Naujienos

Jau rašėme apie įtampas Utenos regiono aplingos apsaugos departamente, kai dėl nepakenčiamo vadovo elgesio, veiksmų skiriant vienkartines pinigines išmokas ir materialinio turto naudojimo šios įstaigos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Aplinkos ministeriją. Tiek pareigūnų, tiek profesinės sąjungos nurodytos aplinkybės ir vadovo padaryti pažeidimai pasitvirtino.

Ir ką gi? Nors iš tiesų buvo nustatyti įvairūs pažeidimai Utenos regiono aplinkos apsaugos departamente (RAAD), šios įstaigos vadovas Lauras Martišius tesulaukė menko ministerijos pagrūmojimo pirštu: ĮPAREIGOTAS UŽTIKRINTI…

Pasak LASSDPS pirmininko Vaido Laukio,  akivaizdu, kad ministerija taiko dvigubus standartus vertindama eilinių pareigūnų ir vadovų padarytus pažeidimus.

„Susiklostė situacija, kai net už smulkius pažeidimus eiliniams pareigūnams skubama taikyti drausmines nuobaudas. Tačiau už vadovų pažeidimus, kai nesilaikoma teisės aktų reikalavimų, netoleruotiną elgesį su pavaldiniais, vienašališkus sprendimus ir panašius dalykus nebaudžiama – blogiausiu atveju skiriamas perspėjimas arba žodinis pabarimas. Tokia situacija nekelia pasitikėjimo, menkina pačios Aplinkos ministerijos autoritetą, kyla pagrįstų abejonių, kad ministerija tiesiog dangsto vadovų klaidas ir atlaidžiai žiūri į švaistomas ir neefektyviai naudojamas mokesčių mokėtojų lėšas”, – susidariusią situaciją komentavo V.Laukys.

Primename, kad Utenos RAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai informavo Aplinkos ministeriją, jog Utenos RAAD vadovas vienašališkai, nesilaikydamas teisės aktų, neatsižvelgdamas ir į ministerijos sudarytos komisijos sprendimą, vienkartinėmis piniginėmis išmokomis paskatino ne visus puikiai savo darbą atlikusius ir to nusipelniusius pareigūnus, o tik kai kuriuos. Faktas pasitvirtino.

Už tokį pažeidimą, ministerija pavedė Utenos RAAD direktoriui UŽTIKRINTI, kad ateityje sprendimai dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų skatinimo vienkartinėmis piniginėmis išmokomis už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą, įvykdžius vienkartines ypatingos svarbos užduotis gyvūnijos apsaugos srityje, būtų pagrįsti ir priimami laikantis teisės aktų, reglamentuojančių šių išmokų skyrimo tvarką, reikalavimų, atsižvelgiant į konkrečius Utenos RAAD pareigūnų veiklos rezultatus ir komisijos rekomendacijas.

Dėl daugiau nei metus (nuo 2015-ųjų) sandėliuose dulkėjusios pareigūnams darbe reikalingos technikos ir priemonių ministerija taip pat tik palingavo galvą, sakydama, kad „toks ilgas laikas, kuomet įsigytos priemonės tarnybinėms funkcijoms vykdyti pareigūnams priskiriamos tik po daugiau nei vienerių metų, nėra ir negali būti pateisinama”. Direktorius ĮPAREIGOTAS UŽTIKRINTI efektyvų ir racionalų turto naudojimą.

Profesinė sąjunga teigia pasigendanti tvirtumo ir vienodų standartų vertinant pažeidimus, nesvarbu, kas juos padarė – eilinis pareigūnas ar vadovas.

LAASDPS informacija

Vasario 1 dieną įsigaliojo Seimo priimtas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas, kuriuo įtvirtinami biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygos ir dydžiai. Įstatymas galioja ir aplinkos apsaugos sistemos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis.

Įstatymas reglamentuoja  darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, taip pat kasmetinį veiklos vertinimą.

Šių metų sausio 17 d. priimtas įstatymas pakeitė 24 metus galiojusį Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimą “Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo”.

Įstatymu biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės, atsižvelgiant į tai, kokio lygio išsilavinimas reikalingas konkrečioms pareigoms užimti, suskirstytos į 4 lygius:

A lygio – būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas.

A1 lygio – būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;

A2 lygio – būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;

B lygio –  būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgyti iki 1995 metų;

C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija;

D lygio – pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.

Darbo užmokestį sudarys pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis), priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą, premijos.

Pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma atsižvelgiant į pareigybės lygį ir profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojams, taip pat dirbantiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams bus taikomas vienodas bazinis algos dydis – 130,5 euro.

Pagal priimtą įstatymą, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas galės būti didinamas iki 100 proc., papildomai įvertinus nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausiojo profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytą pripažinimą, trenerių turimą kvalifikacinę kategoriją ar atskirų profesijų trūkumą darbo rinkoje, ar darbuotojų aukštą kvalifikacinę kategoriją, palyginti su tos pačios darbuotojų grupės kvalifikacine kategorija.

Pareiginės algos kintamoji dalis priklausys nuo praėjusiais metais pasiektų rezultatų, vertinamų pagal iš anksto nustatytas metines užduotis, ir negalėtų viršyti 50 proc. pastoviosios dalies.

Be to, už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu vykdymą, priemokos gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.

Ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, atlikus vienkartines ypač svarbias įstaigos veiklai užduotis.

Mirus biudžetinės įstaigos darbuotojui, jo šeimos nariams iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra jo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai.

Įstatymas bus taikomas apie 180 tūkstančių Lietuvos piliečių.

Nuotr.: © DELFI / Karolina Pansevič

Neseniai rašėme apie tai, jog Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga suabejojo ar Aplinkos ministerija ir Vyriausybė neviršija savo įgaliojimų bandydamos stabdyti Valstybės tarnybos įstatymo galiojimą, kai Aplinkos ministerija jai pavaldžioms įstaigoms išsiuntinėjo raštą „Dėl konkursų organizavimo“, ir nurodė pavaldžiose įstaigose neorganizuoti konkursų į laisvas valstybės tarnautojo pareigybes bei tik gavus raštišką pritarimą perkelti tarnautoją į aukštesnes pareigas arba suteikti jam kvalifikacinę klasę.

Visą straipsnį skaitykite čia. 

Daug abejonių sukėlęs nurodymas atšauktas. Lietuvos aplinkos ministerija informavo, jog reikalavimas tik ministerijai leidus perkelti darbuotojus į aukštesnes pareigas  bei suteikti aukštesnes kvalifikacines kategorijas, atsirado dėl Vyriausybės 2016 m. spalio 5 d. posėdyje priimto sprendimo mažinti 2017 m. biudžetinėms įstaigoms planuojamus biudžeto asignavimus.

Anot raštą pasirašiusio Aplinkos ministerijos kanclerio Roberto Klovo, asignavimų mažinimo apimtys nebuvo nustatytos, todėl reikėjo susilaikyti nuo sprendimų, susijusių su darbo užmokesčiu. Dabar, pasak R.Klovo, jau patvirtintos programų sąmatos, todėl įstaigų vadovai, neviršydami asignavimų darbo užmokesčiui ir nepažeisdami LR Biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnio nuostatos, turi pagrindą priimti tinkamus sprendimus.

LAASDPS informacija

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pirmadienį lankėsi DELFI tiesioginėje konferencijoje ir kalbėjo apie įvairių ministerijos sričių reformas. Jis aiškino, kaip naujos miškų įmonės nepaversti antrais „Lietuvos geležinkeliais“. Taip pat, kalbėdamas apie korumpuotų valdininkų nuobaudas sakė, kad ministras čia dažnai yra „bedantis“.

Kaip nesukurti antrų „Lietuvos geležinkelių“?

Aplinkos ministerija aktyviai planuoja valstybinės miškų sistemos pertvarką, kai vietoj atskirtų miškų urėdijų turėtų būti įkurta viena valstybės įmonė. „Vietoj 44-ių juridinių asmenų mes siekiame, kad turėtų likti vienas juridinis asmuo. Bet tai nebus visiškai vienas vienetas, mes kalbame apie regioninius centrus urėdijų pagrindu. Būtų centrinė įmonė, panašiai kaip vyksta kitose valstybinėse įstaigose: „Lietuvos energijoje“, „Lietuvos geležinkeliuose“ atsiranda valdyba, kuri organizuoja strateginius klausimus, kuri skiria ir atleidžia įmonės vadovybę. Tai yra siekiant atriboti politinės valdžios įtaką“, – kalbėjo K. Navickas.

Paklaustas, ką daryti, kad nebūtų sukuriami antrieji „Lietuvos geležinkeliai“ ir kaip ministerija galės daryti įtaką įmonės vadovybei, ministras teigė: „Kaip pagrindą imčiau „Lietuvos energijos“ ir kitų energetikos įmonių geruosius pavyzdžius. Mes pirmiausiai ne „Lietuvos geležinkelių“ gerąją praktiką imame. Privalu, kad būtų nepriklausoma ir veiksni valdyba. Čia svarbu, kokius mes atsirinkimo kriterijus pasirinksime. Valdybą skirs aplinkos ministras.“

K. Navickas vardijo reformos įgyvendinimo žingsnius: „Antradienį mes teikiame derinimą miškų įstatymo. Mes tikimės, kad pavasario sesijoje bus priimtos miškų įstatymo pataisos, atrišančios rankas Vyriausybei pradėti reformą, nes dabar įstatymo nuostatose yra nurodyta, kad miškus valdo 42-i urėdijos. Yra planuojama, kad nauja įmonė bus įsteigta 2018 metų sausio 1 dieną.

Miškų reforma anksčiau visuomet pasibaigdavo Seime. Yra pakankamai įtakinga struktūra miškų urėdijos. Ir viskas spręsis Seime. Dėl darbo vietų, tai mes siekiame, kad reformoje stiprėtų girininko ir eigulio institutas, šitie žmonės turi išsaugoti darbo vietas. Didžiausias nerimas turi kilti dėl vadovybės, nes nereikės tiek vadovų, taip pat buhalterių ir administracijos darbuotojų.“

Dėl saugomų teritorijų reformos dar teks apsispręsti

K. Navickas kalbėjo ir apie planuojamą saugomų teritorijų sistemos reformą.

„Mes dar apie ją nekalbame taip detaliai, kaip apie miškus. Mes net neturėjome pasitarimo politinėje vadovybėje, todėl labai plėstis negaliu. Galiu pasakyti tik savo viziją. Tai yra skurdžiausia sistemoje struktūra, jie turi ir labai daug funkcijų, ir labai mažus atlyginimus. Ir turint mintyje, kad biudžeto pinigų nebus daugiau, reforma turės remtis funkcijų išgryninimu ir apsispręsti, kurios funkcijos mums yra svarbiausios saugomose teritorijose“, – kalbėjo K. Navickas.

Paklaustas, ar tikrai ketina atsisakyti statybų derinimo saugiklio parkų teritorijose ir viską atiduoti tik į savivaldybių rankas, ministras teigė: „Parašų kiekis ant projektų prevencijos nepadaro. Šioje vietoje nenoriu mesti šešėlio saugomoms teritorijoms, be to, jūs gerai pasakėte, kad tai yra geras saugiklis. Bet ar nėra taip, kad tai vyksta dėl mūsų silpnos Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos… Bet mes nepradėsime reformos neužtikrinę saugiklių, man yra svarbu, kad nesusilpnėtų apsauga šių teritorijų.“

Paklaustas, ar tokiu būdu mes dar liksime UNESCO sudėtyje, nes tarkime Kuršių nerijos meras viešai sako, kad ten reikėtų leisti statybas, K. Navickas teigė, kad dėl Kuršių nerijos nesijaudina: „Meras ir šiandien negali keisti statybų, nes jau kur kur, bet Kuršių nerijoje per planavimo dokumentus yra taip sureglamentuota, kad stogo nepasikeisi. Kitose saugomose teritorijose tokios kokybės ar tokio detalumo tikrai nepavyks pasiekti. Dėl Kuršių nerijos nėra ko nerimauti, nes Kuršių nerija yra ne Neringos mero nuosavas ūkis.“

Jeigu nebus susitarimo, netrukus Kuršių nerijoje pasirodys buldozeriai

Ministras teigė, kad jeigu artimiausiu metu nebus sudaryta taikos sutartis dėl Kuršių nerijos statinių, ten gali pasirodyti buldozeriai, nes teismo terminai statiniams nugriauti jau yra praėję.

„Labai svarbu, kad mes pagaliau užtikrintume įsiteisėjusių teismų sprendimų įgyvendinimą. Kuršių nerijoje dar ši byla neuždaryta, dar virto tik vienas pastatas. Teisingumas kainuoja, mes manome, kad restorano Juodkrantėje nugriovimo kaina buvo įvertinta neatsižvelgiant į visuomenės ir valstybės interesus. Greičiausiai nebuvo tinkamai atstovaujama.

Laimėti bylą ir nugriauti pastatą yra vienas žingsnis, bet kitas žingsnis yra užtikrinti, kad kompensacijos dydis būtų teisingas. Mes matome, kad taikos sutarčių nėra ir mes neatsitraukiame nuo teismų sprendimo vykdymo. Ir atitinkami žingsniai bus artimiausiu metu padaryti“, – kalbėjo K. Navickas.

Prie popierinių puodelių apmokestinimo planuoja grįžti

Anksčiau ministras kalbėjo apie popierinių kavos puodelių apmokestinimą, kad vienas puodelis galėtų kainuoti pavyzdžiui, vieną eurą. Tačiau šiuo metu tokios kalbos nurimo, paklaustas, galbūt išgąsdino priešiška visuomenės reakcija, ministras teigė, kad prie šio klausimo bus grįžta.

„Jokiu būdu neišgąsdino. Tai yra vienas iš žingsnių atliekų prevencijos. Aš apie tai dabar nekalbu, nes mes susidėliojome prioritetus. Mūsų pirminis prioritetas yra sukontroliuoti gamintojų ir importuotų atsakomybės schemas. Tam skiriame didelį dėmesį. Vėliau mes galėsime ir reikės grįžti prie atliekų prevencijos. Svarbus dalykas yra vienkartiniai puodeliai ir aš čia neatsitraukiu, nes tikrai matau gamtinėse teritorijose daug šitos rūšies atliekų.

Kitas dalykas, kuris man kelia nerimą, tai yra plonojo plastiko maišeliai. Dabar jie apmokestinami pagal svorį, tačiau jie yra lengvi, ploni. Nesakau, kad juos reikia apmokestinti. Bet reikia pasižiūrėti instrumentus, kaip sumažinti šio produkto vartojimą, ar patekimą į sąvartynus“, – kalbėjo K. Navickas.

Vargas dėl taromatų

Pasak ministro, į taromatus kada nors galėsime nešti ir daugiau skirtingų pakuočių. Vis dėlto, jis pripažino, kad sistemos administratorių ir jo gaunamas pajamas kontroliuoti yra sunku.

„Yra siūlymai ir yra pataisos pateiktos dėl stipriųjų alkoholinių gėrimų, vyno taros įtraukimo į užstato sistemą. Aplinkos ministerijos siekis yra, kad būtų įtraukti ir tetrapakai. Bet jiems reikia ilgesnio technologinio pasirengimo, dėl to mes dabar nenorime spausti depozito administratoriaus. Kilo nemažas ažiotažas, kai depozito administratoriai padidino administravimo mokestį. Mes svarstome, kad tas mokestis galėtų būti reguliuojamas Valstybinės kainų ir energetikos komisijos“, – sakė K. Navickas.

Užstato sistemos administratorius skundžiasi, kad žmonės suneša per daug pakuočių nei spėjama paruošti perdirbimui, todėl prašo didesnio mokesčio iš gamintojų ir importuotojų. O šie didina gėrimų kainą ir galutinė našta gula ant vartotojų pečių. Paklaustas, ar Aplinkos ministerija gali įvertinti administratoriaus prašymo pagrįstumą, jo finansines ataskaitas bei kur keliauja pinigai, ministras atsakė neigiamai: „Aplinkos ministerija neturi tokių instrumentų. Čia yra bėda.“

Paklaustas, kodėl Aplinkos ministerija negali kontroliuoti, jeigu administratorius yra sudaręs sutartį su ministerija, ministras teigė, kad negali jo valdyti: „Jis nėra mums pavaldus. Aplinkos ministerija nesamdo užstato sistemos administratoriaus, ji sukuria administracinį lauką ir sako, kokios pakuotės turi dalyvauti. Man atrodo, kad Aludarių asociacija, didieji prekybos centrai įkūrė užstato sistemos administratorių.“ Paklaustas, ar užstato sistemos administratorius iš viso kažkam yra pavaldus ir ar kažkas gali patikrinti jo būklę, ministras sakė: „Jis priklauso nuo tų privačių steigėjų.“

Sritis, kurioje jaučiasi „bedantis“

Paklaustas, kaip vertina į skandalus įsipainiojusius ministerijai pavaldžių institucijų darbuotojus, kurie laimina neteisėtas statybas, pažeidžia įstatymus, bet dažnai lieka nenubausti, ministras teigė, kad juos gina tie patys įstatymai.

„Aš ilgą laiką dirbau privačiame sektoriuje, ten sprendimus gali priimti daug lengviau. Šioje vietoje įstatymas ne visada veikia gero darbo naudai. Tą problemą žino ir ministras pirmininkas ir manau, kad iš Vyriausybės kanceliarijos ateis pasiūlymai, kaip tai spręsti. Jeigu mes norime turėti skaidrų ir efektyvų viešąjį sektorių, mano supratimu, kai kurie socialiniai saugikliai neprisideda prie sprendimo priėmimo.

Vienas pavedimas, antras pavedimas, teismas, tada atsiranda senatis, tada jau nebegali taikyti nuobaudų. Yra ministras, jam atrodo, kad pakankamai daug galių suteikta, bet kai kuriuose dalykuose jis yra bedantis, negalėdamas padaryti sprendimų. Nes įstatymai tai gina“, – kalbėjo K. Navickas.

Kol kas nuomojasi automobilį iš buvusios darbovietės

Anksčiau K. Navickas dirbo organizacijoje „Baltijos aplinkos forumas“. Ši organizacija turi sutarčių su Aplinkos ministerijai pavaldžiomis institucijomis, taip pat gali jų turėti ateityje. Paklaustas, kaip sieks išvengti interesų konflikto, K. Navickas teigė: „Esu tai deklaravęs Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) ir esu nusiuntęs ministrui pirmininkui nusišalinimą. Man atrodo tokiuose dalykuose labai svarbu deklaruoti ir pasakyti“, – aiškino K. Navickas.

VTEK deklaracijoje taip pat yra nurodoma, jog jis iki kovo mėnesio dar nuomosis automobilį ir Baltijos aplinkos forumo. Paklausus, ar nenorėjo sutarties nutraukti iš karto tapus ministru, žinant, kad tai su Aplinkos ministerijos projektais susijusi organizacija, K. Navickas sakė: „Tas automobilis yra nenaujas, aš jį naudojau dirbamas Baltijos aplinkos forume. Situacija su tuo automobiliu yra juokingesnė tuo, kad jis sugedo tą dieną, kai vyko nuotekų avarija Vilniuje, ir aš juo net negalėjau naudotis ir naudojausi viešuoju transportu arba buvau pavežėtas žmonos. Kaip tik šiandien gavau informaciją, kad jis sutvarkytas.

Ar čia yra interesų konfliktas, nežinau, aš deklaravau iš pat pradžių ir moku nuomos mokestį. Atvirai pasakysiu, aš nesu labai geras specialistas viešųjų ir privačių interesų. Jei tik kils koks šešėlis, net klausimo nėra, kad bus priimtas atitinkamas sprendimas.“

Originalų tekstą ir video rasite čia http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/naujasis-aplinkos-ministras-perspeja-kur-netrukus-pasirodys-buldozeriai.d?id=73595862

Nuotr.: © DELFI / Šarūnas Mažeika

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į teismą dėl Aplinkos ministerijos (AM) ir Valstybinės miškų tarnybos (VMT) įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs LAASDPS skundą, įpareigojo AM ir VMT vykdyti konsultacijas su profesine sąjunga ir panaikinti aplinkos ministro įsakymus dėl valstybinės miškų tarnybos administracijos struktūros pakeitimo ir patvirtinimo.

LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys teigia, kad palankus teismo sprendimas – ženklas, kad darbuotojų teisės dar svarbios Lietuvoje.

„Teismas nedviprasmiškai nusprendė, kad nepakanka viena įsivaizduoti, kad niekas nenukenčia ir viskas lieka taip, kaip ir anksčiau. Tai, kas vyko, tik įrodo vadovų savivalę ir norą tvarkytis taip, kaip jiems patinka. Jei vadovai kelia tam tikrus reikalavimus pavaldiniams, patys turėtų būti reiklūs sau ir vadovautis galiojančiais įstatymais. Negalima atimti iš darbuotojų galimybės apsispręsti ar pasitenkinti jiems primestu sprendimu. Tokiu būdu paminami demokratinės valstybės gyvavimo pamatai, pereinant prie vergovės, atimant žmogaus teisę į laisvą sprendimą. Nors tai ir nėra galutinis teismo sprendimas, turiu vilties, kad darbuotojų teisės Lietuvoje dar nėra pamirštos, o teisybė, nors ir sunkiai, bet pasiekiama“, – teigia V. Laukys.

LAASDPS dar praėjusių metų birželį pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti aplinkos ministro 2016-05-02 įsakymą Nr. D1-310 „Dėl valstybinės miškų tarnybos administracijos struktūros ir administracijos struktūros schemos patvirtinimo“; 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba, Tarnyba) 2016-05-02 įsakymą Nr. (39.2)-V-102 „Dėl Valstybinės miškų tarnybos administracijos struktūros pakeitimo ir patvirtinimo“; 3) įpareigoti atsakoves vykdyti konsultacijas su Valstybinės miškų tarnybos darbuotojų atstovais (pareiškėja); 4) informuoti teritorinę darbo biržą apie planuojamą darbuotojų grupės atleidimą.

Siekta skubotų struktūrinių pertvarkų

Aplinkos ministro 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu „Dėl valstybinės miškų tarnybos administracijos struktūros ir administracijos struktūros schemos patvirtinimo“ buvo nustatyta nauja Valstybinės miškų administracijos struktūra. Valstybinė miškų tarnybos 2016 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. (39.2)-V-102 „Dėl Valstybinės miškų tarnybos administracijos struktūros ir struktūros schemos patvirtinimo“ buvo panaikinti 2 teritoriniai poskyriai – Šiaulių ir Marijampolės. Nurodytų įsakymų pagrindu buvo pradėtos valstybės tarnautojų procedūros – 19 tarnautojų turėjo būti įteikti įspėjimai apie būsimą atleidimą.

Tuomet LAASDPS kreipėsi į AM ir VMT su prašymu panaikinti priimtą sprendimą, priimti sprendimą dėl struktūros pakeitimo tik įvykdžius konsultacijas su profesine sąjunga, informuoti teritorines darbo biržas apie būsimą darbuotojų grupės atleidimą ir objektyviai įvertinti pertvarkymų reikalingumą ir apimtį. AM nurodė, kad minėti struktūriniai pertvarkymai buvo vykdyti, vadovaujantis VMT 2014 m. liepos 3 d. vidaus audito ataskaitoje pateikta išvada. VMT nurodė, kad dėl itin skubiai priimto įsakymo ir jo įsigaliojimo datos nebuvo realių objektyvių galimybių įgyvendinti numatytus reikalavimus dėl informavimosi ir konsultavimosi procedūrų.

„Akivaizdu, kad priimti sprendimai yra neobjektyvūs ir priimti neįvertinus Valstybinės miškų tarnybos tam tikroje teritorijoje susidarančio užduočių krūvio. Skubotus Aplinkos ministerijos veiksmus patvirtina ir teiginys, kad vidaus audito rekomenduotos galimybių studijos dėl krūvio perskirstymo nebuvo atliktos. Be to, įgyvendinus sprendimus, miškų kontrolę regionuose vykdančių pareigūnų sumažėjo daugiau nei 10 procentų, o tai yra 13 pareigybių. Šios pareigybės buvo perkeltos kitoms, ne miškų kontrolės sferos funkcijoms atlikti, todėl tokie struktūriniai pertvarkymai yra nepagrįsti ir prieštarauja Valstybinės miškų tarnybos tikslams ir paskirčiai“, – įsitikinęs V. LAASDPS pirmininkas V. Laukys.

Teismas: darbo kodekso pažeidimai ir neteisėti įsakymai

Teismo nuomone, skundžiamais sprendimais buvo planuojama atleisti iš Tarnybos daugiau nei vieną darbuotoją (20 darbuotojų pateikė prašymus būti perkeltais į kitas pareigas). Taigi, sutiktina su profesinės sąjungos pozicija, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma darbuotojų grupės atleidimo procedūra. Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai, pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą (3 d.). Darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais (4 d.).

Darbo kodeksas (DK), anot Vilniaus apygardos administracinio teismo, reglamentuoja darbuotojų informavimą ir konsultavimą. DK nustatyta, kad prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Be to, DK nustatyta, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis. Teismas daro išvadą, kad Aplinkos ministerija, nepravedusi konsultacijų su darbuotojų atstovais, pažeidė DK 47 str. 4 d., Tarnyba, nepravedusi konsultacijų su darbuotojų atstovais ir neparnešusi teritorinei darbo biržai apie daugiau kaip dešimties darbuotojų atleidimą, pažeidė DK 47 str. 3 d., 130 str.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad aplinkos ministro 2016-05-02 įsakymas Nr. D1-310 „Dėl valstybinės miškų tarnybos administracijos struktūros ir administracijos struktūros schemos patvirtinimo“ ir Valstybinės miškų tarnybos 2016-05-02 įsakymas Nr. (39.2)-V-102 „Dėl Valstybinės miškų tarnybos administracijos struktūros pakeitimo ir patvirtinimo“ yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovės pažeidė DK, teismas įpareigoja AM ir VMT vykdyti konsultacijas su profesine sąjunga. Įvertinęs tai, kad tik pabaigus konsultacijas bus žinomi jų rezultatai, teismas neturi pagrindo įpareigoti atsakoves informuoti teritorinę darbo biržą apie planuojamą Tarnybos darbuotojų atleidimą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) suabejojo. ar Vyriausybė neviršija savo įgaliojimų bandydama stabdyti Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimą.

Tokios abejonės kilo po to, kai prieš kelias dienas, sausio 17 d., Lietuvos aplinkos ministerija jai pavaldžioms įstaigoms išsiuntinėjo raštą „Dėl konkursų organizavimo“, kuriame, remdamasi Ministro Pirmininko 2016 m.gruodžio 21 d. raštu, nurodo, kad iki viešojo sektoriaus pertvarkos plano patvirtinimo įstaigose neorganizuoti konkursų į laisvas valstybės tarnautojo pareigybes ir nepriimti darbuotojų pagal darbo sutartis. O ypatingais atvejais dėl darbuotojų priėmimo nurodoma motyvuotu prašymu kreiptis į Aplinkos ministeriją.

Negana to, Vyriausybės pavedimu ir Aplinkos ministro raštu stabdomos ir kitos  Valstybės tarnybos įstatymo normos bei jų taikymas, t.y. ministerija nurodo, jog būtina gauti raštišką pritarimą norint perkelti tarnautoją į aukštesnes pareigas arba suteikti jam kvalifikacinę klasę.

Pasipiktinusi aplinkosaugininkų bendruomenė kreipėsi į profesinę sąjungą klausdama ar tai teisėta?

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į Aplinkos ministrą ir ir Vyriausybę. Prašoma paaiškinti iki kada, kiek laiko toks draudimas organizuoti konkursus ar priimti darbuotojus pagal darbo sutartis galios. Kas ir kuo vadovaudamasis sprendžia ar leisti vykdyti Valstybės tarnybos įstatymą ir ar tokie sprendimai turi teisinį pagrindą. Profesinė sąjunga tikisi gauti atsakymą ir į tai, ar bus imtasi kokių sankcijų prieš tuos vadovus, kurie visgi nuspręs vykdyti Valstybės tarnybos įstatymą.

Šiandien, sausio 18 d., Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovai susitiko su naujuoju aplinkos ministru Kęstučiu Navicku. Susitikimo metu profesinės sąjungos atstovai išsakė šakinės kolektyvinės sutarties vilkinimo, būsimų reformų, kai kurių vadovų įsigalėjimo problemas. Ministras savo ruožtu pažadėjo padėti spręsti aplinkosaugos sistemos bėdas.

Ieškos būdų, kaip paspartinti šakinės kolektyvinės sutarties pasirašymą

Susitikimo metu profesinės sąjungos atstovai teigė, kad šakinės kolektyvinės sutarties derybų procesas per ilgai užsitęsė, trūksta supratimo apie socialinį dialogą, sutarties naudą.

LAASDPS pirmininko Vaido laukio teigimu, profesinės sąjungos atstovai derėdamiesi dėl visų šakos darbuotojų gerovės aukoja savo asmeninį laiką ir dalies darbuotojų (profsąjungos narių) skurdžius materialinius išteklius.

„Nepaisant to Aplinkos ministerijos derybininkai  iškėlė abejonių dėl šakinės kolektyvinės sutarties taikymo ir galiojimo jai pavaldžiose įstaigose. Mūsų giliu įsitikinimu atsidūrėme aklavietėje dėl informacijos stokos apie socialinį dialogą ir pačias derybas. Ne kartą siūlėme ministerijos atstovams ir jai pavaldžių įstaigų vadovams įgyti trūkstamų žinių, kad tinkamai būtų galima plėtoti socialinį dialogą aplinkosaugoje“, – teigė V. Laukys.

Ministro teigimu kolektyvinė sutartis turėtų būti pasirašyta, o neaiškumai išsiaiškinti. Su ministru sutarta nedelsiant pradėti ieškoti galimybių, kaip išspręsti susidariusią situaciją.

Informavo apie galimai neteisėtus pavaldžių įstaigų vadovų veiksmus

LAASDPS informavo aplinkos ministrą apie profesinės sąjungos ir jos atstovų patiriamą diskriminaciją  ir siekius susidoroti. Kai kurių aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovai piktų ambicijų vedami nepaiso jokios moralės normų ir imasi drastiškų priemonių.

„Atkreipėme ministro dėmesį į kai kurių vadovų elgesį Aplinkos ministerijos pavaldžiose įstaigose, jų veiksmų vertinimą ir kontrolę. Taip pat į Aplinkos ministerijos požiūrį ir reakciją į jai pavaldžių įstaigų vadovų neatsakingus veiksmus, darančius žalą ne tik profsąjungų veiklai, bet ir demokratinei laisvei reikšti nuomonę. Alytaus Regiono aplinkos apsaugos departamento desperatiškas vadovo elgesys su mūsų atstovu išvis nesuprantamas, dėl šios situacijos kreipėmės ir į teismą. Aplinkos ministerija savo ruožtu tik išsisukinėja ir netiria galimai neteisėtų Alytaus RAAD vadovo veiksmų“, – pasakoja V. Laukys.

Nėra aiškios reformų vizijos

Aplinkos ministerija per pastaruosius kelis metus atliko keletą auditų Aplinkos apsaugos agentūroje, Regionų aplinkos apsaugos departamentuose, Valstybinėje miškų tarnyboje, Lietuvos hidrometerologijos tarnyboje, siekdama jų vykdomų funkcijų optimizavimo. Kad ir kaip būtų nei jų vertinimo, nei rezultatų aptarimo, nei aiškios reformų vizijos profesinei sąjungai pateikta nebuvo.

„Kai kurių įstaigų vadovai pažeidinėdami įstatymus, pamindami esminius demokratinius principus vykdo reformas – „tvarkosi” kaip savo asmeninėse įmonėse. Dėl to rajonų agentūrų darbuotojų sumažėjo, referenčių funkcijos permestos ant kiekvieno inspektoriaus pečių, skyrių ir jų darbuotojų skaičius padidėjo, neišgrynintos skirtingų lygių darbuotojų. Nepaisant to, kai kurie vadovai užsiima profsąjungos ir jos atstovų menkinimu, ignoravimu, persekiojimu.  Profsąjunga vietoje konstruktyvaus dialogo siekiant pozityvių permainų aplinkosaugos sistemoje, turi kovoti už savo ir savo narių teises teismuose“, – pasakoja LAASDPS vadovas.

Susitikimo metu buvo pristatyta galimos reformos vizija, kontrolės stiprinimas, pertvarkų privalumai. Profesinės sąjungos atstovai išsakė nuogastavimą, kad neįvyktų eilinė reforma, kai realiai dirbančių pareigūnų rajonuose sumažėja, atkreipė dėmesį į anksčiau vykdytas reformas bei jų pasekmes ir klaidas. LAASDPS atstovų nuomone, pokyčiai neišvengiami, tačiau svarbu, kaip jie bus įgyvendinti. Nėra nei bendros, nei aiškios vizijos, nei nešališkos analizės jau buvusių reformų, nei įsiklausymo į socialinių partnerių nuomonę.

Profesinė sąjunga sako neketinanti stabdyti permainių, tačiau kelia reikalavimą, kad regionuose ir rajonuose nebūtų mažinamas etatų skaičius, o keliami reikalavimai ir užduotys pareigūnams būtų adekvatūs turimiems resursams. Tai turi būti aiškiai įvardinta teisės aktuose. Estų pvz. 70 proc. kontrolę vykdančių pareigūnų, o 30 proc. administracijos ir skyrių darbuotojai.

Vadovo elgesiu pasipiktinę Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojai kreipėsi į Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinę sąjungą, prašydami padėti sustabdyti šios įstaigos vadovo Laurio Martišiaus manipuliacijas turimais įgaliojimais, selektyviai taikomą tarnybinę atsakomybę, konfrontaciją su profesinės sąjungos atstovais. Darbuotojų kreipimesi kalbama ir apie kurtumą konstruktyviems siūlymams bei  vengimą optimizuoti tarnybos organizavimą.

Pradėjus domėtis Utenos RAAD pareigūnų problemomis atsivėrė ir dar vienas šios įstaigos sopulys – itin skurdus darbuotojų aprūpinimas būtinomis techninėmis priemonėmis. Tik paaiškėjus, jog daugybė naudingų ir darbui būtinų instrumentų bei prietaisų, dėl nesuprantamų priežasčių, dūlėjo šios įstaigos sandėlyje nenaudojami, jie pagaliau atsidūrė ten, kur ir turėjo būti – buvo išdalinti darbuotojams.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga palaiko Utenos RAAD pareigūnus. Siekdama skaidrumo ir atstovaudama darbuotojų teises Profesinė sąjunga kreipėsi į Aplinkos ministrą, prašydama įvertinti Utenos RAAD vadovo veiksmus. Tikslinga būtų užkirsti kelią galimai savivalei ne tik šioje, bet ir kitose Aplinkos ministerijai pavaldžiose įstaigose.

Pasak Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Vaido Laukio, ne kartą pasireiškiantys galimi vadovų įgaliojimų viršijimai, galios demonstravimas turi liautis. Būtina pradėti konstruktyvų ir skaidrų dialogą be protekcijų ir kolektyvų skaldymo.

Aplinkos apsaugos departamentų vadovybės prabangios šėlionės, engiami profesinių sąjungų nariai aplinkosaugininkų atstovų jau nebestebina. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) vadovas Vaidas Laukys viliasi, kad naujasis aplinkos ministras Kęstutis Navickas pajėgs sutramdyti savivaliaujančius vadovus.

Profesinės sąjungos atstovai pasakoja ne kartą bandę atkreipti buvusio aplinkos ministro Kęstučio Trečioko dėmesį į galimai neteisėtus kai kurių aplinkos apsaugos departamentų vadovų veiksmus. Deja, į viską buvo tik ranka numota. Tuo tarpu Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Stasio Vanago įnirtinga kova su profesinės sąjungos nariais tęsiasi jau keletą metų.

„Neseniai gavome Alytaus RAAD vadovo prašymą duoti sutikimą atleisti skyriuje veikiančios profesinės sąjungos atstovą. Pastarąjį S. Vanagas nori atleisti dėl naikinamos pareigybės. Struktūriniai pertvarkymai, darbuotojų atleidimai mūsų jau nebestebina, bet šis atvejis kiek kitoks“, – teigia V. Laukys.

Anot jo, dar praėjusiais metais vyko Alytaus RAAD pertvarkymas. Tuomet panaikinti kai kurie struktūriniai padaliniai, vietoje to įstaiga viena Alytaus agentūra.

„Pertvarkos vyko nesilaikant Darbo kodekso, neinformuojant ir nesikonsultuojant su profesinėmis sąjungomis. Profesinė sąjunga savo ruožtu kreipėsi į teismą. Vėliau to pačio norimo atleisti profesinės sąjungos atstovo tarnybinė veikla, mūsų žiniomis, to pačio S. Vanago prašymu įvertinta „patenkinamai“. Kiek vėliau aplinkos ministerijos sudaryta vertinimo komisija tą patį asmenį įvertino „gerai“. Būta ir kitų tarnybinių patikrinimų, neigiamų išvadų ir ginčų mūsų atstovo atžvilgiu, kurie šiuo metu tiriami teisme. Akivaizdu, kad S. Vanagas kaip įmanydamas siekia atsikratyti  jam nepalankaus darbuotojo. Lieka tik klausimas, ar toks vadovo elgesys yra priimtinas naujai aplinkos ministerijos vadovybei“, – svarsto V. Laukys.

Problemų, anot LAASDPS vadovo, yra ne tik su RAAD vadovų elgesiu, bet ir su pačios aplinkos ministerijos požiūriu į tai.

„Nepaisant to, kad kreipėmės į dabar jau buvusį ministrą su konkrečiais įtarimais kai kurių vadovų atžvilgiu, turime informacijos, kad tų pačių asmenų tarnybinė veikla buvo įvertinta itin gerai, už ką, matyt, ir keliamas atlyginimas. Esame net teismui apskundę ministerijos sprendimą netirti vadovo elgesio. Tikimės, kad teismas objektyviai įvertins situaciją, o naujoji ministerijos vadovybė imsis reikiamų veiksmų“, – teigia LAASDPS vadovas.

LAASDPS atstovai tikisi, kad naujasis aplinkos ministras sutramdys savivaliaujančius regionų vadovus, imsis reikiamų pertvarkų kontrolės ir užkirs kelią profesinių sąjungų naikinimui. Savo ruožtu profesinė sąjunga žada bendradarbiauti ir suteikti visą reikiamą informaciją.

LAASDPS informacija