Naujienos

Kur du pešasi – trečias kenčia. Taip Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) apibūdina pastaruoju metu viešas diskusijas apie aplinkosaugos reformas.

Aplinkos ministerija, jai pavaldžių institucijų vadovai, politikai nuolat nesutaria tarpusavyje, aktyviai diskutuoja ir sprendžia dilemą „kas būtų geriau, kokių dar reformų imtis, ką keisti“. Savo ruožtu aplinkosaugininkai duria pirštu į ilgametes „tradicijas“ – įvairius bandymus reformuoti sistemą ir padarytas klaidas. Atpirkimo ožiais šioje situacijoje tampa ne kas kitas kaip eiliniai pareigūnai.

„Aplinkosaugos sistema jau nualinta metai iš metų nesibaigiančių reformų, pareigūnai nori pagaliau pradėti normaliai dirbti. Toks nepastovumas kenkia ir visai sistemai, ir patiems darbuotojams. Pastarieji turi gyventi pastovioje reformų baimėje, o kai kurie neapsikentę palieka tarnybą. Ne kartą reikalavome nemažinti regionuose ir rajonuose esančių pareigybių skaičiaus, nes per eilę metų augant darbų srautams ir funkcijų skaičiui, darbo vietų nedaugėjo. Rezultato – nėra“, – teigia LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Galime pasimokyti iš kaimynų estų

Estijos aplinkos apsaugos inspekcijoje apie 70 proc. darbuotojų atlieka aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas regionuose ir tik 30 proc. – atsakingi už administravimą, konsultacijas ar kontrolės koordinavimą.

„Palyginimui pas mus iš 573 pareigybių Regionų aplinkos apsaugos departamentuose (RAAD) 264 pareigybės yra miesto ir rajono agentūrose. Dar virš 40 pareigybių yra Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje (VAAT). Vadinasi, tiesiogiai aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas atlieka mažiau nei 50 proc. darbuotojų“, – vardija LAASDPS vadovas.

LAASDPS ne kartą siūlė steigti kuo mažiau skyrių ir labiau orientuotis į ekspertus, kurie galėtų specializuotis atitinkamose veiklos srityse. Tokiu būdu sistema būtų mobilesnė, nereikėtų dažnų reformų. Taip pat būtų aiškiai atskirtos RAAD rajonuose ir skyriuose bei VAAT skyriuje dirbančių pareigūnų funkcijos, jos nesidubliuotų, būtų išsaugotas dirbančiųjų skaičius, sudarytos palankios sąlygos vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, išlaisvinti nuo perteklinio „popierinio“ darbo.

Reformų buvo ne viena

2002 m. Valstybinė miškų kontrolė iš miškų urėdijų buvo perkelta į Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją (VAAI), o 2004 m. perduota RAAD. 2012 m. ši funkcija atiduota Valstybinei miškų tarnybai, tuo pačiu perkeliant ir darbuotojus. 2009 m. VAAI ir Jūrinių tyrimų centras buvo prijungti prie Aplinkos apsaugos agentūros (AAA), tačiau Vidaus auditas pripažino, kad tai buvo klaida.

2013 m. Aplinkos ministerija (AM) atliko AAA ir RAAD funkcijų vidaus auditą. Nuspręsta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūros funkcijas reikia koncentruoti naujai steigiamoje institucijoje – Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje, kuri 2014 m. birželį ir buvo įsteigta. Šiai naujajai tarnybai turėtų būti pavaldūs RAAD. Valstybinė kontrolė būtų atskirta nuo leidimų išdavimo šias funkcijas koncentruojant AAA.

Sparčiai įsukta reformų karuselė sustoti negali. Praėjusių metų rudenį buvo kilęs noras iš 59 rajono ar miesto agentūrų palikti tik 20, atitinkamai naikinant agentūrų vedėjų ir referenčių pareigybes. Sulaukus pasipriešinimo, apsiribota kuklesniais užmojais ir panaikintos tik kelios agentūros, bet atsisakyta referenčių, o jų darbą nuo šiol turi atlikti patys pareigūnai.

Dar buvo nutarta pertvarkyti RAAD vidines struktūras, kurios įsigalios nuo š. m. birželio 1 d., tačiau visa tai greitai gali vėl keistis, jeigu RAAD taps VAAT struktūriniais padaliniais.

„Prie pertvarkų neigiamo poveikio prisidėjo ir 2008-ųjų ekonominė krizė, kurios metu teko mažinti darbuotojų skaičių, nors darbo krūviai ir papildomos funkcijos nuo to laiko tik augo. Paradoksalu, tačiau, nepaisant visų buvusių bandymų, šiandien kalbame, kad reikia didinti efektyvumą.

Kodėl optimizavimas paprastai suprantamas kaip regioninių etatų perkėlimas į centrines įstaigas, kurios dažniausiai būna Vilniuje? Kodėl galvojama, kad vienas ar kitas skyrius, o ne darbuotojas įstaigoje atlieka konkretų darbą? Kodėl profesinių sąjungų atstovamas vengiama pateikti būsimų naujų ir naikinamų pareigybių sąrašus?“, – retorinius klausimus užduoda V. Laukys.

Būdravimą sugalvojo, o lėšų skirti pamiršo

VAAT vadovas Vytautas Eidikonis pastaruoju metu džiūgauja atsiradusiu būdravimu. Žinoma, tai geriau negu nieko, tačiau toli gražu ne visi regionuose dirbantys pareigūnai yra patenkinti šia naujove.

„Būdravimas – pasirengimas vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę – po darbo nors ir suteikia nedidelį priedą prie skurdaus pareigūno atlygio, tačiau labai suvaržo jo asmeninę laisvę. Tokie pavyzdžiai, kai dėl darbuotojų rajonuose ir regionuose trūkumo yra būdraujama apie mėnesį laiko, verčia susimąstyti ir pagalvoti ar toks darbo režimas neturės darbuotojams neigiamų sveikatos padarinių“, – svarsto V. Laukys.

2014 m. pabaigoje profesinės sąjungos, kartu su AM, RAAD, VAAT ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovais diskutavo apie būdravimą, kur buvo įvardinta, kad tokio analogo Darbo kodekse nėra, o toks darbas atitinka budėjimą namuose. Anot LAASDPS pirmininko, tokiu režimu ir turėtų būti reaguojama į gyventojų pranešimus apie aplinkosaugos pažeidimus po darbo ir poilsio dienomis.

Viena iš bėdų, trukdančių sutvarkyti būdravimo sistemą, – lėšų trūkumas. Tuo tarpu patys aplinkosaugininkai įsitikinę, kad prieš priimant tokius sprendimus, būtina aiškiai įvardinti siekiamus tikslus, atlikti išsamią atliekamų funkcijų ir darbo krūvių analizę, išklausyti darbuotojų ir jų atstovų argumentus. Priešingu atveju neapibrėžtumas kelia įtampą darbuotojų tarpe, kelia daug abejonių, o aplinkos apsaugos sistemai neabejotiną žalą.

Profesinė sąjunga jau ne kartą savo nuogąstavimus dėl pareigūnams kylančių problemų ir nesibaigiančių reformų išsakė tiek AM, tiek RAAD vadovybei. Jeigu ir toliau pareigūnų atstovų siūlymai bus ignoruojami, aplinkosaugininkai žada imtis aktyvesnių veiksmų.

LAASDPS informacija

Vasario mėnesį Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką, norėdama išsiaiškinti socialinio dialogo ignoravimo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje (LHMT) priežastis ir galimai neteisėtus veiksmus organizuojant konkursus į valstybės tarnybą ir vertinant valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą. Aplinkos ministerija (AM), sureagavusi į profesinės sąjungos skundą, ėmėsi tyrimo.

LHMT darbuotojai prieš kurį laiką pasakojo įtariantys, kad vyksta neskaidrūs darbuotojų atrankos konkursai, darbuotojų vertinimo sistema skirstant priedus, nenoras į procesus įtraukti profsąjungos atstovus dvelkia šališkumu (daugiau apie tai galite rasti ČIA). AM atliktas tyrimas parodė, kad tiesa buvo profesinės sąjungos pusėje.

Dėl LHMT organizuotų konkursų į valstybės tarnybą AM, siekdama, kad ateityje būtų išvengta panašaus pobūdžio ginčų (kai profesinės sąjungos atstovui neleidžiama dalyvauti atrankose), įpareigojo LHMT užtikrinti, kad būtų laikomasi Valstybės tarnybos įstatymo įtvirtintų reikalavimų ir profesinės sąjungos atstovai būtų įtraukiami stebėtojo teisėmis į organizuojamus konkursus į valstybės tarnautojo atrankas.

Dėl LHMT valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sudarymo (į kurią nebuvo įtraukiami profesinių sąjungų atstovai), AM pavedė LHMT direktorei Vidai Augulienei užtikrinti Valstybės tarnybos įstatymo nustatytų reikalavimų laikymąsi ir į komisiją įtraukti profesinės sąjungos atstovą.

Darbuotojai galės lengviau atsikvėpti

„Džiugu pažymėti, kad AM šiuo atveju objektyviai ištyrė LAASDPS pateiktą informaciją ir patvirtino, kad tarnyba ignoravo profesinių sąjungų atstovus, jų teikiamą informaciją, be to, buvo pažeisti Valstybinės tarnybos įstatymo reikalavimai. LHMT savivaliavimas ir šališkas sprendimų priėmimas sustabdytas.

Dabar šios tarnybos darbuotojai galės lengviau atsikvėpti, nes profesinės sąjungos atstovai stebės darbuotojų vertinimo ir priėmimo į darbą procesus, galės tinkamai pasirūpinti darbuotojais ir ginti jų teises“, – rezultatus komentavo LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

LHMT vyresnioji sinoptikė ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros lektorė dr. Judita Liukaitytė, inicijavusi profesinės sąjungos sukūrimą tarnyboje, teigė, kad nuo pat pirmųjų narių įstojimo į  LAASDPS, buvo ignoruojamas bet koks faktas, kad profesinė sąjunga egzistuoja ir darbuotojai turi teises.

„Toks AM sprendimas atveria galimybes tiek plėsti narių gretas, tiek skatinti darbuotojus aktyviau kovoti už savo teises ir siekti permainų. Įstaigoje, turinčioje apie 300 darbuotojų, didžiosios dalies atlyginimas mažai skiriasi nuo minimalaus, darbo sąlygos sudėtingos, naujo direktoriaus konkursas neįvyko jau trečią kartą, o visoje AM vykstančios reformos neaišku kaip palies LHMT veiklą. Tai tik dalis problemų, su kuriomis susiduriama, o jas išspręsti darbuotojui naudinga linkme reikalingas spendimų priėmimas atsižvelgiant į darbuotų ir jų profesinės sąjungos atstovų nuomonę.

Šiais metais profesinei sąjungai nebuvo leidžiama įsitraukti į darbuotojų vertinimą, bet tikimės, kad visų komisijų veiklose, kurias reglamentuoja įstatymai ir privalo dalyvauti profesinių sąjungų nariai, atsiras po vieną jos atstovą“, – teigė J. Liukaitytė.

LAASDPS atstovų teigimu, bus ir toliau siekiama, kad būtų užtikrintos visos teisės aktais reglamentuotos profesinės sąjungos ir jos narių teisės, o darbuotojams būtų užtikrintos tinkamos darbo sąlygos, karjeros galimybės ir darbo užmokestis, atitinkantis darbo pobūdį.

LAASDPS informacija

Vietoj planuotų penkių etatų – pusės ministerijos dydžio įvairiausių kontrolierių būrys. Tokie pernai pradėtos, bet stringančios aplinkos apsaugos sistemos pertvarkos rezultatai pribloškė parlamentarus.

Skambant šūkiams apie efektyvesnę aplinkos apsaugos kontrolę ir valdiškų institucijų funkcijų optimizavimą pernai Vyriausybė įsteigė Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT).

Nors nauja valdiška įstaiga veikia jau beveik metus, skubotą pertvarką palaiminę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai tik prieš kelias savaites susizgribo nelabai suprantantys, ką ji veikia.

Politikai stebėjosi, kad Aplinkos ministerijai pavaldi įstaiga auga lyg ant mielių, bet pertvarka įstrigo kažkur pusiaukelėje – projektai, kurie įteisintų vykstančius pokyčius, net nėra pasiekę Seimo.

Negana to, Seimo komiteto vadovas socialdemokratas Algimantas Salamakinas užsiminė, kad pradėtai reformai kyla grėsmė pakibti, mat parlamentas gali ir nepritarti siūlomiems įstatymų pakeitimams.

„Ką tada darysite?“ – aplinkos ministro „tvarkiečio“ Kęstučio Trečioko klausė politikas.

Pripažino padaręs klaidą

Kad iš A.Salamakino lūpų nuskambėję nuogąstavimai nėra tušti, liudija ir jo prisipažinimas dėl pernai padarytos klaidos, kai Seimo komitetas pritarė VAAT atsiradimui.

Socialdemokratas dabar ėmė apgailestauti dėl tokio sprendimo: „Jau tuomet komiteto nariai raukėsi abejodami, ar reikia nežinia kuo užsiimsiančios tarnybos. Bet niekas nemanė, kad bus toks chaosas.

Buvo padaryta klaida, dėl kurios turiu prisiimti kaltę ir aš, kaip komiteto pirmininkas. Tos tarnybos nereikėjo steigti.“

Aplinkos ministerijos vadovybė pernai įtikinėjo, kad tokia tarnyba bus naudinga – ji esą tikrins nusiskundimus dėl galimai neskaidrios regioninių aplinkos apsaugos departamentų pareigūnų veiklos, tirs skundus.

„Sutikau, kad būtų steigiama tokia kontroliuojanti institucija.

Bet buvo žadama, kad ji nebus didelė – viso labo kokie penki etatai.

Tikrai nesitikėjau, kad etatų atsiras per dvidešimt. Dar blogiau, kad niekas nesupranta, ką ji apskritai veikia ir iš ko finansuojama“, – „Lietuvos rytui“ sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas.

Pokyčiai kelia nepatogumų

Bet kalbėdamas apie VAAT etatus A.Salamakinas ir vėl suklydo, mat jo duomenys buvo gerokai pasenę – tarnyboje jau darbuojasi daugiau kaip 40 žmonių.

Ir tai, ko gero, dar ne pabaiga. Mat jeigu pritars Seimas, prie VAAT dar turi būti prijungti aštuoni regioniniai aplinkos apsaugos departamentai.

Savarankiškai veikę padaliniai anksčiau dalydavo įvairius leidimus, atlikdavo ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, bet pernai nutarta šias funkcijas perduoti į vienas rankas – VAAT.

Todėl dabar, pavyzdžiui, pajūrio verslininkams reikiamų leidimų, kuriuos anksčiau išduodavo Klaipėdos regioninis aplinkos apsaugos departamentas, tenka vykti į sostinę.

„Žmogus veža popierius agentūrai į Vilnių, bet ji nė velnio nežino, ką reikia daryti, ir tuos popierius siunčia atgal į Klaipėdą, kur vietiniai aplinkosaugininkai viską toliau tvarko. Nesuprantu tokios reformos prasmės“, – stebėjosi A.Salamakinas.

Politiko nuomone, pakeitimai nepašalina ir galimų korupcijos apraiškų šioje sistemoje, pasikeitė tik tai, kad verslininkai ilgiau užtrunka laukdami, kol jų prašymai dėl įvairių leidimų keliauja iš vieno Lietuvos krašto į kitą.

Tikisi daugiau skaidrumo

Pernai aplinkos ministru tapęs K.Trečiokas pripažino, jog pradėta reforma, jeigu jai nebus pritarta Seime, nueis šuniui ant uodegos.

„Tvarkietis” taip pat neslėpė, kad Vyriausybėje jam buvo „išsukinėjamos“ rankos kuo skubiau pradėti pertvarką.

Vis dėlto K.Trečiokas „Lietuvos rytui” tvirtino, kad iki šiol veikusi sistema turėjo ypač daug trūkumų, todėl ją esą buvo būtina keisti: „Regionų departamentų vadovai labai neobjektyviai tikrindavo ūkio subjektus – vienų pažeidimus matydavo, kitų ne.

Pradėję tikrinti jų veiklą, radome daug apleistų teritorijų – kai kur atliekų krūvos lipa per tvorą, bendruomenės kėlė triukšmą, bet regioninių aplinkos apsaugos departamentų vadovai kažkodėl to nematė.

Bet sunku tuo patikėti. Vis dėlto drįstu manyti, kad tos netvarkos kai kur nematė todėl, kad nenorėjo matyti.“

Anot ministro, jeigu Seimas nepritartų pertvarkai, regionuose ir toliau liktų karaliukai, kurie vienus purtytų, o kitų nematytų.

„Nenoriu viešai apie tai kalbėti, bet mes turėjome daug signalų, jog kažkas jiems tas akis galbūt uždengia. O dabar, kai viena institucija leidimus išduoda, o kita kontroliuoja, kaip jų laikomasi, iš karto atkrinta noras tai daryti“, – pokyčius gynė „tvarkietis“.

Etatų nei daugėja, nei mažėja?

Aplinkos ministro tvirtinimu, neefektyvi buvo ir aštuonių regioninių departamentų struktūra. Pavyzdžiui, visi jie turėjo atskiras buhalterijas ir bendrųjų reikalų skyrius, kurių dabar neliks.

„Nuo šių pareigų atsilaisvinę darbuotojai galės perimti tiesioginės kontrolės funkcijas.

Taip bus sutaupoma ir pinigų, ir atlaisvinama etatų. Juos dabar galime skirti žmonėms, kurie tiesiogiai rūpinsis aplinkosauga“, – dėstė K.Trečiokas.

Ministerijos vadovas taip pat neigė politikų įtarimus dėl pernelyg išsipūtusios VAAT – esą vienur etatų sumažėjo, kitur padaugėjo, bet naujų neatsirado.

Pažėrė valdiškų burtažodžių

Vis dėlto kuo konkrečiai užsiima naujoji tarnyba, kurios vadovu praėjusių metų pabaigoje tapo buvęs Aplinkos ministerijos darbuotojas 33 metų Vytautas Eidikonis?

Pavyzdžiui, iš įstaigos interneto svetainėje skelbiamos informacijos gali susidaryti įspūdis, kad pagrindinė jos veikla – gautus skundus apie galimus aplinkosaugos pažeidimus perduoti rajonuose dirbantiems inspektoriams.

Ar tam mestos ne per didelės pajėgos?

Jei leidimus išduoda VAAT, o regioniniai aplinkos apsaugos departamentai ir toliau kontroliuoja, kaip laikomasi patvirtintų sąlygų, ką gi veikia naujai įsteigta tarnyba?

„Be tiesioginės cheminių medžiagų kontrolės, kurią atlieka tik trys pareigūnai, tarnyba vykdo regioninių departamentų kontrolės valstybinę priežiūrą, metodiškai jiems vadovauja – aiškina, kaip vienoje ar kitoje situacijoje elgtis.

Mes vertiname kontrolės efektyvumą ir jos kokybės atlikimą.

Tikriname, kaip pareigūnai pildo procedūrinius dokumentus, stebime, kaip vyksta ūkio subjektų vertinimas, taip pat iš naujo patikrinamos jų teritorijos siekiant išsiaiškinti, ar teisingai buvo atliktas vertinimas“, – biurokratinius burtažodžius „Lietuvos rytui“ vardijo V.Eidikonis.

Be to, anot tarnybos direktoriaus, jo pavaldiniai tiria skundus dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų arba pareigų neatlikimo.

Tiesa, liko neaišku, ar tuo neturėtų užsiimti teisėsauga.

Mažai analizės, bet daug blaškymosi

Vaidas Laukys

Aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas

„Sistema ne kartą buvo reformuojama, bet visuomet tai daryta pernelyg skubotai ir chaotiškai – iš pradžių daroma, o tik vėliau analizuojamos pasekmės.

Vyriausybės sprendimu ministerija priversta vykdyti reorganizaciją, kuriami planai, strateguojama, bandoma kai ką optimizuoti. Tačiau neaišku ką, nes realių skaičiavimų nėra – tik pamąstymai ir spėliojimai, kad kitaip bus geriau.

Po kiekvienos tokios reformos dažniausiai mažėdavo žemiausios grandies specialistų, bet daugėdavo vadovų.

Atrodo, kad taip gali nutikti ir šįkart, nes ir dabar mažai analizės, o daug blaškymosi.“

Lrytas.lt informacija

Mielieji, nuoširdžiausi sveikinimai Jums Šv. Velykų proga! Kiekvienas pavasarinis spindulys mums dovanoja atgaivą ir džiaugsmą. Tegul bundanti žemė Šv. Velykų varpais neša Jums gerumo, vilties ir palaimos jausmą

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS), siekdama suderinti darbuotojų ir darbdavio interesus, o kartu užtikrinti efektyvią aplinkos apsaugos sistemos veiklą, kreipėsi į Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką inicijuodama derybas dėl šakos kolektyvinės sutarties sudarymo.

Pastaruoju metu socialinio dialogo srityje Lietuvoje buvo pasiektas proveržis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2013 m. buvo pasirašytos ir registruotos tik 2 šakos kolektyvinės sutartys, o 2014 m., vien sausio – lapkričio mėn. buvo pasirašyta ir registruota 10 šakos kolektyvinių sutarčių. Toks pagyvėjimas socialinio dialogo srityje sietinas su Europos Sąjungos parama socialinio dialogo iniciatyvoms ir pačių socialinių partnerių siekiu geriau atstovauti darbuotojų interesus, darniai bendradarbiauti socialinio dialogo srityje.

„Manome, jog aplinkos apsaugos sistema, konkrečiai – valstybinę aplinkos apsaugą vykdančios įstaigos turetų neatsilikti ir kartu su darbuotojais, darbuotojų atstovais siekti efektyvesnės aplinkos apsaugos sistemos. Todėl siekiama inicijuoti šakos kolektyvinių derybų procesą ir socialinį dialogą aplinkos apsaugos sitemoje pakelti į kokybiškai naują lygį“, – teigia LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Profesinė sąjunga prašo inicijuoti Vyriausybės nutarimą, kuriuo Aplinkos ministerija būtų įgaliota derėtis dėl šakinės kolektyvinės sutarties valstybinės aplinkos apsaugos srityje. Be to, siekiant aptarti visus klausimus, siūloma surengti susitikimą, kuriame būtų aptarti tolimesni bendradarbiavimo rengiantis pasirašyti sutartį klausimai.

LAASDPS informacija

Ar Kęstutis Trečiokas kontroliuoja situaciją savo vadovaujamoje Aplinkos ministerijoje? Tokių abejonių kilo Seimo nariams – ir valdančiosios daugumos, ir opozicijos atstovams.

Į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį iškvietę „tvarkietį“ K.Trečioką politikai jį apipylė įtarimų ir priekaištų lavina.

Aplinkos ministrui kliuvo dėl užmojų leisti teršti žemės gelmes nuodingomis cheminėmis atliekomis, kurios liktų bandant išgauti skalūnų naftą, dėl esą ne nuo to galo pradėtos regioninių aplinkos departamentų reformos, dėl užmojų naikinti urėdijas.

Reforma neįteisinama

Atlaikęs kaltinimų bangą dėl skubotai teikiamų vienų pataisų, K.Trečiokas išgirdo kritikos dėl stringančių projektų, kuriais turėtų būti įteisinta atliekama regioninių aplinkos apsaugos departamentų reforma.

Tam reikėtų pakeisti mažiausiai devynis įstatymus.

„Jau atleista nemažai žmonių, kurie gali bandyti per teismus grįžti į darbą ar prisiteisti kompensacijas. O įstatymai dar ne tik nepakeisti, bet net nepateikti. Kas bus, jeigu Seimas šiai reformai nepritars?“ – kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.

„Viskas liks kaip buvę. Bet nuo ko nors reikėjo pradėti. Mus spaudė, išsukinėjo rankas“, – paaiškino K.Trečiokas ir pripažino, kad atlikti reformą ypač skubino Vyriausybės sudaryta darbo grupė, reikalavusi greitų ministerijai pavaldžių įstaigų konsolidavimo rezultatų.

Tariamasi už nugaros?

Prakalbus apie prieštaringai vertinamą urėdijų pertvarką ministras teigė, kad apie tai kalbėti dar per anksti: „Aš ir pats nežinau, kas bus siūloma. Naujasis generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis yra pasiraitojęs rankoves ir užsiminė, kad norėtų pokyčių.

Bet dar visiškai nežinia, kiek urėdijų liks – ar keturios, ar viena, ar visos.“

Tuomet Seimo komiteto nariai suabejojo, ar K.Trečiokas kontroliuoja situaciją jam pavaldžiose įstaigose, kurių vadovai jau garsiai kalba apie reformą.

Mat A.Salamakinas pranešė, kad R.Prūsaitis apie tai, jog ketinama mažinti urėdijų, jau prieš kelias dienas yra pranešęs savo pavaldiniams.

„Vyriausybės programoje aiškiai parašyta, kad miškų reforma jau baigta. Bet girdime, kad vėl kažkas bus daroma“, – traukė pečiais socialdemokratas Arūnas Dudėnas.

O konservatorius Paulius Saudargas įtarinėjo, kad tokia pertvarka gali būti siekiama į vienas rankas sutelkti pelningą prekybą mediena.

Išklausęs priekaištų K.Trečiokas tvirtino, kad generaliniam urėdui yra davęs nurodymą, kad kiekvienas žingsnis būtų gerai pasvertas: „Aš ir pats manau, kad sugriauti galima labai lengvai, o atkurti būtų daug sunkiau.Todėl tokie sprendimai nebus daromi greitai.“

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininko Vaido Laukio komentaras

„Ilgą laiką besitęsianti diskusija dėl galimų reformų bet kuriuo atveju neigiamai veikia RAAD darbuotojus ir visa aplinkos apsaugos kontrolę. Paradoksas, tačiau Vyriausybės sprendimu Aplinkos ministerija priversta vykdyti reorganizacią, kuriami planai, strateguojama, bandoma kažką optimizuoti. Tačiau neaišku ką, nes realių paskaičiavimų nėra – tik pamąstymai ir spėliojimai, kad kitaip bus geriau.

Kita vertus, Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas kelia abejones, ar Seimas pritars pataisoms ir kas bus jeigu nepritars? Visa tai rodo, kad kairė nežino, ką daro dešinė. Nuo to kenčia aplinkosaugininkai.

Profesinė sąjunga ne kartą siūlė pateikti aiškius sprendimus dėl būsimos struktūros, naujų etatų sąrašą, o pareigūnams, kurių vykdomos funkcijos išlieka (keičiasi tik pareigūnų pavadinimas) iš anksto siūlytų pereiti į naujas pareigas be jokių atleidinėjimų. Tokia praktika ne nauja, tai numatyta darbo kodekse ir tokia galimybe prieš keletą metų pasinaudojo policija, kai buvo reorganizuojami policijos komisariatai”.

Daugiau informacijos: Aplinkosaugininkai reikalauja sumažinti neigiamą pertvarkymų poveikį

Lrytas.lt ir LAASDPS informacija

Minėdami Pasaulinę miškų dieną, miškininkai kviečia ją įprasminti gerais darbais. Vienas jų – pasirūpinti sugrįžusiais paukščiais ir suteikti jiems naujus namus. Jau trečius metus rengiamos akcijos „Paukščiai grįžta namo“ metu bus iškelta šimtai inkilų, pranešė Generalinė miškų urėdija.

Tęsdama žymaus Lietuvos gamtininko profesoriaus Tado Ivanausko pradėtą gamtosauginę veiklą bei daugiau nei prieš 90 metų jo inicijuotą Paukščių dienos paminėjimą, Generalinė miškų urėdija kartu su visomis 42 miškų urėdijomis kasmet rengia paukščių sutiktuvių šventę „Paukščiai grįžta namo“. Šiemet šventę globoja aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Miškininkų pakviesti dalyvauti akcijoje jaunieji miško bičiuliai patys stengiasi pasirūpinti ir inkilais. Padedami girininkų, mokytojų patys gamina namelius paukščiams. Įtraukdami į šią gamtosauginę veiklą moksleivius, miškininkai siekia, kad vaikai pajustų šios veiklos svarbą, žinotų jos naudą.

„Paukščiai – tai mūsų gamtos sanitarai, kurie reguliuoja vabzdžių ir smulkių graužikų skaičių, naikina kenkėjus, taip pat jie padeda išplatinti augalų sėklas. Todėl svarbu pasirūpinti, kad miškuose paukščių populiacija būtų tinkama ir dėti pastangas, kad ji nemažėtų. Inkilų kėlimas pavasarį  prisideda prie tinkamos aplinkos sukūrimo, kad sugrįžę paukščiai turėtų naujus, jaukius savo namus. Šiais metais akcijos metu Alytaus miškų urėdijos teritorijoje esančiuose miškuose planuojame įkelti per 200 inkilų zylėms, musinukėms, bei pelėdoms. Iš viso jų yra maždaug 4000“, – sako  Alytaus miškų urėdas Vytautas Zelenius.

Kviesdami paminėti Pasaulinę miškų dieną, miškininkai primena, kad inkilus galima kelti visur: miškuose, parkuose, skveruose, soduose. Nespėjusius inkilo iškelti dabar patikina, kad net ir vėliau iškeltuose inkiluose sparnuočiai būtinai įsikurs.

Kovo 23-iąją kone visose miškų urėdijose mažiesiems sparnuočiams bus iškelti inkilai. Kai kurios miškų urėdijos inkilėlius kelia jau nuo praėjusios savaitės, kitos akcijos renginius planuoja visą ateinančią savaitę.

15min.lt informacija

Šiandien, Pasaulinę žemės dieną ir Tarptautinės miškų dienos išvakarėse, abiejų šių dienų vėliavos bus iškeltos ir Aleksandro Stulginskio universitete, kur vyks jauniesiems miško bičiuliams skirta šventė. Ją kartu su universitetu organizuoja Aplinkos ministerija. Šventėje dalyvaus apie 350 jaunųjų miško bičiulių. Juos sveikins aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Lietuvoje Žemės diena pažymima nuo 1992 m., o Tarptautinė miškų diena – nuo 2013 metų.

Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai įteisino 1971 metais. Jai buvo pasirinktas pavasario lygiadienio laikas – kovo 20 diena. Atsiliepdama į Žemės dienos iniciatoriaus Johno McConnello kreipimąsi, 1992 m. tuometinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba nutarė kovo 20-ąją paskelbti Žemės diena ir mūsų šalyje.

Žemės vėliava šiandien vidurdienį, kaip ir kasmet, bus iškelta sostinės Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų. Pasaulinės Žemės dienai skirtus renginius organizuoja aplinkos apsaugos institucijos, savivaldybės, aukštosios ir bendrojo lavinimo mokyklos, visuomeninės organizacijos.

Kovo 21-oji Tarptautine miškų diena paskelbta taip pat Jungtinių Tautų iniciatyva. Kviesdamos minėti šią dieną, Jungtinės Tautos pirmiausia siekė atkreipti pasaulio bendruomenės dėmesį į miškų ekosistemų svarbą, jų nykimo problemas.

Pasaulio miškai dengia daugiau kaip 30 proc. visos Žemės sausumos teritorijos. Juose auga daugiau kaip 60 tūkst. rūšių medžių, bet kasmet prarandama daugiau kaip 13 mln. ha šių miškų – dukart už Lietuvą didesnė teritorija. Tokie praradimai verčia susirūpinti visą pasaulio bendruomenę. Neatsitiktinai pagrindiniai Tarptautinei miškų dienai skirti renginiai yra susiję su naujų miškų ar ne miškuose augančių medžių sodinimu.

Aplinkos ministerijos informacija

Šiandien, kovo 9 d., Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką, Vyriausybę ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Algimantą Salamakiną su reikalavimu nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų sumažintas neigiamas pertvarkymų poveikis.

Prieš kurį laiką profesinė sąjunga kreipėsi į Aplinkos ministeriją (AM) prašydama pateikti konkrečius duomenis apie vykdomus regionų aplinkos apsaugos departamentų pertvarkymus: kokia apimtimi bus paveikti darbuotojų darbo, socialiniai ir ekonominiai interesai. Kad ir kaip būtų, gauta bendro pobūdžio informacija, anot atstovų, nėra tinkama – būtina tiksli informacija apie tai, kaip bus paveiktos darbuotojų teisės.

Šiandieniniu raštu LAASDPS prašo patikslinti informaciją, pateikiant duomenis apie tai, kaip bus pertvarkomas kiekvienas regioninis aplinkos apsaugos departamentas: kaip keičiama struktūra, kiek pareigybių ketinama naikinti, kiek pareigybių ketinama steigti.

Atsižvelgdami į turimą informaciją, atstovai pateikė pastabas dėl struktūrinių pertvarkymų proceso:

1. Dėl suplanuotų dvigubų pertvarkymų, ekonominio efektyvumo vertinimo nebuvimo

LAASDPS atkreipia dėmesį, jog AM planuoja įgyvendinti pertvarkymus du kartus. Šiuo metu yra pakeistos regioninių aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) struktūros, todėl dalis darbuotojų gaus įspėjimo lapelius apie numatomą jų atleidimą. Profesinės sąjungos žiniomis, pertvarkymai turi būti įgyvendinti iki 2015 m. birželio 1 d. Tuo pačiu metu yra numatyta, kad Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba (VAAT) bus išplečiama prijungiant prie jos regioninius aplinkos apsaugos departamentus ir tai numatyta padaryti iki 2015 m. rugsėjo 1 d.

Tokiu atveju daliai darbuotojų šiuo metu jau gavusių įspėjimo lapelius iki birželį numatomų pertvarkymų, tokius pačius lapelius reikės įteikti dėl reorganizacijos numatytos rugsėjį. Kitaip tariant, nuo 2015 m. pr. iki 2015 m. rugsėjo, o realiai – dar ir ilgiau, kol bus paskirti vadovai ir nusistovės nauja tvarka, visa valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės sistema veiks „pertvarkymų ir reorganizacijų“ režimu.

Organizacijų valdymo teorija ir geroji vadybos praktika sako, kad ilgas pertvarkymų procesas neigiamai paveikia funkcijų vykdymą – vien dėl streso ir įtampos, kurį darbuotojams sukelia nežinomybė, susijusi su kiekvieno tarnautojo ateitimi toje struktūroje. Dėl šios priežasties, siūlome: a) gerinti komunikaciją su sistemos tarnautojais; b) aiškiai įvardinti numatomų pertvarkų rezultatą ir kaip tos pertvarkos gali paliesti kiekvieną tarnautoją; c) supaprastinti pertvarkas: pertvarkymus įvykdyti vienu kartu ir/arba atšaukti/atidėti dalį pertvarkymų.

Be to, profesinė sąjunga įsitikinusi, kad pertvarkymų tikslas turėtų būti efektyvesnė valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė ir efektyvesnis valdymas, todėl būtina atlikti ir ekonominį šių pertvarkymų efektyvumo vertinimą. Tikėtina, kad pertvarkymai bus formalūs, institucijų lėšos bus naudojamos neefektyviai.

2. Dėl funkcijų centralizavimo ir administracijos pareigūnų skaičiaus didinimo

LAASDPS susipažinusi su pirminiais planais, kaip ketinama pertvarkyti RAAD ir Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą, pastebėjo, jog planuojama išplėsti VAAT struktūrą papildant ją naujais funkciniais padaliniais. Šių padalinių veikimui užtikrinti numatoma įsteigti nuo 20 iki 30 papildomų valstybės tarnautojų pareigybių. Siekiant nedidinti bendro tarnautojų skaičiaus, šios pareigybės greičiausiai bus komplektuojamos iš šiuo metu RAAD esančių pareigybių.

Centrinės įstaigos specifika organizuojant valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą realiai lems tai, kad struktūrinių padalinių tarnautojai „koordinuos, formuos“ kontrolės politiką,tačiau neatliks konkrečios kontrolės funkcijos. Tuomet kyla klausimas, kaip tokia reforma gali pagerinti aplinkosauginės kontrolės vykdymą.Norint pasiekti pagrindinį reformos tikslą, efektyvinti aplinkosauginę kontrolę ir regionuose dirbančių pareigūnų krūvio mažinimą, komplektuojant centrinės įstaigos skyrius agentūrų pareigybių sąskaita, kartu su perduodamomis pareigybėmis turi būti paimamos ir vykdomos funkcijos, pavyzdžiui metodinis vadovavimas kontrolei.

Antras, ne mažiau svarbus argumentas yra tai, kad siūlymas koncentruoti ekspertus centriniuose padaliniuose VAAT kelia problemų dar ir dėl to, kad centriniuose padaliniuose telkiami ekspertai nevykdys tiesioginių aplinkos apsaugos kontrolės funkcijų. Dėl šios priežasties, atrenkant pretendentus, tikėtina neatsiras kandidatų, kurie turi ekspertinių žinių ir patirties tam tikrose srityse. Be to – ekspertai, dirbantys VAAT centriniuose padaliniuose, nevykdydami praktinės veiklos, tikėtina, ilgainiui praras kvalifikaciją.

Aplinkosaugininkų nuomone, žymiai efektyvesnis būdas, atskiroms užduotims įgyvendinti būtų ekspertų, vykdančių kontrolės funkcijas, pasitelkimas: ekspertai dirba regionuose, vykdo tam tikras funkcijas, o esant reikalui parengti tam tikrą metodiką, konsultacijas – jie įtraukiami į tos problemos sprendimo grupę ir pasidalina savo ekspertiškumu.

Be to, planuojama „padidinti“ aplinkos apsaugos inspektorių skaičių naikinant referentų pareigybes ir vietoj jų steigiant aplinkos apsaugos inspektorių pareigybes. Pats pertvarkymas iš esmės nesprendžia problemos – referentų funkcijos buvo ir yra vykdomos iki pertvarkymo, jos bus faktiškai vykdomos ir po pertvarkymo. Esminis skirtumas yra tai, kad tokias pareigas šiuo metu eina asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, o vėliau, šias funkcijas turės vykdyti karjeros valstybės tarnautojai. Techninės (referentų) funkcijos vykdymui bus pasitelkta aukštesnės kvalifikacijos darbo jėga t.y. referentų funkcijų vykdymas bus faktiškai brangesnis. Tuo tarpu panaikinus referentų pareigybes, aplinkos apsaugos inspektoriai privalės atlikti daugiau techninių, žemesnės kvalifikacijos,funkcijų patys (tiek jau dirbantys, tiek naujai priimami).

Referentų funkcijų vykdymas galėtų būti optimizuotas sukuriant ir įdiegiant elektroninę inspektoriaus darbo vietą – dalis techninio darbo šiuolaikinėmis priemonėmis būtų supaprastinta ir inspektoriaus veikla būtų vykdoma efektyviau, tačiau tokios vieningos sistemos, elektroninės inspektoriaus darbo vietos iki šiol nėra sukurta.

3. Dėl gerosios praktikos taikymo ir priemonių įtampoms sumažinti

Anot LAASDPS, pertvarkymai ir įspėjimo lapeliai sukelia neigiamų emocijų bei psichologinę įtampą, todėl labai svarbu, kad pertvarkymai būtų vykdomi maksimaliai skaidriai, laikantis įstatymuose, visų pirma – Darbo kodekse, nustatytų reikalavimų ir būtų atliekami teisėtai.

Aplinkosaugininkų nuomone, nedelsiant būtina taisyti susiklosčiusią situaciją – visų pirma pagerinti darbuotojų atstovų, darbuotojų informavimą apie numatomus vykdyti veiksmus, supažindinti darbuotojų atstovus, darbuotojus su preliminariais sprendimais ir su jau priimtais sprendimais. Taip pat būtina peržiūrėti numatytą pertvarkymų eigą: padarytų klaidų ištaisymas leistų padidinti valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės funkcijų vykdymo efektyvumą, sumažintų įtampą ir užtikrintų darbuotojų apsaugą kaip tai numatyta Darbo kodekse.

Atsižvelgdami į tai LAASDPS siūlo nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų sumažintas neigiamas pertvarkymų poveikis. Taip pat tam, kad pertvarkos būtų įgyvendinamos efektyviai, siūloma surengti bendrą susitikimą, kurio metu Aplinkos ministerijos, VAAT, RAAD ir LAASDPS atstovai galėtų aptarti kokiu būdu turėtų būti įgyvendinta struktūros pakeitimo vizija.

LAASDPS informacija

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) prie Aplinkos ministerijos darbuotojai pasakoja, kad neskaidrūs darbuotojų atrankos konkursai, darbuotojų vertinimo sistema skirstant priedus, nenoras į procesus įtraukti nepriklausomų atstovų dvelkia šališkumu. Anot profesinės sąjungos, atsakingi asmenys privalo prisiimti atsakomybę dėl ydingos sistemos sukūrimo ir nedelsiant imtis pokyčių.

LHMT vyresnioji sinoptikė ir Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros lektorė doc. Judita Liukaitytė, inicijavusi profesinės sąjungos sukūrimą tarnyboje, teigia, kad nuo pat pirmųjų narių atėjimo į organizaciją LHMT daro viską, kad būtų laikomasi atokiau nuo sprendimų priėmimo ir kitų procesų, be to, jau ne kartą pastebėti neskaidrūs darbuotojų atrankos konkursai.

Neskaidrūs konkursai tapo kasdienybe

„Pati su tuo tiesiogiai susidūriau prieš trejus metus, kai pretendavau į LHMT Informacijos skyriaus vedėjos pareigas. Konkurse dalyvavome trise, tačiau tiek proceso metu, tiek prieš jį buvo akivaizdu, kad laimėtojas jau buvo aiškus gerokai anksčiau. Nustebino ir tai, kad teste buvo klausimų, kurie nebuvo parengti iš pagal įstatymus numatytų teisės aktų o, paklausus kodėl, buvo pasiūlyta mažiau skaityti tuos įstatymus. Be to, galima sakyti – sutapimas, tačiau mažiausi balai kitiems pretendentams buvo skirti iš vertinimo komisijoje buvusių sutuoktinių: LHMT direktoriaus pavaduotojo ir Teisės ir persionalo skyriaus vedėjos“, – pasakoja J. Liukaitytė.

Vyresnioji sinoptikė tuomet LHMT pateikė skundą su prašymu panaikinti konkurso rezultatus. Žinoma, tai padaryta nebuvo. Tuomet J. Liukaitytė kreipėsi į teismą ir 2013 m. sausio mėn. pirmos instancijos ir 2013 m. rudenį aukštesniosios instancijos teismas nusprendė, kad konkursas buvo neskaidrus, neobjektyvus ir šališkas, o jo rezultatai laikomi negaliojančiais.

Nors apeliacinio teismo sprendimas buvo priimtas dar 2013 m. spalį, naujo konkurso skelbimas buvo vilkinamas iki 2014 m. pabaigos. Vasario 20 d. numatytas naujas konkursas į Informacijos skyriaus vedėjos pareigas, į kurį pretenduoja jau ir ankstesniame konkurse numatyta laimėtoja. Kiti kandidatai dalyvauti atsisakė, o norą dalyvauti konkurso komisijoje pareiškusiems profesinės sąjungos atstovams siunčiami raštai apie jų veiklos teisėtumą LHMT.

„Sutapimas ar ne, bet visi konkursai LHMT yra skelbiami esant vienam pretendentui, o atsiradus keliems tenka veltis į teisinius ginčus. Tai ne pirmas LHMT teisinis ginčas, kelis teismus yra laimėję ir neteisėtai atleisti darbuotojai“, – teigia J. Liukaitytė.

Darbuotojų vertinimo sistema pagrįsta ne realiu darbu, o šališkumu

Be kita ko, neskaidrių procesų netrūksta ir darbuotojų vertinimo procese. Metų pradžioje įstaigoje vyksta kasmetinis karjeros valstybės tarnautojų vertinimas, tuo tarpu profesinės sąjungos atstovus bijoma įsileisti į sprendimų primėmimo procesą. Nuo 2014 m. gruodžio mėnesio LHMT veikia profesinės sąjungos skyrius, todėl jos atstovai turi dalyvauti įstatymais numatytose veikiančiose komisijose tarp jų ir darbuotojų vertinimo. Vietoje to LHMT profsajungai atsiuntė raštą ragindama pasiaiškinti apie savo veiklos teisėtumą.

Patys darbuotojai teigia, kad proceso metu užduodami klausimai ne apie atliktas užduotis, o, pavyzdžiui, kaip jie vertina kitų kolegų darbą. Būta net atvejų, kai pati tarnybos direktorė nurodžiusi, kad nieko negalima vertinti labai gerai.

„Net ir be komisijos posėdžio jau yra žinoma, kaip bus vertinami labai gerai įvertinti darbuotojai, nors informacijos tikrumą bus galima patikrinti tik po oficialaus vertinimo. Daug diskusijų darbuotojų tarpe nuolat kyla ir dėl skiriamų priedų prie atlyginimų. Paradoksalu, bet kai kurie „globojami“ darbuotojai gali uždirbti ir daugiau už skyriaus vedėjus ar dirbti pusantro etato“, – įstaigos bėdas vardija J. Liukaitytė.

Šiųmetinis vertinimas – ne išimtis, norima vėl viską daryti už uždarų durų. Profesinė sąjunga nebuvo informuota apie komisijos sudarymą ir nė vienas organizacijos narys neįtrauktas į jos sudėtį. Nors Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas numato, kad vienas komisijos narių turi būti profesinės sąjungos atstovas.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga, atstovaudama LHMT dirbančių savo narių teises ir teisėtus interesus kreipėsi į LHMT direktorę Vidą Augulienę ir Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką norėdama išsiaiškinti neskaidrių procesų aplinkybes. Jei bus nustatyta, kad procesai yra šališki, neskaidrūs, bus imtasi kraštutinių priemonių ir siekiama, kad darbuotojų vertinimas vyktų maksimaliai skaidriai dalyvaujant profesinės sąjungos atstovams.

LAASDPS