Naujienos

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie tai, kaip keliasdešimt aplinkosaugininkų už mokesčių mokėtojų pinigus dvi dienas mėgavosi prabanga viloje „Dubgiris“. Tarptautine konferencija pavadintos prašmatnios puotos nesutrukdė net Radviliškį tomis dienomis nusiaubęs didžiulis gaisras.

Visą informaciją apie šėliones rasite čia: http://lietuvosdiena.lrytas.lt/aktualijos/prabangioje-viloje-mazeikiu-rajone-aplinkosaugininku-selsmas.htm

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Vaido Laukio komentaras:

Perskaitęs straipsnį apie aplinkosaugininkų šėlsmą prabangioje viloje, švelniai tariant, buvau nemaloniai nustebintas. Eiliniai pareigūnai už tokius veiksmus ir elgesį būtų mažų mažiausiai „apdovanoti“ papeikimais. Tačiau čia turime Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vadovybę ir netik. Natūraliai kyla klausimas, ar Aplinkos ministrui pakaks valios objektyviai įvertinti padėtį ir priimti reikiamus sprendimus?

Iki šiol mūsų bandymai ministro dėmesį atkreipti į kai kurių vadovų galimai neteisėtus veiksmus nesulaukė deramo įvertinimo ir sudrausminimo. Atvirkščiai – vadovai, mūsų žiniomis, įvertinami itin gerai, už ką paprastai keliamas ir atlyginimas. Sakysite nieko sau sistema: darau, ką noriu, pažeidžiu įstatymus, o man už tai kelia atlyginimą? Realybė yra tokia, kokia yra. Vienu atveju teko ministerijos sprendimą netirti vadovo elgesį net apskųsti teismui. Viliamės, kad teismas objektyviai įvertins situaciją, o ministerijos atstovai padarys deramas išvadas ir ateityje nedangstys prasikaltusių vadovų.

LAASDPS informacija

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) turi duomenų, kad Aplinkos ministerijos iniciatyva buvo atliktas regionų aplinkos apsaugos departamentų ir aplinkos apsaugos agentūros veiklos auditas. Profesinė sąjunga prašo Aplinkos ministerijos informacijos apie atlikto audito rezultatus bei numatomus sprendimus.

LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys teigia, kad jau išryškėjo Aplinkos ministerijos taikoma praktika, pagal kurią yra atliekamas vidaus auditas ir to audito pagrindu vykdomos reformos – paprastai pertvarkomos struktūros, mažinamas darbuotojų skaičius.

„Kreipėmės į ministeriją su prašymu pateikti informaciją apie audito išvadas ir ketinimus vykdyti struktūrinius pertvarkymus ar numatomus kitus sprendimus, galinčius turėti įtakos darbuotojų darbo socialinėms ir ekonominėms teisėms“, pasakoja V. Laukys.

LAASDPS informacija

Rugpjūčio mėn. įsigaliojo Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimai, numatantys atsakomybę juridiniams asmenims už aplinkosauginius pažeidimus.  Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovų teigimu, tai yra nauja atsakomybės rūšis, kurios pareigūnai iki šiol netaikė, nėra susiformavusios nei administracinės, nei teisminės praktikos. Pastebėta, kad praktinis įstatymo taikymas sukelia įvairių probleminių klausimų, į kuriuos eiliniai inspektoriai neturi vienareikšmiškų atsakymų.

LAASDPS pirmininko Vaido Laukio teigimu, reikėtų aiškiau instruktuoti pareigūnus – suformuoti institucijos, aplinkos apsaugos sistemos poziciją tam tikrais, pamatiniais atsakomybės taikymo (teisės interpretavimo) klausimais. „Priešingu atveju rizikuojame, kad pareigūnai, neturėdami aiškių instrukcijų, gairių, įstatymo apskritai netaikys arba darydami tai savamoksliškai, padarys klaidų, kurios grįš didelėmis išlaidomis bylinėjantis ir galbūt netgi taikant tarnybinę atsakomybę patiems pareigūnams“.

Anot profesinės sąjungos, Aplinkos ministerijos išsakyta pozicija, kad nuo rugpjūčio įsigaliojusio įstatymo nuostatų, susijusių su juridinio asmens atsakomybe, taikymo aspektus pateiks Lietuvos teismai, nagrinėdami konkrečias bylas ir formuodami teisminę praktiką, yra trumparegiška.

„Aplinkos apsaugos sistema mokysis iš pavienių klaidų, kol susiformuos vienoda praktika, vietoje to, kad, pasitelkus ekspertus, būtų suformuota geroji administracinė praktika, o pareigūnams būtų suteikta metodinė pagalba“, – teigia V. Laukys.

LAASDPS nuomone, būtina centralizuotai, Aplinkos ministerijos lygiu formuoti rekomendacijas, kaip pareigūnai turi taikyti Aplinkos apsaugos įstatyme numatytą atsakomybę juridiniams asmenims, o nepalikti šio klausimo savieigai. Profesinė sąjunga prašo ministerijos imtis iniciatyvos sprendžian sistemines aplinkosaugos problemas.

LAASDPS informacija

Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT), kuri galimai skaičiuoja paskutines savo gyvavimo dienas. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) teigimu, tokio pobūdžio vieša informacija ir aukštas pareigas užimančių valdininkų kalbos formuoja neigiamą požiūrį į visus aplinkosaugininkus.

Tekstą rasite čia: http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/milijonines-aferas-ir-korupcijos-atvejus-atskleidusi-tarnyba-tapo-nereikalinga.d?id=72257128

LAASDPS vadovo Vaido Laukio teigimu, norint pateisinti vieno iš Aplinkos ministerijos struktūrinių padalinių – VAAT – žūtbūtinį išsaugojimą bandoma sukurti norimas žaidimo taisykles.

Aplinkosaugininkai jaučiasi šmeižiami

„Vieši kaltinimai korupcija ir kitais pažeidimais tikrai neprideda prestižo aplinkosaugininkų profesijai. Galiu tik priminti, kad ir pats dabartinis VAAT direktorius ponas Eidikonis yra aplinkosaugininkas, dirbęs Vilniaus Regiono aplinkos apsaugos departamento inspektoriumi. Ar tikrai jis mano, kad yra tų labai negražiai aprašytų aplinkosaugininkų mokinys ir visi kolegos yra žulikai“, – retoriškai klausia V. Laukys.

Anot profesinės sąjungos atstovų, regionuose dirbantys pareigūnai jaučiasi šmeižiami.

„Dėl straipsnyje minimų atvejų, mano nuomone, yra daugiau klausimų nei atsakymų. Ar iš tiesų tai visų aplinkosaugininkų kaltė,ar ji įrodyta, ar tai tik netobulų teisės aktų taikymo pasekmė. Vertėtų diskutuoti ne apie tai, kas kaltas, kokio struktūrinio padalinio reikia ar nereikia, o apie eilinius aplinkosaugininkus. Pareigūnams reikia palankesnių darbo sąlygų, aiškesnių teisės aktų.

Reikalingos investicijos į aplinkosaugininkų mokymus

LAASDPS atstovai teigia, kad pareigūnams dažnai reikalingi kompetetingi patarimai ir konsultacijos.

„Ne paslaptis, kad centrinių Aplinkos ministerijos įstaigų darbuotojai dažniau konsultuojasi su regionuose dirbančiais patyrusiais specialistais, o ne atvirkščiai. Profesinė sąjunga visada laikosi pozicijos, kad ne reformos išspręs ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose kylančias problemas, o investicijos į aplinkosaugininkų ugdymą, skirtingų sričių ekspertų ruošimą. Be viso to būtina pagarba eiliniam aplinkosaugininkui už jo sunkų ir sudėtingą darbą, kuris vertinamas labai kukliu atlygiu“, – įsitikinęs V. Laukys.

LAASDPS informacija

Kiekvienais metais trečiąjį rugsėjo šeštadienį minima miškininko diena. Lietuvos aplinkos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) sveikina visus miškininkus su profesine švente, dėkoja už Lietuvos pasididžiavimo – miškų – puoselėjimą ir saugojimą.

***

Lietuvos miškai driekiasi per visą šalies teritoriją, o jų priežiūrai reikalingas gausus būrys specialistų. Visų jų dėka Lietuva 2012-tais metais buvo pripažinta geriausiai miškus saugančia ir tvarkančia valstybe pasaulyje (Jeilio (JAV) universiteto kasmetinis aplinkos gerovės indekso vertinimas). Tai ir ypač svarbios darbo vietos mūsų šalies rajonuose ir mažai apgyvendintose, tačiau miškingose teritorijose.

www.kauno.diena.lt informaicja

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą su prašymu pateikti informaciją apie renkamus duomenis ir tolimesnę eigą.

Profesinė sąjunga prašo pateiki išsamią informaciją ir nurodyti, kokiu tikslu Seimo valstybės ir savivaldybių komitetas renka informaciją apie Aplinkos ministerijos ir jai priklausančių įstaigų kiekvieno padalinio valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir neužimtų etatų skaičių. LAASDPS prašo informuoti, ar surinkti duomenys bus susiję su galimomis naujomis reformomis.

LAASDPS pirmininko Vaido Laukio teigimu, darbuotojų darbo krūviui vis didėjant, kyla klausimas, kas bus daroma su laisvais etatais. „Sumažinus laisvus etatus tikėtina, kad darbo krūvis visam laikui bus perkeltas likusiems darbuotojams“.

LAASDPS informacija

Pirmoje šių metų pusėje rašėme apie Alytaus aplinkos apsaugos departamento vadovybės elgesį su vienu iš savo pavaldinių, kuris buvo auklėtas jėga. Po įvairių teismų slenksčių mynimo Kauno apygardos teismas bylą skundo nagrinėjimui grąžino pirmos instancijos teismui.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) primena, kad istorija prasidėjo dar praėjusių metų vasarą, kai, tikėtina, regioninių aplinkos apsaugos departamentų vadovai nepalaikė Aplinkos ministerijos vadovybės bandymų įgyvendinti sistemos reformą, kuria sistema būtų centralizuota. Profesinės sąjungos reformos idėją palaikė, tik kėlė ne vadovų, o pareigūnų darbo sąlygų ir socialinių garantijų klausimus, todėl į profesinių sąjungų narius buvo imta žiūrėti kaip į priešus.

Informacija apie įvykį buvo perduota policijai, prokuratūrai, Alytaus teismui. Visos šios instancijos atsisakė pradėti tyrimą. Po kreipimosi į Kauno apygardos teismą buvo panaikinta Alytaus raj. apylinkės teismo nutartis ir J. Janonio skundas dėl Alytaus prokurorės priimtas. Byla skundo nagrinėjimui grąžinta pirmosios instancijos teismui, kur, tikimasi, bus atliktas objektyvus ir nešališkas tyrimas ir priimtas teisingas sprendiams.

Alytaus aplinkos apsaugos departamento vadovas su pavaldiniais bendrauja ir kumščių pagalba

Profesinė sąjunga stoja į kovą su vadovu: aplinkosaugininkai patiria spaudimą ir psichologinį smurtą

LAASDPS informacija

Liepos 23-24 d. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) surengė baidarių žygį  Ignalinos rajono upėmis ir ežerais.

Šiais metais beveik 60 žygeivių būrys ankstyvą rytą susitiko Almojo ežero stovyklavietėje. Organizatoriai džiaugias, kad šiemet dalyvių tarpe buvo ir tie, kurie po praėjusių metų sunkaus žygio sakė, kad baidarėmis visai nebeplauks.

Po trumpos žygio organizatoriaus Viktoro Ksenzovo informacijos apie laukiantį plaukimą baidarėmis bei maršrutą visi buvo nuvežti prie Kiaunos upės. Žygis prasidėjo beveik nuo šios upės ištakų – Kiauno ežero. Siaura, vandeninga Kiauna vingiuoja per Labanoro sengirę, todėl plaukimas buvo išties įdomus ir nuotaikingas. Medžių užvartos, nuolat besikeičiantys miškai, pakrančių sodybos, gražūs kaimeliai (Stirninė, Briedinė, Žvirbliškė), įsikūrę prie vaizdingos Kiaunos atkarpos, plaukimą tik paįvairino. Didžiuliai medžiai, skaidrios upės atavarai, apgaulingi, sraunūs vingiai, užvirtę medžiai, akmenys neleido žygeiviams atsipalaiduoti. Baidarėms perskrodus Gilūto ir Sekluočio ežerus, tos dienos kelionė Kiauna buvo baigta.

Vakare stovyklavietėje laukė Viktoro ant laužo pagaminta žygeiviška košė. Drūtai pasistiprinus buvo imtasi aktyvaus poilsio: tinklinio, krepšinio ir kitų žaidimų. Daug smagaus juoko skambėjo žaidžiant imituotą tinklinį, kai komandos su drobule turėjo per tinklą permetinėti didžiulį kamuolį.

Kita diena vėl prasidėjo nuostabiu Viktoro viralu – šurpa. Pasistiprinę šiltu maistu žygeiviai turėjo galimybę dar kartą prisiminti Bukos upelio staigius vingius, įvairius kliuvinius.

Profesinė sąjunga visų dalyvių vardu dėkoja pagrindiniam baidarių žygių organizatoriui Viktorui Ksenzovui ir jam talkinusiai Mantei Ramanauskienei už puikų renginį, o mūsų narėms sinoptikėms nuoširdus ačiū už puikų orą žygiui.

LAASDPS informacija

Aplinkos ministerijoje įvyko 9-asis Aplinkos ministerijos ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos derybinių grupių susitikimas.

Jo tikslas – aptarti būsimos Aplinkos ministerijos ir profesinės sąjungos kolektyvinės sutarties nuostatas. Sutartyje bus aptartos darbo užmokesčio, darbuotojų skatinimo, dialogo tarp socialinių partnerių gerinimo, profesinių sąjungų atstovų informavimo dėl planuojamų reformų ir struktūrinių pakeitimų, taip pat darbuotojų aprūpinimo darbo priemonėmis, profesinės sąjungos veiklos garantijų, jos narių socialinių garantijų ir kiti klausimai bei galimi jų sprendimo būdai. Kolektyvinė sutartis turėtų būti pasirašyta dar šiais metais. Kitas derybinių grupių susitikimas planuojamas š. m. rugpjūčio 1 d.

Tikimasi, kad profesinių sąjungų atstovai ateityje prisidės prie pažangios aplinkos apsaugos sistemos vizijos įgyvendinimo.

Aplinkos ministerijos informacija

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Vyriausybę dėl Aplinkos ministerijos (AM) pateiktų papildomų biudžeto asignavimų 2017 metams ir išreiškė palaikymą AM.

Dar 2014-aisiais įsigaliojo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriais numatyta pareigūnų teisė ne darbo metu nustatyta tvarka būti pasirengusiu ir bet kuriuo metu pradėti vykdyti kontrolę. Už nurodytų funkcijų vykdymą mokama 10 proc. pareiginės algos kompensacija, o išvykus į įvykio vietą – mokamas darbo užmokestis. Dėl to padidėjo visuomenės pasitikėjimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnais, Aplinkos ministerija, išaugo išaiškintų pažeidimų skaičius.

„Pakeitimai pareikalavo ne mažų finansinių išteklių. Kiekvieną dieną būdrauja 128 aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, vien jiems reikia daugiau nei 900 tūkst. eurų per metus, įskaitant darbo užmokestį ir socialinį draudimą. Visiems lėšų nepakanka, todėl dėl būdravimo nukenčia AM pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, darbo užmokestis. Planuojant 2017 metų AM skiriamus asignavimus būtina įvertinti ne tik padidėjusį ministerijos finansavimo poreikį dėl būdravimo ir reagavimo į įvykius ne darbo metu, bet ir būtinybę užtikrinti konkurencingą ir tolygų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestį“, – LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Profesinė sąjunga pažymi, kad AM pavaldžių įstaigų vidutinis valstybės tarnautojo darbo užmokestis nuo 2013 m. pakilo vos 5 eurais (2015 m. vidutinis darbo užmokestis – 828,8 Eur neatskaičius mokesčių). Tuo tarpu Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra vienas žemiausių sistemoje ir 2016 metais, numatoma, sieks tik 514 eurų neatskaičius mokesčių.

Profesinės sąjungos nuomone, papildomų lėšų neskyrimas būdravimo ir reagavimo į įvykius ne darbo metu funkcijoms vykdyti nesudaro prielaidų AM pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojų ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio kėlimui ir vienodinimui. „Tokie ir panašūs veiksniai mažina tarnybos patrauklumą ir demotyvuoja valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis“, – įsitikinęs V. Laukys.

LAASDPS informacija