Naujienos

2016 m. liepos 23-24 d. visus profsąjungos narius kviečiame kartu patirti nepamirštamus įspūdžius baidarių žygyje! Jūsų laukia aktyvus poilsis, šauni kompanija ir dar daugiau.

Programa:

• Baidarėmis keliausime vaizdingomis Labanoro regioninio parko vaizdingomis vietomis Kiaunos upe. Daugiau informacijos: http://www.trainiskis.lt/dvieju-dienu-marsrutai
• Stovyklausime Almajo ežero stovyklavietėje apsupti įspūdingos gamtos ir nuostabių žmonių.
• Atpalaiduosime įtemptus raumenis mobilioje pirtelėje.
• Vaišinsimės vaišėmis, kurias susivešime iš visos Lietuvos ir smagiai pramogausime.

Registracijos mokestis profesinės sąjungos nariams ir jų artimiesiems – 8 Eur/žmogui, kitiems norintiems – 20 Eur/žmogui. Vietų skaičius ribotas, prašome paskubėti registruotis.

Registracija vyksta iki liepos 6 d. tel. 868632926 (Viktoras Ksenzovas) arba el. paštu  v.ksenzovas@urd.am.lt

Planuojama susitikimo vieta Almajo ež. stovyklavietėje 9 val. Tikslesnę informaciją dalyviams pateiksime vėliau.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į teismą dėl reorganizacijos Valstybinėje miškų tarnyboje (VMT) metu įvykusių procedūrinių pažeidimų ir prašo panaikinti sprendimus. Restruktūrizacija buvo atlikta per parą, darbuotojai nebuvo tinkamai informuoti apie atleidimą ir nebuvo tartasi su profsąjungos atstovais.

Šių metų gegužės 2 d. buvo priimtas įsakymas panaikinti VMT Šiaulių ir Marijampolės teritorinius skyrius ir pertvarkymai buvo įvykdyti jau gegužės 3 d. Vykdant pertvarkymus Aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų tarnyba nesilaikė darbo kodekse ir įstaymuose numatytų procedūrų – neįspėjo darbuotojų apie būsimą atleidimą, nesikonsultavo su profesine sąjunga ir neinformavo teritorinės darbo biržos. Dėl šių pažeidimų LAASDPS kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir VMT su prašymu panaikinti sprendimą dėl struktūros pakeitimo ir jį įvykdyti tik įvertinus pokyčių reikalingumą ir apimtį, pasikonsultavus su profsąjungos atstovais ir informavus apie atleidimą.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, informuojant darbuotojus apie atleidimą reikia pranešti planuojamų atleidimų priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją. Tokios pareigos darbdaviams yra nustatytos, kad būtų išvengta grupės darbuotojų atleidimų ir būtų sušvelninti atleidimų padariniai. Neigiamomis pasekmėmis pagal darbo kodeksą laikomi ne tik nepagrįsti atleidimai, bet ir darbo pratęsimas mažiau palankiomis sąlygomis.

Šiuo atveju LAASDPS negavo tokios informacijos nei iš Valstybinės miškų tarnybos, nei iš Aplinkos ministerijos. Profsąjungos atkreipia dėmesį, kad darbdavys privalo laiku, nemokamai ir rašytine forma informuoti darbuotojus ir atsako už informacijos teisingumą. Tik gavusi informaciją iš įstaigos ir ją įvertinusi, profesinė sąjunga gali pradėti konsultavimosi procedūrą.

Dabar, neturint išsamios informacijos, sunku įvertinti kokiomis sąlygomis tarnautojai tęsia tarnybą, kokia gali būti padaryta žala, skelbia profsąjunga. Profsąjungos turimais duomenimis, įspėjimo lapeliai turėjo būti įteikti mažiausiai 19 darbuotojų. Bent jau iki šiol, kiek mums žinoma, restruktūrizuojant Aplinkos ministerijos pavaldžias įstaigas ar jų padalinius darbuotojai gaudavo įspėjimus dėl galimo atleidimo.

LAASDPS pažymi, kad pagrindinė pertvarkos priežastis, kaip mus informavo, – 2014 metų audito ataskaita, kurioje buvo pasiūlyta keisti VMT struktūrą remiantis tik teritoriniu dydžiu. Tačiau ne tik teritorijos dydis apsprendžia darbo krūvį. Darbo krūvis gali būti labai skirtingas pagal daug parametrų: apželdinimą ir priežiūros poreikį, eksploatavimo intensyvumą, užstatymą, skundų skaičių ir kitus dalykus. Profsąjungos vertinimu, Aplinkos ministro sprendimas naikinti skyrius Šiaulių ir Marijampolės skyrius buvo neobjektyvus ir priimtas neatsižvelgus į visus darbo krūvį lemiančius parametrus. Net jei darbuotojai atsidurs kituose teritoriniuose poskyriuose, jiems teks perimti tą patį darbo krūvį. Vidaus auditas rekomendavo atlikti studiją dėl krūvio perskirstymo, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

LAASDPS informacija

Kolegos, aplinkosaugininkai,

Šiandien, birželio 5-ąją Lietuva, kaip ir dar per šimtą šalių mini Pasaulinę aplinkos dieną. Pažymėti tokią dieną buvo nutarta prieš 44 metus – 1972-ųjų birželio 5-ąją per Jungtinių Tautų Stokholme sukviestą aplinkosaugai skirtą pasaulio valstybių konferenciją. Vienas pagrindinių šios dienos tikslų – atkreipti visuomenės dėmesį į opiausias aplinkosaugos problemas.

Tuo tarpu profesinė sąjunga nori atkreipti dėmesį į svarbią aplinkosaugininkų rolę. Dėkojame Jums, kolegos, už Jūsų darbą, kantrybę ir siekį kurti gražesnę Lietuvą!

LAASDPS profesinės sąjungos vardu pirminkas Vaidas Laukys

# # #

Trumpam nusiauti batus ir pajusti Žemę po kojomis – taip pažymėti Pasaulinę aplinkos dieną visus kviečia Kauno marių regioninio parko direkcija. Ji birželio 5-ąją jau ketvirtą kartą skelbiaBasų kojų diena. Pažintiniais žygiais, įvairiais aplinkosaugai skirtais renginiais šią dieną pažymi ne tik saugomų teritorijų direkcijos, bet ir savivaldybės, švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos.

Šiandien Aplinkos ministerijoje pagal susiklosčiusią tradiciją Pasaulinės aplinkos dienos proga bus įteikta prestižinė Česlovo Kudabos premija. Jos laureatas bus paskelbtas per iškilmingą šios dienos minėjimą. Šiandien taip pat bus įteikta Juozo Virbicko premija, pagerbti labiausiai nusipelnę aplinkosaugininkai, aktyviausi pilietinių gamtosauginių akcijų organizatoriai ir dalyviai, bendruomenių atstovai.

Birželio 5-ąją, sekmadienį, šalies gyventojai ir svečiai kviečiami aplankyti aplinkosaugos objektus, saugomų teritorijų lankytojų centrus ir muziejus. Tą dieną jų lankymas nemokamas. Nacionaliniame lankytojų centre Vilniuje laukia įdomi interaktyvi ekspozicija apie Lietuvos ir užsienio saugomas teritorijas – nacionalinius ir regioninius parkus, rezervatus, draustinius, gamtos paminklus ir kt. Centras dirbs nuo 9 iki 20 val. Tomis pačiomis valandomis lankytojų laukia ir Lietuvos zoologijos sodas Kaune. Nemokamai bus galima aplankyti ir Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejų, Ventės rago ornitologinės stoties paukščių migracijos ekspoziciją, Vaclovo Into akmenų muziejų Mosėdyje, Žemės gelmių informacijos centrą, Druskininkų miškų urėdijos muziejų „Girios aidas“, Panevėžio miškų urėdijos Pašilių stumbryną, Telšių miškų urėdijos „Žvėrinčių“.

Siekdamos atkreipti dėmesį į laukinės gamtos likimą, Jungtinės Tautos šiemet Pasaulinės aplinkos dienos tema paskelbė kovą su neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais. Šūkiu „Kovok už laukinę gamtą“ tarptautinė bendruomenė raginama kovoti su laukinių gyvūnų žudymu pasipelnymo tikslais, nes dėl to yra kilusi didelė grėsmė kai kurių rūšių egzistencijai. Nusikaltimai laukinei gamtai gali baigtis visišku dramblių, gorilų, tigrų ir kt. laukinių gyvūnų išnykimu.

Neatsitiktinai šiemetine oficialaus Pasaulinės aplinkos dienos minėjimo vieta pasirinkta Angola. Tai šalis, kuri siekia atkurti dramblių kaimenes, išsaugoti Afrikos laukinės gamtos turtus.

Aplinkos ministerijos informacija

Aplinkosaugininkų profesinės sąjungos kaltina aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką žaidžiant dvigubus žaidimus. Anot jų, susitikimuose su profsąjungiečiais ministras žada, kad jokie svarbūs su sistemos reformomis susiję sprendimai nebus priimami be pastarųjų žinios. Visgi tikrovė yra ne tokia graži – apie reformas ir planuojamus gausius atleidimu aplinkosaugininkai sužino ministrui jau pasirašius įsakymus.

„Būtent tokia situacija susiklostė praėjusią savaitę, kuomet mūsų organizacijos nariai, dirbantys Valstybinėje miškų tarnyboje, gavo įspėjimus apie atleidimą. Iš viso 19 žmonių. Tik pradėję domėtis situacija sužinojome, kad gegužės 2 dieną ministras K. Trečiokas išleido įsakymą, kuriuo patvirtinta nauja Valstybinės miškų tarnybos administracijos struktūra ir panaikinti du teritoriniai tarnybos poskyriai – Šiaulių ir Marijampolės. Apie jokias planuojamas reformas profesinės sąjungos informuotos nebuvo, nors tai ir turėjo būti padaryta“, – sako Vaidas Laukys, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas.

Anot V. Laukio, aplinkosaugininkus nemaloniai nustebino tokia situacija, nes lygiai prieš savaitę vykusiame susitikime ministras žadėjo, kad profesinių sąjungų atstovai bus aktyviai įtraukti į aplinkosaugos reformų planavimo ir įgyvendinimo procesus.

„Kita vertus gal ir neturėtumėme tuo labai stebėtis. Ministras K. Trečiokas jau ne kartą parodė, kad šioje ministerijoje svarbūs sprendimai kartais priimami meluojant į akis“, – teigia V. Laukys.

LAASDPS nebuvo informuota apie planuojamus Valstybinės miškų tarnybos struktūros pakeitimus, nors to reikalauja Darbo kodekso nuostatos, kuriose teigiama, kad prieš priimant sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su jais konsultuotis.

Be to, Valstybinėje miškų tarnyboje dirba 185 darbuotojai, o įspėjimo lapeliai buvo įteikti mažiausiai 19 tarnautojų iš jų. Tai reiškia, jog įspėjimus apie būsimą atleidimą gavo daugiau nei dešimtadalis visų tarnybos darbuotojų. Tokiu atveju, pagal Darbo kodeksą, darbdavys privalo vykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras, o prieš įteikiant įspėjimo apie būsimą atleidimą lapelius, būtina apie tai pranešti teritorinei darbo biržai.

To, anot V. Laukio, ministerija padaryti nesivargino.

Profesinės sąjungos kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir Valstybinę miškų tarnybą su reikalavimu atšaukti minėtą ministro įsakymą. Jei šis reikalavimas nebus įvykdytas, LAASDPS skųs sprendimus teismine tvarka.

Luko Balandžio/15min nuotr.

LAASDPS informacija

Trečiadienio pavakarę Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) vadovai susitiko su aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku. Susitikimo metu profesinių sąjungų atstovai ministrui ir jo komandai dar kartą išdėstė savo nuomonę apie opiausias aplinkos apsaugos sistemos bėdos. Pasak jų, ministerijos atstovai pažadėjo jau iki gegužės vidurio priimti kaip kuriuos aplinkosaugininkams svarbius ir būtinus sprendimus.

Vaidas Laukys, LAASDPS pirmininkas, sako, kad socialinės partnerystės, profesinių sąjungų įtraukimo į sprendimų priėmimą prasme aplinkosaugos sistema šviesmečiais atsilieka, pavyzdžiui, nuo teisėsaugos sistemos. Visgi, anot jo, pastarasis susitikimas su aplinkos ministru ir jo komanda teikia vilties, kad reikalai pajudės į teigiamą pusę.

„Susitikimo metu nemažai dėmesio skyrėme šakinės kolektyvinės sutarties derybų proceso aptarimui, jos pasirašymo galimybei. Išdėstėme savo nuomonę apie tai, kodėl šis procesas stringa. Ministras mums pažadėjo, kad imsis visų reikiamų priemonių ir išjudins šį procesą iš mirties taško. Be to, sutarėme, kad aplinkos ministerija mus kvies, o profesinės sąjungos aktyviau dalyvaus aplinkos apsaugos sistemos reformos planavimo ir įgyvendinimo procesuose”, – aiškina V. Laukys.

Pasak profesinių sąjungų lyderio, susitikimo metu jie dar kartą paprašė K. Trečioko atkreipti didesnį dėmesį į kai kurių vadovų elgesį nukreiptą prieš profesinės sąjungos lyderius.

„Ministrui dar kartą priminėme situaciją Alytaus aplinkos apsaugos departamente, kurio vadovas Stasys Vanagas savo pavaldinių nesibodi auklėti nepriimtinais būdais. Dalį informacijos apie tokį elgesį esame pateikę ministerijai ir dar papildysime. Ministras sutiko, kad Alytuje susiklosčiusi situacija nėra normali ir pažadėjo imtis priemonių, kad tokie atvejai daugiau nepasikartotų nei Alytuje, nei kitose Lietuvos vietose”, – sako V. Laukys.

LAASDPS informacija

Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, kiekvienas gyventojas iki 2016 m. gegužės mėn. 1 d. gali Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodyti, kuriai visuomeninei organizacijai skiria dalį (iki 2 proc.), iš sumokamų, gyventojų pajamų mokesčių ir tokiu būdu geranoriškai paremti visuomeninių organizacijų veiklą.

Palaikydami visuomeninę organizaciją Jūs išreiškiate savo pilietiškumą, prisidedate prie visuomeninės gerovės puoselėjimo, palaikote kolektyvinę, bendruomeninę atmosferą. O svarbiausia Jums tai nekainuoja ir netampa papildomu mokesčiu. Jei paramos niekam neskirsite, pinigai tiesiog pasiliks valstybės biudžete. Skaityti toliau →

Sveikiname Jus su pavasariu, su atgimstančia gamta ir jausmais. Tegul Šv. Velykų diena dovanoja sielos ramybę, atgaivą, meilę, džiaugsmą, suteikia šviesių vilčių ir įkvėpimų. Su Šv. Velykom!

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga

Aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui keliaklūpščiauti prieš įtakingus politikus bei draugus ir dalinti jų “zadanijas” savo pavaldiniams sekasi daug geriau nei tvarkytis aplinkos apsaugos ūkyje. Tai konstatavo savaitgalį Žiežmariuose vykusio Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) suvažiavimo dalyviai. Aplinkosaugininkai suvažiavime, be kita ko, priėmė rezoliuciją, kurioje įvardino didžiausias sistemos bėdas ir išdėstė savo požiūrį į jų sprendimo būdus.

Priimtas dokumentas šiandien buvo išsiųstas aplinkos ministrui, o taip pat Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui bei ministrą K. Trečioką delegavusios partijos “Tvarka ir teisingumas” vadovybei. Jei situacija greitu metu iš esmės nesikeis, profesinė sąjunga žada eiti į gatves.

Regionų vadovų spekuliacijas bandoma pridengti reformomis

„Bėdų buvo ir yra daug, tačiau ministras iki šiol mus maitino pažadais. Realus darbas nevyksta, reformomis spekuliuoja, o nesutarimai sistemos viduje tik didėja. Imkime, pavyzdžiui, darbo užmokestį. Jau ne vienerius metus vidurinės ir žemiausios grandies pareigūnų atlyginimas nedidinamas ar net mažinamas prisidengiant reformomis. Tuo tarpu regionų aplinkos apsaugos departamentų vadovų kišenės vis pilnėja“, – situaciją komentuoja LAASDPS vadovas Vaidas Laukys.

Anot jo, ministras ir jo komanda nekreipia jokio dėmesio į rajonuose karaliaujančių regioninių aplinkos apsaugos departamentų vadovų savivalę, todėl pastarieji jaučiasi neliečiamaisiais. “Pavyzdžiui, kad ir visai nesena situacija Alytaus departamente. Profesinių sąjungų atstovai ten yra persekiojami bene atvirai, tačiau oficialiai kalti dažniausiai lieka vadovui neįtikę darbuotojai. O mūsų pranešimai apie galimus pažeidimus ar įgaliojimų viršijimą regionuose ministerija tiesiog ignoruoja”.

„Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų reforma sustabdyta pusiaukelėje. Dėl šios ir kitų neįgyvendintų reformų kai kuriuose rajonuose veikiančiose agentūrose ženkliai sumažėjo darbuotojų skaičius. Taip įvyko todėl, kad pareigybės buvo, tačiau darbo krūviai liko neperskirstyti, funkcijos dubliuojamos, o likę darbuotojai turi atlikti savo ir buvusiųjų darbus“, – pasakoja V. Laukys.

Aplinkos ministerija nelinkusi spręsti problemų

Profesinės sąjungos atstovai pasakoja, kad pastangos teikti siūlymus ir spręsti pareigūnų problemas nueina perniek, nes trūksta elementaraus dialogo. Todėl galima tik pavydėti policijai, pasieniui, kalėjimų sistemai, kurios sugebėjo susivienyti ir pasirašyti kolektyvines sutartis, suteikiančias galimybę daugelį problemų išspręsti labai paprastai.

„Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose įstaigose katastrofiškai trūksta bendravimo ir bendradarbiavimo kultūros. Sprendimai nuleidžiami iš viršaus nesitariant apie jų įgyvendinimą, vietiniai vadovai elgiasi taip, kaip nori. Turėjome kelis atvejus, kai informacijos apie vykdomas reformas teko reikalauti net per teismą“, – aiškina V.  Laukys.

 Rezoliucija

LAASDPS informacija

Profesinės sąjungos teigimu, aplinkosaugininkai priversti imtis kraštutinių priemonių, nes jau seniai patiria vadovų spaudimą ir psichologinį smurtą. Tuo tarpu atsakingos institucijos ir Aplinkos ministerija nesiima jokių veiksmingų priemonių. Dėl šios priežasties viešumon ir iškilo informacija apie tai, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai slapta filmavo kolegas ir įrašinėjo jų pokalbius.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas Vaidas Laukys primena, kad garsiai nuskambėjusi istorija prasidėjo nuo to, kai Alytaus aplinkos apsaugos departamento vadovas Stasys Vanagas vieną iš savo pavaldinių auklėjo jėga. Pastarasis atėmė diktofoną, kuriuo departamento darbuotojas bandė įrašyti savo ir vadovo pokalbį. Toks elgesys pareigūnų atstovų nenustebino –  S. Vanagas jau seniai įvairiais būdais engia profesinėms sąjungoms priklausančius darbuotojus.

„Profesinės sąjungos atstovai kai kuriuose regionų aplinkos apsaugos departamentuose, Valstybinėje miškų tarnyboje patiria nuolatinį spaudimą dėl profesinės sąjungos veiklos. Esame ignoruojami, girdime priekaištus netrukdyti įstaigų veiklai. Matyt, vietiniai vadovai bijo prarasti įtaką, todėl taip aktyviai priešinasi visiems siūlymams ir pokyčiams.

Jau ne kartą esame kreipęsi į Aplinkos ministeriją su prašymu spręsti įsisenėjusias problemas regionuose, atlikti reformų analizę, stiprinti komunikaciją tarp ministerijos, jai pavaldžių įstaigų ir profesinių sąjungų. Tenka konstatuoti, kad ministerija, deklaruojanti profesinių sąjungų svarbą, vietoje iniciatyvų palaikymo ir komunikacijos stiprinimo užsiima pasyvią stebėtojo poziciją“, – teigia V. Laukys.

LAASDPS atstovai pasakoja, kad problemų sistemoje daug, bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais partneriais vietiniai vadovai nelinkę arba tai daro „savaip“ dažnai paminant ir demokratinius principus. Tuo tarpu informacijos dėl vykdomų reformų (apie kurias pareigūnų atstovai privalo būti informuoti) kartais tenka „reikalauti“ net per teismus.

„Jau eilę metų keliame įvairius aplinkosaugos sistemos tobulinimo klausimus, inicijuojame susitikimus, ieškome sprendimų. Džiaugiamės kolegomis policininkais, pasieniečiais, pataisos įstaigų pareigūnais, kurie po Šakinės kolektyvinės sutarties pasirašymo sustiprino bendradarbiavimą su socialiniais partneriais.

Tuo pačiu apmaudu, kad demokratinėje valstybėje, mes, aplinkosaugininkai, susiduriame ne su noru vykdyti efektyvius ir naudingus darbuotojams bei darbdaviams pokyčius, o aktyviu pasipriešinimu ir bandymais „išnaikinti“ profesines sąjungas. Prie viso to, matyt, dar prisideda ir kai kurių asmenų galima įtaka tyrimų eigai, nes pradėjus teisiniu keliu įrodinėti teisybę, prasideda vilkinimas ir nenoras pradėti reikiamų procesų“, – pasakoja LAASDPS vadovas.

Profesinės sąjungos atstovai žada nesėdėti sudėję rankų ir visomis teisinėmis priemonėmis ieškoti būdų užkirsti kelią bet kokiam vadovų savivaliavimui Aplinkos ministerijai priklausančiose įstaigose. Tuo tarpu pačią ministeriją aplinkosaugininkai ragina nedelsiant imtis veiksmų siekiant užtikrinti skaidrų ir efektyvų dialogą tarp profesinių sąjungų ir socialinių partnerių.

LAASDPS informacija

Vakar pirmą kartą susitiko Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos ir Aplinkos ministerijos derybinės grupės dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės šakos kolektyvinės sutarties. Kaip ir buvo sutarta, kiekviena grupė sudaryta pariteto pagrindais iš keturių atstovų. Vakarykštis derybininkų susitikimas – pradinis kolektyvinės sutarties projekto svarstymo etapas.

Aplinkos ministerijos požiūriu, kaip sakė ministerijos derybinės grupės vadovas, ministerijos kancleris Robertas Klovas, aplinkos apsaugos sistemai keliami reikalavimai, vykstantys jos organizaciniai ir techniniai pertvarkymai, didėjantys reikalavimai profesionalumui lemia poreikį turėti kvalifikuotus, motyvuotus ir atsakingus aplinkos apsaugos pareigūnus, gebančius efektyviai vykdyti savo funkcijas, padėti aplinkos apsaugos sistemai siekti strateginių tikslų. Tokiems pareigūnams išlaikyti turi būti sudarytos reikiamos darbo sąlygos, užtikrintos jų socialinės garantijos.

Aplinkos ministerijos informacija