Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovai Vaidas Laukys ir Dijana Rupeikienė susitiko su Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Linu Jonausku.
Susitikimo metu LAASDPS atstovai pasidalino įžvalgomis apie esamą situaciją ir akcentavo, kad aplinkosaugos sektoriuje yra didžiulis finansinis trūkumas, ypač darbo užmokesčiui, taip pat juntama socialinė nelygybė tarp Aplinkos ministerijai (AM) pavaldžių įstaigų. Vienos įstaigos nuolat remiamos – jų poreikiai girdimi, skiriami papildomi resursai, darbuotojų vidutiniai atlyginimai trečdaliu didesni. Tuo tarpu kitos, nors atlieka ne mažiau svarbias funkcijas, paliekamos nuošalyje – jų problemos lieka neišgirstos, o darbuotojų motyvacija mažėja.
Aplinkos ministerija privalo veikti pagal objektyvius, skaidrius ir vienodus kriterijus, užtikrinančius vienodą požiūrį į visas pavaldžias įstaigas, kurių darbuotojai mato neteisybę: vieni gauna galimybes augti, būti matomi, gauti finansavimą, o kiti – tik minimalią paramą arba jokios.
Dalis AM pavaldžių įstaigų – Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba – pagal gaunamą darbo užmokestį faktiškai yra užribyje. Tuo pat metu pati Aplinkos ministerija geba savo darbuotojus skatinti reikšmingomis išmokomis: keturiems darbuotojams skirta vienkartinių išmokų bendra suma – 21 603 eurai (vidutiniškai po 5 401 eurą), o per 2025 metus premijomis paskatinti 29 darbuotojai, tam iš viso skirta 111 668 eurai (vidutiniškai po 3 854 eurus vienam darbuotojui)
Šaltinis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2657641/isskirtinis-ivertinimas-aplinkos-ministerijos-darbuotojams-tukstantines-premijos
Tokia diferenciacija žlugdo vidinę motyvaciją, skatina nepasitikėjimą, didina darbuotojų pasitraukimą iš sistemos. Esama situacija kenkia ne tik Aplinkos ministerijai pavaldžioms įstaigoms, bet ir visai Aplinkos ministerijai, nes griūva pasitikėjimas vadovybe.
Reikia paminėti, kad aplinkosaugos sistemos finansavimas ženkliau buvo padidintas tik 2022 m. Vėlesniais metais jis koreguotas minimaliai, todėl sistema faktiškai merdi.
Šiais metais atlikta AAD pareigūnų ir rinkos darbo užmokesčio analizė parodė, kad AAD pareigūnų atlygio koeficientų mediana yra mažesnė nei dalies AM pavaldžių įstaigų ar savivaldybių. AM pavaldžių įstaigų skelbiamų vidurkių mediana siekia 1,23, savivaldybių – 1,2. Vertinant AAD pareigūnų atlygio koeficientus (be priedų už valstybės tarnybos stažą), net 97 proc. pareigūnų nesiekia 1,2 koeficiento.
Tuo pat metu AAD pareigūnų krūvio analizė parodė, kad vieno pareigūno darbo krūvis yra ne mažesnis kaip 107–116 proc. Tai reiškia, kad dėl pareigūnų trūkumo aplinkosaugininkai dirba padidintu krūviu, nors jų atlyginimas nesiekia net vidutinio darbo užmokesčio. Panaši situacija yra ir kai kuriose kitose AM pavaldžiose įstaigose.
2025 m. pirmą ketvirtį oficialus skelbiamas vidutinis darbo užmokestis buvo 1 436 eurai „į rankas“, tačiau daugelio AM pavaldžių įstaigų darbuotojų atlyginimai gerokai atsilieka. Aukštos kvalifikacijos, išsilavinę ir patyrę specialistai uždirba mažiau nei nekvalifikuotą darbą dirbantys asmenys.
AM turi užtikrinti vienodą finansavimą ir paramą visoms pavaldžioms įstaigoms, atsižvelgiant į jų funkcijų svarbą, o ne į subjektyviai pasirinktus prioritetus. Sprendimai turi būti grindžiami skaidriais kriterijais, aiškiai komunikuojami tiek įstaigoms, tiek visuomenei. Tik taip galima atkurti pasitikėjimą, sustiprinti socialinį teisingumą ir užtikrinti, kad aplinkosauga būtų ne politika „išrinktiesiems“, o bendras valstybės rūpestis.
Aptarus esmines problemas, Linas Jonauskas patikino ieškosiantis sprendimo būdų dėl didesnio papildomo finansavimo, pasidalino įžvalgomis apie tokias galimybes. Jis taip pat pažadėjo atkreipti Aplinkos ministerijos vadovybės dėmesį į darbo užmokesčio atotrūkį tarp pavaldžių įstaigų darbuotojų.
