Naujienos

Šią savaitę įvyko pirmasis Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) susitikimas su Aplinkos ministerijos (AM) atstovais dėl šakinės kolektyvinės sutarties derybų.

Susitikime dalyvavo AM vyr. patarėja Vilma Krosienė, kancleris Robertas Klovas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Jusis, personalo skyriaus vedėjas Dalius Liaugminas, finansų skyriaus vedėja Danutė Mačiokaitė ir LAASDPS atstovai – Vaidas Laukys, Viktoras Mindžiulis, Algirdas Miliauskas ir Martynas Austys.

Susitikimo metu buvo tariamasi dėl derybų eigos, derybų darbo reglamento, aptarta, kokiomis proporcijomis abi šalys skirs derybininkus, kokios informacijos trūksta.

V. Karosienė informavo, kad 2016 m. sausio 27 d. AM gavo LAASDPS raštą, kuriuo pateiktas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės šakos kolektyvinės sutarties projektas. Taip pat minėtu raštu prašoma sudaryti ministerijos derybinę grupę pariteto pagrindais ir aptarti derybų dėl pateikto sutarties projekto tvarką.

Nutarta, kad  AM ir Profesinės sąjungos derybines grupes sudaro pariteto pagrindais iš keturių asmenų. Susitarta, kad iki vasario 23 d. profesinė sąjunga ministerijai pateikia tinkamai įformintus derybų grupės narių įgaliojimus, AM ministro įsakymu sudaro derybinę grupę ir raštu informuoja profesinės sąjungos derybinės grupės narių darbdavius apie derybinių grupių susitikimus – siekiant užtikrinti narių dalyvavimą derybose. Tuo tarpu AM iki nurodytos datos pateikia pastabas LAASDPS pateikto Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės šakos kolektyvinės sutarties projektui.  Iki 2016 m. vasario 25 d. ministerija įsipareigoja pateikti pastabas ir pasiūlymus profesinės sąjungos parengtam derybų eigos reglamentui (tvarkos aprašui).

Abiejų šalių derybinių grupių susitikimą planuojama organizuoti 2016 m. vasario 25 d. Aplinkos ministerijoje.

LAASDPS informacija

Aplinkos ministerijai pavaldžiuose regioniniuose aplinkos apsaugos departamentuose, atrodo, įsigali nauja vadovų bendravimo su pavaldiniais kultūra. Štai šiandien Alytaus aplinkos apsaugos departamentas Stasys Vanagas vieną iš savo pavaldinių auklėjo jėga – atėmė iš pastarojo diktofoną, kuriuo departamento darbuotojas bandė įrašyti savo ir vadovo pokalbį.

Vaidas Laukys, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) vadovas, sako, jog šiandieninis įvykis jo nenustebino – Alytaus regioninio departamento vadovas jau seniai įvairiais būdais engia profesinėms sąjungoms priklausančius savo darbuotojus.

“Praėjusių metų vasarą, kaip galima spręsti iš viešoje erdvėje esančios informacijos, regioninių aplinkos apsaugos departamentų vadovai nepalaikė Aplinkos ministerijos vadovybės bandymų įgyvendinti sistemos reformą, kuria sistema būtų centralizuota. Matyt vietiniai vadovai labai bijojo prarasti įtaką. Profesinės sąjungos reformos idėją palaikė, tik kėlė ne vadovų, o pareigūnų darbo sąlygų ir socialinių garantijų klausimus, todėl į mūsų narius buvo imta žiūrėti kaip į didžiausius priešus. Žmonės sulaukia užuominų trauktis iš profesinių sąjungų, jei nori padaryti karjerą, o nesutinkantys yra mindomi per metinius veiklos įvertinimus. Tačiau po to, kaip šiandien prieš mūsų kolegą buvo panaudota fizinė jėga, tylėti daugiau negalime ir nesirengiame”, – sako V. Laukys.

Anot jo, nukentėjęs Alytaus aplinkos apsaugos departamento darbuotojas jau kreipėsi į policiją, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl S. Vanago elgesio. Informacija apie įvykį, o taip pat apie susiklosčiusią padėtį, bus perduota Aplinkos ministerijai, taip pat Seimo Aplinkos komitetui.

Profesinės sąjungos dėl šio incidento kreipėsi į Generalinį prokurorą, Policijos generalinį komisarą ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovą. Šių pareigūnų prašoma užtikrinti ikiteisminio tyrimo objektyvumą.

Profesinių sąjungų atstovai taip pat teigia, kad situacijai nesikeičiant jie bus priversti imtis aktyvesnių protesto akcijų.

V. Laukys teigia, kad įtempta situacija klostosi ir Utenos aplinkos apsaugos departamente.

LAASDPS informacija

Praėjusią savaitę Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) susitiko su Aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku bei viceministru Algirdu Genevičiumi ir aptarė šakinės kolektyvinės sutarties projektą.

Profesinės sąjungos atstovai Vaidas Laukys, Viktoras Mindžiulis, Algirdas Miliauskas ir Martynas Austys ministerijos vadovams pristatė šakinės kolektyvinės sutarties projektą. Būsimos šakinės kolektyvinės sutarties tiklas – derinti abiejų ją pasirašiusių šalių interesus, siekiant plėtoti socialinę partnerystę ir skatintibendradarbiavimą tarp abiejų šalių aplinkos apsaugos pareigūnų darbo, ekonominių, socialinių klausimų atžvilgiu.

Susitikimo metu buvo aptarta, kokia tvarka planuojama vykdyti derybas, kas ministerijoje bus atsakingas ir koordinuos derybų procesą.

„Ministras, trumpai susipažinęs su kolektyvinės sutarties projekto turiniu, teigiamai jį įvertino ir išreiškė viltį, kad derybos ilgai neužtruks. Be to, K. Trečiokas pabrėžė, kad po sutarties pasirašymo reikės siekti, kad susitarimas neliktų tik popieriuje, o būtų realiai įgyvendinamas“, – po susitikimo sakė V. Laukys.

Profesinės sąjungos teigiamai vertina tokią ministro poziciją ir viliasi, kad AM įstaigų vadovai po derybų prisidės prie sutarties įgyvendinimo.

„Pastaraisiais metais jaučiama dialogo stoka tarp kai kurių vadovų ir profesinės sąjungos, kartais netgi supratimo trūksta apie tai, kad socialinis dialogas yra naudingas abiems pusėms. Kai kurie vadovai užsiima profesinės sąjungos ir jos atstovų menkinimu, ignoravimu, persekiojimu. Todėl pareigūnų atstovai vietoje to, kad siektų pozityvių permainų aplinkosaugos sistemoje, yra priversti kovoti už savo ir savo narių teises teismuose“, – apgailestavo LAASDPS pirmininkas.

„Kolektyvinės sutarties projektas Lietuvos aplinkos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos ministerijai pateiktas 2016 m. sausio 27 d. Tai iš esmės naujas žingsnis prieš metus prasidėjusiame Aplinkos ministerijos ir šios profesinės sąjungos bendradarbiavime. Sutarties rengimui bus sudaryta derybinė grupė siūlomoms nuostatoms aptarti, derybų tvarkai ir terminams nustatyti. Taigi, kolektyvinės sutarties projektą vertinti dar ankstoka – visoms pusėms reikia padirbėti šiuo klausimu, išgirsti visų pusių tikslus, pageidavimus, įvertinti jų įgyvendinimo galimybes. Tačiau siekį bendradarbiauti ir tai apibrėžti sutartimi vertinu teigiamai“, – po susitikimo sakė K. Trečiokas.

LASSDPS tikisi, kad ministro išsakyta pozicija ir derybas vainikuosianti sutartis pašalins visas kliūtis konstruktyviam dialogui, prisidės prie aplinkos apsaugos sistemos stiprinimo ir darbuotojų motyvavimo.

Aplinkos apsaugos kolektyvine sutartis (2015-01-27)

LAASDPS informacija

Kalbiname Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininką Vaidą Laukį apie šiais metais nuveiktus darbus ir kitų metų tikslus.

Kaip vertinate šiuos metus?

Šiuos metus vertinu dviprasmiškai – buvo tiek gerų, tiek blogų dalykų. Ko gero, daugiausiai dėmesio buvo skirta aplinkosaugos sistemos reformoms. Numatytos pertvarkos mums – pareigūnų atstovams – kėlė didelį nerimą. Baiminomės, kad jau ne pirmą kartą siekiant tarsi kilnių tikslų, gali sumažėti pirminės grandies pareigūnų skaičius, padidėti jų darbo krūviai, o jų atliekamos funkcijos nebus išgrynintos.

Dalies profesinės sąjungos narių interesai dar ir dabar ginami teismuose. Dideliu pasiekimu laikau augantį kolegų ryžtą atstovėti už savo teises, nesitaikstymą su neteisingais sprendimais. Tuo tarpu profesinė sąjunga teisinėmis, organizacinėmis priemonėmis padeda ginti savo narių neabejingą požiūrį į darbą ir darbuotojų teises. 

Su kokiomis didžiausiomis kliūtimis susidūrėte?

Tenka apgailestauti, kad šiai dienai dalis įstaigų vadovų priešiškai nusiteikę prieš darbuotojų teises ir trukdo dalyvauti reformų procesuose. Todėl profesinėms sąjungoms teko su kai kuriomis įstaigomis reformų proceso klausimus spręsti teismuose. Akivaizdu, kad stinga socialinio dialogo. Tuo pačiu yra ir teigiamų pavyzdžių, kai labiau autokratinį valdymą pripažinę vadovai keičiasi ir imasi modernesnių vadovavimo principų – darbuotojus įtraukia į sprendimų priėmimo procesą, dalinasi įstaigos veiklos informacija, siekia motyvuoti darbuotojus. Jie pagaliau suvokia, kad tik tinkamai informuotas ir motyvuotas pareigūnas pajėgus efektyviai spręsti kylančius klausimus ir įgyvendinti įstaigos keliamus tikslus.

Ko nepavyko pasiekti ir kodėl?

Aplinkos ministerijoje per ilgai užsitęsęs, prieštaringai vertinamas Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos ir regionų aplinkos apsaugos departamentų reformų procesas liko neįgyvendintas. Tai tik patvirtina, kad komunikacijos ir strategijos sistemoje trūksta.

Mes kaip pareigūnų atstovai ne kartą kreipėmės ir primygtinai reikalavome, kad Aplinkos ministerija dažniau inicijuotų socialinių partnerių, visų suinteresuotų pusių diskusijas dėl aplinkosaugos sistemai svarbių klausimų sprendimų. Ne vien tik nurodymais turime gyventi ir dirbti, bet vystydami produktyvų dialogą ir į jį įtraukdami gausesnį ratą kolegų, prisiimdami atsakomybę ir įsipareigodami galėsime pasiekti efektyvių rezultatų.

Daugelyje tarnybų jau pasirašytos kolektyvinės sutartys. Kada galima tikėtis pasirašymo ir jūsų tarnyboje?

Galime pasidžiaugti, kad metų pradžioje mūsų inicijuotas šakinių kolektyvinių derybų procesas su Aplinkos ministerija jau palaimintas Vyriausybės. Tikimės, kad greitu metu pavyks startuoti su derybų procesu. Tai atvertų naujos kokybės dialogo puslapį, kuris sudarytų sąlygas ir darbdaviui, ir darbuotojui jaustis patikimiau, labiau pasitikėti vieni kitais.

Ko tikitės ateinančiais metais? Ko sieksite? Ko gali tikėtis pareigūnai – jūsų profesinės sąjungos nariai?

Esame pradėję spręsti visą eilę klausimų dėl darbuotojų socialinių garantijų, darbo sąlygų gerinimo, būdravimo įgyvendinimo ir jo tobulinimo, aprūpinimo uniformomis, darbo užmokesčio didinimo. Mūsų nuomone, reikėtų ieškoti būdų, kaip didinti skurdžius pareigūnų atlyginimus, o tuo pačiu mažinti atotrūkį tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių pareigūnų, ypač vadovų, kurių atlyginimai iki kelių kartų didesni už mažiausio rango pareigūnų. Pradėtus darbus tęsime ir kitais metais, kryptingai sieksime, kad pareigūnai savo darbo vietose jaustųsi saugūs ir motyvuoti.

LAASDPS informacija

Kolegos,

Tikėjimas, viltis ir meilė – trys amžinos vertybės, kaskart atsinaujinančios metų pabaigos šventėse. Tegul jų prasmė mus sustiprina ir nušviečia ateinančių metų vilčių erdvę. Juk dažnai dirbame, skubame, esame pernelyg įpratę viską pirkti ir parduoti. Pamirštame, kad pačios geriausios akimirkos, tikri jausmai, širdies šiluma yra nenuperkami ir neparduodami.

Geros ateinančių metų pradžios, naujos energijos, tikrų atradimų, drąsių idėjų, svarbių laimėjimų, atvirumo viskam, kas nauja! Ramių Kūčių, linksmų Šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų!

LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys

Aplinkos ministerija pakartotinai pateikė Vyriausybės nutarimo „Dėl įgaliojimų vesti derybas su profesinių sąjungų organizacijomis dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės šakos kolektyvinės sutarties parengimo ir pasirašymo“ projektą.

Nutarimo projekto tikslas – vadovaujantis darbo kodeksu, kuriame nustatyta, kad socialinė partnerystė gali būti įgyvendinama vedant kolektyvines derybas ir sudarant kolektyvines sutartis bei nuostata, kad šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas, įgalioti LR aplinkos ministeriją vesti derybas su profesinių sąjungų organizacijomis dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės šakos kolektyvinės sutarties parengimo.

Projekto iniciatoriai – Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS)

Priėmus Nutarimo projektą, bus vedamos derybos tarp profesinių sąjungų organizacijų ir LR Vyriausybės įgaliotos institucijos – LR aplinkos ministerijos dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės šakos kolektyvinės sutarties parengimo. Nutarimo projektas be pastabų suderintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Finansų ministerija, Nacionaliniu pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimu, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesine sąjunga. Teisingumo ministerijos išvada dėl individualaus pobūdžio teisės aktų neteikiama.

LAASDPS vadovo Vaido Laukio teigimu, šiandien šakinės kolektyvinės sutartys nekelia didelės nuostabos, nes pastaruoju metu jų skirtingose buvo nemažai pasirašyta. „Šiuo metu pateiktas Vyriausybės nutarimo projektas po patvirtinimo pirmą kartą įgalins LAASDPS ir Aplinkos ministeriją derėtis dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės šakos kolektyvinės sutarties parengimo. Tokiu būdu bus padėtas naujas bendravimo ir bendradarbiavimo pamatas aplinkosaugos sistemoje, atsivers  galimybė derinti šalių interesus, skatinti socialinę partnerystę, stiprinti pasitikėjimą tarp darbdavio ir darbuotojų. Tik garbingas ir sąžiningas susitarimas tarp dviejų šalių gali būti sėkmingas ir padės siekti efektyviai veikiančios aplinkosaugos sistemos, o joje dirbantys darbuotojai socialiai užtikrinti ir motyvuoti”, – įsitikinęs V. Laukys.

Projektą rasite čia: http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1097331&p_org=237&p_fix=y&p_gov=y

LAASDPS informacija

Praėjusią savaitę vyko Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) susitikimas su Aplinkos ministerijos (AM) atstovais. Dalyviai aptarė reformų, būdravimo, socialinių garantijų ir asignavimų klausimus.

Dėl reformų laukiama politikų apsisprendimo

LAASDPS atstovai domėjosi, kokia tolimesnė AM pozicija bei veiksmai dėl Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) ir Rajonų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) likimo ir ar ketinama mažinti pareigybių skaičių regionuose, jei taip, tai kodėl ir kokiu mastu.

Profesinė sąjunga priminė, kad 2015 m. sausio 1 d. ir ankstesnės RAAD reformos buvo su neigiamomis pasekmėmis eiliniams pareigūnams. Be to, nebuvo atsižvelgta į pareigūnų atstovų siūlymus mažinti RAAD ir VAAT skyrių skaičių, didinti kontrolę atliekančių pareigūnų skaičių (miesto ir rajono agentūrose).

AM šiai dienai aiškių sprendimų ir vizijos dėl pradėtų reformų neturi, dar vis laukiama galutinių politikų apsisprendimo. Gali būti, kad AM steigs generalini departamentą, kuris metodiškai vadovaus ir kuruos RAAD.

„Diskusijos metu akcentavau esminę AM ydą – komunikacijos trūkumą. Į mano pateiktas pastabas ir klausimus  ministerijos atstovai negalėjo pateikti atsakymų. Akivaizdu, kad trūksta grįžtamojo ryšio tarp to, ką planuoja ir nori įgyvendinti AM ir to, kaip RAAD pavyksta tai atlikti. Be to AM neturi galimybės išgirsti objetyvių reformų aspektų ir aplinkybių, nes bendrauja ne su visomis suinteresuotomis grupėmis kartu, bet atskirai su kiekviena iš jų”, – po susitikimo sakė LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Galiausiai pavyko susitarti suorganizuoti du pasitarimus, kuriuose dalyvautų AM, VAAT, RAAD ir profesinių sąjungų atstovai. Susisitikimų tikslas – reformų rezultatų įvertinimas ir AM komunikavimo aspektai.

Rengiama būdravimo apmokėjimo diferencijavimo tvarka

Dar 2015 m. gegužės mėn. VAAT žadėjo pateikti galutinę pažymą apie būdravimą, tam skirtas lėšas ir realų poreaikį, tačiau iki šiol profesinės sąjungos informacijos negavo. V. Laukys sakė, kad profesinę sąjungą pasiekia informacija apie lėšų stygių būdravimui, o pareigūnams vis dažniau tenka reaguoti į pranešimą po vieną.

AM atstovai informavo, kad būdravimo įgyvendinimas ir eiga kito. Nors finansavimas būdravimui buvo skirtas pagal iš anksto paskaičiuotas ir prognozuotas lėšas, gyvenimas parodė, kad pačioje pradžioje jos buvo naudojamos neracionaliai („būdraudavo“ net RAAD vadovai, vienu metu daug ekipažų ir pan.).

Šiuo metu ministerija rengia įstatymo pataisą dėl būdravimo apmokėjimo diferencijavimo tokiu principu: mažiau uždirbantis pareigūnas gaus didesnį priedą prie atlygio, o daugiau uždirbantis – mažesnį. Siekiama suvienodinti būdravimo įkainį, kad jis būtų visiems (nepriklausomai nuo rango) panašus.

Sutarta, kad profesinės sąjungos prašyta informacija bus pateikta.

Bus atlikta pareigūnų socialinių garantijų analizė

Anot LAASDPS atstovų, būdravimas ir kiti atliekami pareigūnų darbai, ypač atliekami ne kabinete, o vykdant kontrolę įmonėse ar gamtoje, kontaktuojant su pažeidėjais kelia didelę grėsmę jų sveikatai ir saugumui. Dėl to ne kartą buvo kreiptasi į AM ir prašoma spręsti šias problemas, tačiau iki šiol liko tik pažadai

Po ilgų diskusijų buvo nutarta, kad greitu laiku bus atlikta pareigūnų socialinių garantijų analizė. Diskusijos dalyviai pritarė nuomonei, kad reikėtų atkreipti dėmesį į pareigūno tendencingą sveikatos būklės blogėjimą, jo darbingumo išsaugojimą bei dėl atskirų darbuotojų grupių (gyvosios gamtos funkcijas atliekančių pareigūnų ir kt.) ankstesnio išėjimo į pensiją amžiaus nustatymo.

Pareigūnai privalo gauti didesnius atlyginimus

LAASDPS jau du kartus raštu kreipėsi į AM, siekdami išsiaiškinti ministerijai skiriamų asignavimų paskirstymo klausimą, bet gautas tik aptakus atsakymas.

„Mes atkreipėme dėmesį, kad AM asignavimai nuo 2008 iki 2015 metų pastoviai kyla, o 2016 m. bent jau nesumažėjo. Tačiau regionuose dirbančių inspektorių atlyginimai neauga, išskyrus būdravimą, nes tai papildoma veikla ir darbai. Be to, ir kitose įstaigose eilinių darbuotojų atlyginimai yra ne maži, o gėdingai skurdūs. Pavyzdžiui, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos kvalifikuoti specialistai turi pasitenkinti 5-7 kategorijom, kvalifikuoti specialistai gauna mažesnius atlyginimus nei bendrąsias funkcijas atliekantys specialistai“, – aiškino LAASDPS pirmininkas

AM atstovų teigimu, didysis asignavimų šuolis po krizės iki 2012 m. buvo dėl to, kad į biudžeto asignavimus anksčiau nebuvo įtraukti ir rodomi atskirų institucijų duomenys (geologijos tarnyba, statybos inspekcija, saugomų teritorijų tarnybos ir t.t.). 2012 m. miškų kontrolės funkcijas perdavus VMT, buvo „atlaisvintos“ miškininkams skirtos lėšos, kurios liko RAAD. Vėlesni pokyčiai nėra esminiai: viena vertus ir RAAD dėl budėjimų dalį jų gavo, kita vertus, buvo kompensuojamos Konstitucinio teismo atstatytos kategorijos ir klasės.

Profesinės sąjungos nuomone, reikėtų ieškoti būdų, kaip didinti skurdžius pareigūnų atlyginimus, o tuo pačiu mažinti atotrūkį tarp mažiausiai ir daugiausiai uždirbančių pareigūnų, ypač vadovų, kurių atlyginimai iki kelių kartų didesni už mažiausio rango pareigūnų.

Tarnybinės uniformos pareigūnus turėtų pasiekti dar šiemet

Profesinė sąjunga atkreipė dėmesį į tai, kad jau 4 metai aplinkos apsaugos pareigūnai neaprūpinami uniformomis, o pastaruosius dvejus metus vis žadama, bet vis dar negaunama naujo modelio uniformų. Per visą tą laiką ne ką mažiau aktualus tapo ir uniformų-kostiumų klausimas. Vieni siuvasi patys, kiti į darbą eina civiliais rūbais apsirengę, o tai, anot LAASDPS,  neprisideda prie solidesnio AM įstaigų įvaizdžio kūrimo.

Ministerijos atstovai informavo, jog didžiąją dalį uniformų (darbines) pareigūnai turėtų gauti iki šių metų pabaigos. Dėl lėšų poreikio kostiumams vieningo sprendimo nebuvo, tačiau AM kancleris nurodė įtraukti šį klausimą ir apsvarstyti kartu su kitų metų lėšų poreikiu.

LAASDPS informacija

Dar praėjusią savaitę Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką dėl nelaimingų atsitikimų ar incidentų darbe tyrimo ir prašymo dar kartą įvertinti aplinkosaugininkų socialines garantijas.

Profesinė sąjunga ministerijos prašo pateikti savo poziciją dėl specialaus teisės akto, kuris vieningai reglamentuotų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų nelaimingų atsitikimų ar incidentų tarnyboje tyrimo tvarką parengimo poreikio. Be to prašoma pateikti poziciją dėl siūlymo  papildomai apdrausti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, dirbančius regionų aplinkos apsaugos departamentuose, Valstybinėje miškų tarnyboje ir Aplinkos apsaugos agentūroje.

„Siūlome papildomai drausti pareigūnus, tarnybines pareigas vykdančius už įstaigos ribų. Jų darbas susijęs su padidėjusia profesine rizika vykdant pavestas funkcijas, kuomet susiduriama su traumos ar kitokio sveikatos pakenkimo galimybėmis dėl kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių poveikio, papildoma rizika bei padidėjusiu saugumo poreikiu“, – aiškina LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Viešojoje erdvėje pasirodęs straipsnis apie užpultus aplinkosaugininkus privertė dar kartą sunerimti profesinę sąjungą, jau ne kartą kėlusią klausimą dėl socialinių garantijų.

„Akivazidu, kad pareigūnų kasdieninis darbas toli gražu nėra saugus – susiduriama su pavojingomis situacijomis, įžūliais brakonieriais. Žinoma, čia prisideda ir buvusio ministro Valentino Mazuronio gerokai padidintos baudos bei žalų atlyginimas, kuris brakonierius verčia griebtis šiaudo ir imtis smurto.

Siūlymas naudoti elektrošoką galbūt ir prisidėtų prie pareigūnų saugumo, tačiau turime aiškiai atsakyti į klausimą, ar to pakanka. Vertėtų pradėti rūpintis pareigūnų socialinėmis garantijomis. Pareigūnai turi būti draudžiami socialiniu draudimu, o ne tik valstybės teikiama garantija, kad, atsitikus nelaimingam įvykiui, galbūt, tai yra jeigu visi dokumentai ir įvykio tyrimas bus tinkamai įforminti, gaus nustatyto dydžio išmoką“, – teigia V. Laukys.

LAASDPS informacija

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas Vaidas Laukys ir atstovė Judita Liukaitytė lankėsi pas naująjį Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) vadovą Saulių Balį. Diskusijos metu buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, konstruktyvaus dialogo plėtojimas.

Susitikimo su naujuoju tarnybos vadovu metu vyravo geranoriška diskusija, kurios pradžioje buvo abipusiai pritarta, kad visus kylančius klausimus reikėtų spręsti vedant konstruktyvų dialogą. Vaidas Laukys pabrėžė, kad svarbu ne dairytis atgal, o žiūrėti į priekį ir siekti, kad kylantys klausimai būtų operatyviai sprendžiami.

Per ilgą laiką LHMT, kaip teigia jos darbuotojai, įsivyravo „koridorinė“ atmosfera, kai tarnyboje vykstančius įvykius galima sužinoti, vaizdžiai kalbant, koridoriuose prasilenkiant su kolegomis. Darbuotojai jaučiasi nesaugūs ir ignoruojami, nes jų kasdieniniai rūpesčiai ir bėdos, tokios kaip darbo saugumo ir higienos reikalavimai, nevienodi darbo krūviai bei atlygiai už jį, lieka neišgirsti arba ignoruojami.

Dalis klausimų, kurie yra daugiau techninio pobūdžio ir lengvai sprendžiami, nustebino tarnybos vadovą. Jis pripažino ir išreiškė palaikymą idėjai, kad LHMT ir profesinės sąjungos atstovams būtina glaudžiau bendradarbiauti bei siekti didesnio darbuotojų pasitikėjimo tarnyba, jų motyvacijos.

„Naujojo vadovo dėmesys darbuotojams, dialogo kūrimas, siekis kurti motyvacinę sistemą ir daugelis kitų jau šiuo metu jaučiamų naujovių maloniai nustebino. Visi tikimės, kad komunikacija ir informacijos sklaida padės darbuotojams suprasti ir kartu spręsti LHMT kylančias problemas, o darbo sąlygos nuo to tik gerės.

Vieningai nutarta, kad dirbsime dialogo, o ne raštų vieni kitiems siuntinėjimo būdu, kas ne tik greičiau padės išspręsti kylančias problemas, bet ir didins darbo produktyvumą. Jei žodžiai taps darbais, kvalifikuoti hidrometeorologai pagaliau turės galimybę gauti atlyginimą leidžiantį ne tik egzistuoti, o gyventi normalų gyvenimą ir jaustis gerbiamais bei vertinamais darbuotojais“, – po susitikimo teigė J. Liukaitytė.

Profesinės sąjungos atstovai pabrėžė, kad diskusijos metu išsakytos mintys ir aptarti artimiausi veiksmų planai nuteikia labai teigiamai. Belieka tik tikėtis, kad LHMT vadovo S. Balio išsakytos mintys ir požiūris artimiausiu metu bus patvirtinti pozityviais darbais, o labiau motyvuoti darbuotojai padės tarnybai pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Primename, kad jau keletą metų LHMT yra profesinės sąjungos narių, o beveik prieš metus šioje tarnyboje yra įsteigtas LAASDPS skyrius, kurios pirmininke yra išrinkta aktyvi ir ilgametė darbuotoja Judita Liukaitytė. Pirmieji profesinės sąjungos veiklos žingsniai tarnyboje buvo sunkūs, tačiau po ilgos kovos pavyko įrodyti, kad LAASDPS tarnyboje veikia, o teisės aktuose numatytos profesinės sąjungos teisės privalo būti įgyvendintos.

LAASDPS informacija

Prieš kurį laiką Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į vieną iš valstybinių gamtinių rezervatų direkciją (Rezervato direkcija) ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą (VSTT) dėl darbo laiko organizavimo ir apskaitos. Paaiškėjo, kad pareigūnų darbo organizavimas prieštarauja galiojantiems įstatymams.

LAASDPS buvo gavusi duomenų, kad Rezervato direkcija organizuodama direkcijos inspektorių, turinčių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų ir saugomų teritorijų pareigūnų įgalinimus, darbo laiką, vienašališkai sudaro darbo grafikus. Darbo grafikuose numatoma, kad pareigūnai dirba ir šeštadieniais – sekmadieniais, nors pagal įstatymą tai poilsio dienos. Kartą per mėnesį darbdavys gali pavesti darbuotojams budėti (ir poilsio dienomis) ir tai galima daryti darbo vietoje, tačiau budėjimas darbo vietoje turi būti apskaitytas kaip darbo laikas ir, jei tai yra šeštadienis – sekmadienis, turi būti apmokėtas kaip darbas poilsio dieną.

„Problema dėl darbo organizavimo ir darbo laiko apskaitymo savaitgaliais kilo, kai vienas Rezervato direkcijos darbuotojas kreipėsi į profesinės sąjungos teisininkus pagalbos dėl darbo savaitgaliais, nes pareigūnas pagal jam „primestą” grafiką turi dirbti ir savaitgaliais, realiai už tai negaunant atlygio. Tokia situacija ydinga, todėl pradėjome aiškintis situaciją”, – teigia LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Pirmame gautame VSTT atsakyme rašoma, kad, remiantis įstatymais, yra sudarytos teisinės prielaidos sudaryti darbo grafikus, o vadovui organizuojančiam institucijos veiklą ir siekiančiam nustatytų tikslų yra numatyta galimybė sudaryti individualaus darbo grafikus šalių sutarimu. Tuo tarpu faktinis pagrindas šioje situacijoje yra direkcijos specialistų darbo specifika, atsižvelgiant į tai, kada didžiausias srautas lankosi saugomose teritorijose savaitgaliais, taip pat nustatytų tikslų pasiekimas bei darbo organizavimas trūkstant direkcijoms skirtų asignavimų darbo užmokesčiui.

LAASDPS dar kartą kreipėsi į direkciją su paaiškinimu, kad nurodyti įstatymai nesuteikia teisės įstaigos vadovui vienašališkai nustatyti valstybės tarnautojams atskirus darbo grafikus ir, be tarnautojų sutikimo, pavesti dirbti savaitgaliais. Todėl prašoma pateikti informaciją apie tai, kiek 2015 m. buvo numatyta darbo užmokesčio lėšų regioninių parkų ir rezervatų direkcijose pareigas einantiems pareigūnams apmokėti už darbą poilsio dienomis, kiek lėšų planuojama skirti 2016 m.

Po šio rašo tarnyba teigia sutinkanti su pozicija, kad tik šalių sutarimu gali būti nustatytas atskiras darbuotojo ar valstybės tarnautojo individualus darbo grafikas ir toks šalių susitarimas nepažeidžia įstatymais numatytų darbo, ekonominių ir socialinių darbuotojų teisių. Tokio grafiko taikymas, anot direkcijos, grindžiamas kuo racionalesniu valstybės biudžeto lėšų panaudojimu.

Profesinės sąjungos žiniomis, po oficialių susirašinėjimu VSTT pripažino pastabas ir Darbo kodekso reikalavimus, kurių būtina laikytis ir pareigūno, kuris kreipėsi dėl ydingo darbo organizavimo, situacija pasikeitė jo naudai.

Susiduriant su panašiomis darbo organizavimo problemomis V. Laukys ragina profsąjungos narius kreiptis į profesinę sąjungą ir apginti savo teisėtus interesus, o tiems, kas dar nėra profsąjungos nariai, rekomenduoja laiku pasirūpinti savo gerovės užtikrinimu ir paskubėti tapti mūsų nariais.

LAASDPS informacija