Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė sprendimą, kuriuo dar kartą patvirtino valstybės tarnautojų teisių apsaugos svarbą. Teismas konstatavo, kad darbdavio pareiga įtraukti profesinės sąjungos atstovą į tarnybinio nusižengimo tyrimą yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurio nesilaikymas daro priimtą sprendimą neteisėtą.
Ginčo esmė: procedūriniai pažeidimai užgožė nusižengimo faktą
Administracinė byla kilo po to, kai Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotoja buvo pripažinta padariusi mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, susijusį su tarnybinio automobilio naudojimo taisyklių pažeidimu. Nors institucija nusprendė neskirti nuobaudos, pareigūnė teismui nutarė apskųsti patį nusižengimo pripažinimo faktą. Pagrindinis skundo motyvas – vykdant tyrimą nebuvo užtikrintas profesinės sąjungos atstovo dalyvavimas, nors darbuotoja apie savo narystę profesinėje sąjungoje ir norą turėti atstovą informavo instituciją dar proceso pradžioje.
Pirmosios instancijos teismas pareigūnės skundą buvo atmetęs, tačiau LVAT šį sprendimą panaikino ir priėmė naują nutartį – darbuotojos skundą tenkinti visiškai.
Nacionalinės pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) teisininkas Evaldas Malinovskis, atstovavęs darbuotojos interesams, pabrėžia, kad šis sprendimas yra itin reikšmingas visai valstybės tarnybos sistemai.
„Šis sprendimas aiškiai įtvirtina darbdavio pareigą aktyviai užtikrinti darbuotojo atstovo įtraukimą į tarnybinio nusižengimo tyrimo procesą. Teismas patvirtino, kad tokios pareigos nevykdymas nėra tik smulkus techninis trūkumas – tai esminis procedūrinis pažeidimas, lemiantis viso tyrimo neteisėtumą. Priešingas vertinimas tiesiog paneigtų realų Valstybės tarnybos įstatymo veikimą ir paliktų darbuotojus be jiems priklausančių garantijų“, – teigia E. Malinovskis.
Teismas: įstatymo nuostatos negali būti interpretuojamos laisvai
Teisėjų kolegija sprendime pabrėžė, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 10 dalis numato imperatyvų reikalavimą. Jame įtvirtinta, jog atliekant tarnybinių nusižengimų tyrimus dalyvauja darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos atstovas.
LVAT atmetė AAD argumentus, esą darbuotoja pati galėjo pasirūpinti atstovo pakvietimu. Teismas išaiškino, kad įstatyme vartojama frazė „dalyvauja“ reiškia tiesioginę darbdavio atsakomybę organizuoti procesą taip, kad atstovavimas būtų užtikrintas.
Precedentas ateičiai
Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys pažymi, kad ši nutartis reikšmingai sustiprina profesinių sąjungų procesinį vaidmenį.
„Tai aiškus signalas viešojo sektoriaus įstaigų vadovams, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas negali būti atliekamas „už uždarų durų“, ignoruojant darbuotojų teises į gynybą. Bet koks darbuotojo atstovavimo suvaržymas tiriant galimus nusižengimus nuo šiol tampa tiesioginiu pagrindu tokį tyrimą pripažinti negaliojančiu“, – aiškina V. Laukys.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Institucija taip pat įpareigota atlyginti darbuotojos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
—
J. Stacevičiaus / LRT nuotrauka.
