkamai neanalizuojama kas iš buvusių reformų buvo gerai, o kas ne.

LAASDPS informacija

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAADPS) iniciatyva įvyko susitikimas su Aplinkos ministerijos atstovais, kuriame dalyvavo ir Regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) vadovai. Susitikimo metu vėl – jau nebe pirmą kartą – buvo kalbėta apie neseniai įsigaliojusią naują budėjimo tvarką – vadinamąjį būdravimą. Kompetentingų institucijų išvadose teigiama, kad ši naujoji tvarka prieštarauja Darbo kodeksui, todėl reikia pakeisti jos pobūdį arba jos atsisakyti. Tai ne kartą yra pabrėžę profesinės sąjungos atstovai.

Susitikime dalyvavusi Darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Janukevičienė pateikė parengtas išvadas. Priminsime, kad būdravimu vadinama tokia veikla, kai aplinkosaugininkas budi namuose ir turi būti pasirengęs bet kuriuo metu išvykti į iškvietimą. Naujoji tvarka reiškia, kad darbo laikas – ir pilnas darbo užmokestis – pareigūnui skaičiuojamas tik nuo tos akimirkos, kai jis priima iškvietimą ir į jį išvyksta. Kitu metu jo, švelniai tariant, sėdėjimas ant pavadėlio, laikomas būdravimu ir už jį mokama tik 10 procentų nuo atlyginimo dydžio. Tuo tarpu Darbo inspekcijos išvadose aiškiai pasakyta, kad pagal Darbo kodeksą nuolatinis pasirengimas išvykti į įvykį yra laikomas niekuo kitu, kaip budėjimu – nesvarbu ar pareigūnas budi tarnyboje, ar namuose. Ir už jį turi būti mokama 50 procentų nuo atlyginimo dydžio. Panašią išvadą – kad būdravimas yra ne kas kita, bet tas pats budėjimas – jau gerokai anksčiau yra pateikę Seimo kanceliarijos Teisės departamento specialistai.

LAASDPS jau ne kartą yra kreipusis į ministeriją su pasiūlymais dėl būdravimo. Pirmiausia, jis turi būti teisingai apmokėtas ir laikomas tuo kuo iš tiesų ir yra – budėjimu. Profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys pateikdamas pasiūlymus teigė, kad naujoji tvarka kelia neaiškumų. Pvz., neaišku, kaip taikyti Darbo kodekso nuostatą dėl privalomo 11 valandų nepertraukiamo poilsio. Europinėje praktikoje tokie budėjimai ne naujiena, tačiau tvarka dažniausiai kitokia. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse budėti (mūsiškai – būdrauti) pareigūnas gali dukart per mėnesį – nurodžius darbdaviui arba kartą per savaitę – savo noru. Tuomet nesunku sudėlioti darbo ir poilsio grafiką. Tuo tarpu mūsų aplinkosaugininkams tenka budėti daugiau. Tad jam naktį išvykus į iškvietimą, ryte jis vistiek privalo būti darbe – tad 11 valandų poilsio jam jau nebelieka. V. Laukys ypač pabrėžė ir kitą opią problemą. Kadangi darbo laikas skaičiuojamas tik išvykus į iškvietimą, kitu būdravimo metu darbuotojas neturi jokių socialinių garantijų, kurios galioja budėjimo metu. Jam susižalojus ar kitaip nukentėjus jis jokių kompensacijų negautų. „Nereikia laukti, kol taip įvyks ir kils skandalas, reikia spręsti problemą jau dabar“, – teigė jis.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas Vytautas Eidikonis tvirtino, kad būdravimą specialiu įstatymu įtvirtino Seimas. „Ne mes išleidome tą įstatymą, todėl nereikia mums prikaišioti būdravimo. Įstatymas yra įstatymas, jo privalu laikytis“, – tvirtino jis.

Tačiau I. Janukevičienė pabrėžė tai, kad joks teisės aktas neturi pabloginti darbuotojo padėties. Tai prieštarauja Darbo kodeksui. O, beje, kas labai svarbu, kodeksas yra viršesnis už įstatymą.

Atsirado prieštaraujančių, jog būdravimą pareigūnai renkasi tik savo noru – niekas jų neverčia. „Dabar visur apkarpomos lėšos, visose institucijose, mažėja ir atlyginimai, o mes juk duodame žmonėms papildomai uždirbti – gal net po keletą šimtų“, – sakė susitikime dalyvavęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Tačiau apie tai paklausta I. Janukevičienė teigė, kad net jei darbuotojas tokį darbą renkasi laisvu susitarimu, net ir toks susitarimas negalioja kaip prieštaraujantis Darbo kodeksui. Pasak darbo teisės specialistės, bet kuris taip dirbantis pareigūnas turi pagrindą kreiptis į administracinį teismą, kuris reguliuoja darbo santykius, ir prašyti teisingo ir teisėto atlygio. „Jei tokių atsirastų ir teismas nuspręstų pareigūno naudai, kas tuomet padengs visas tas išlaidas. Sutinku, kad kol kas tokia problema dar nekilo, bet reikia nustatyti tokias sąlygas, kad ji ir nekiltų“, – sakė V. Laukys.

Pastebėjęs, kad vien šio susitikimo metu tokių problemų nepavyks išspręsti, viceministras L. Jonauskas pasiūlė sudaryti darbo grupę, kurios veikloje dalyvautų visų suinteresuotų pusių atstovai. Darbo grupę, pasak ministerijos atstovų bandys ieškoti alternatyvų dabar galiojančiai būdravimo tvarkai ir patenkintų tiek darbdavius, tiek darbuotojus.

LAASDPS informacija