Naujienos

Per pastaruosius keletą metų aplinkos apsaugos sistemoje įvyko nemažai svarbių struktūrinių pasikeitimų, tačiau politikai nerimsta ir toliau. Praėjusioje Seime sesijoje buvo užregistruoti du aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektai, kurių vienas siūlo iš įstatymo išbraukti 8 re­gio­nų ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tus (RAAD), o kitas – naikinti Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT). Praėjusią savaitę Seime būtent buvo svarstytas antrasis variantas bei nutarta iš aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų išbraukti VAAT.

Nepaisant to š.m. spalį į Seimo darbotvarkę įtrauktas Vyriausybės projektas, kuriuo siūloma keisti kontrolę vykdančias institucijas – RAAD prijungti prie VAAT.

Algirdas Butkevičius posėdžio Seime metu, kai buvo svarstoma Seimo VII (rudens) sesijos darbų programa, sakė: „Vy­riau­sy­bė nuo­sek­liai ei­na prie­žiū­ros ir kon­tro­lės ins­ti­tu­ci­jų kon­so­li­da­vi­mo ke­liu. Šio­je Sei­mo se­si­jo­je siū­lo­me pri­tar­ti idė­jai re­or­ga­ni­zuo­ti aš­tuo­nis re­gio­nų ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tus. Sie­kia­ma at­skir­ti lei­di­mų iš­da­vi­mo ūki­nei veik­lai ir prie­žiū­ros funk­ci­jas, nes sa­vi­kon­tro­lė ne­vei­kia. Pas­ta­rai­siais me­tais ma­to­me ydin­gus pa­da­ri­nius – gra­žiau­siuo­se na­cio­na­li­nių par­kų, draus­ti­nių vie­to­vė­se dy­go pa­sta­tai, ku­riems bu­vo gau­ti vi­si rei­ka­lin­gi lei­di­mai. Da­bar vals­ty­bė už nu­griau­tus ar griau­na­mus sta­ti­nius tu­ri su­mo­kė­ti teis­mų pri­teis­tus mi­li­jo­ni­nius ieš­ki­nius. Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to funk­ci­jos bus pa­da­ly­tos Vals­ty­bi­nei ap­lin­kos ap­sau­gos tar­ny­bai ir Vals­ty­bi­nei te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­jai“.

Patys aplinkosaugininkai primena, kad per kelerius metus iš Rajonų aplinkos apsaugos departamenų į Aplinkos apsaugos agentūrą (AAA) buvo perkeltos leidimų išdavimo  ir įvairios derinimo funkcijos, nuo praėjusių metų liepos mėn. pradėjo veikti Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, kurią jau išbraukė iš kontroliuojančių institucijų sąrašo. Be to buvo ketinama naikinti RAAD rajonų ir miestų agentūras, šių metų birželio mėn. buvo pakeistos RAAD vidinės struktūros, kurių metu atsirado daugiau struktūrinių padalinių, o liepos mėn. pradėta restruktūrizuoti AAA.

„Akivaizdu, kad politikai blaškosi ir nesuvokdami reikalo iš esmės keičia įstatymus. Priminsiu, kad beveik prieš pusantrų metų aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų Įstatyme gerokai pagausėjo. Matyt, tada buvo svarių argumentų tai padaryti, nes politikai labai nesipriešino. Praėjus kiek daugiau nei vieneriems metams situacija pasikeitė ir jau ne tik naikinama viena iš sukurtų institucijų – VAAT, bet buvo ketinama išbraukti ir AAA. Kiek visa tai kainuoja mokesčių mokėtojams?

Ne kartą esame pasisakę, kad pertvarkos nėra blogai, tačiau reikia turėti aiškią viziją, ko mes siekiame, ją suderinti su visomis suinteresuotomis pusėmis ir tik išdiskutavus priimti sprendimus. Juk visi šie pakeitimai tiesiogiai įtakoja dirbančius aplinkos apsaugos sitemoje. Tokie blaškymaisi darbuotojų tikrai nemotyvuoja produktyviam darbui, o atvirkščiai – skatina rūpintis savo išlikimu“, – teigia Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas Vaidas Laukys.

V. Laukys įsitikinęs, kad situacija būtų visiškai kitokia, jei būtų aiškiai įvardinti tikslai ir kryptingai jų siekiama nešvaistant Valstybės biudžeto lėšų vėjais. „Aplinkos apsaugos sistemoje dirbantieji tapo politinių intrigų ir trumparegių vizionierių įkaitais. Taip mes griauname ne tik atskiras Valstybės sistemas, bet ir pačią Valstybę. Kam tai naudinga?“, – retoriškai klausia profesinės sąjungos vadovas.

Aplinkosaugininkus vienijjantis profesinė sąjunga pabrėžia, kad jie visada yra už dialogą, logiškus sprendimus ir dės visas pastangas apsaugant svarbiausią aplinkosaugos grandį – regionuose ir rajonuose dirbančius kolegas. Anot atstovų, daugelį tikslų galima pasiekti ir be didelių reformų, tačiau svarbu aiškiai žinoti siekiamybę, tinkamai planuoti užduotis ir racionaliai naudoti išteklius.

Spalio 1 d. galutinai patvirtinta įstatymo pataisa naikinanti VAAT, numatant  įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mą nuo ko­vo 1 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė ir jos įga­lio­tos ins­ti­tu­ci­jos tu­ri pa­reng­ti šio įsta­ty­mo įgy­ven­di­na­muo­sius tei­sės ak­tus nuo 2016 m. va­sa­rio 29 d.

Įstatymo pataisa: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1076607

Vakar, rugsėjo 23 d., Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) susitiko Aplinkos ministerijos viceministru Algirdu Genevičiumi, kur aptarė kolektyvinių derybų klausimą, reformų ir uniformų problemas.

Aplinkos ministerijos vadovybė jau anksčiau buvo sakiusi, kad pritaria šakinės kolektyvinės sutarties deryboms. Dabar laukiama Vyriausybės pritarimo. LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys pasiūlė iš anksto parengti kolektyvinių derybų veiksmų planą, numatyti derybininkus ir šio proceso koordinatorius.

„Taip sutaupytume laiko, o bendras pastangas paverstume produktyviu darbu ir, žinoma, rezultatais. Be to, siekiant konstruktyvesnio socialinio dialogo prieš prasidedant deryboms galėtume suorganizuoti konferenciją socialinio dialogo skatinimo tema. Renginio metu būtų galima socialinius partnerius supažindinti su jau įvykusiomis derybomis Vidaus reikalų sistemoje, išklausyti patarimų, o profesionalių lektorių pagalba pabandyti pamodeliuoti derybinį procesą“, – siūlė V. Laukys.

A. Genevičius palaikė tokią mintį ir žadėjo imtis veiksmų, kai bus Vyriausybės pritarimas.

Prieš kurį laiką rašėme apie aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo keitimo projektus 

Susitikimo metu taip pat buvo kalbėta nesibaigiančių reformų aplinkos apsaugos sistemoje klausimais. Atleidimo lapelių įteikimo maratonas ir užsitęsusios reformos demotyvuoja darbuotojus, trukdo susikaupti vykdant tiesiogines pareigas. Ministerija sako, kad dabar jau nieko spręsti nebegali – sprendžia Seimas.

Mūsų žiniomis, rytoj, rugsėjo 23 d. Seime bus svarstomas klausimas dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 ir 7 straipsnių keitimo.

Darbotvarkė: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1078467

Diskusijos pabaigoje aplinkosaugininkų atstovus pradžiugino viceministro informacija, kad naujų uniformų gavimo klausimas gerokai pasistūmėjęs ir, planuojama, kad dar šiais metais jos pasieks darbuotojus.

Rugsėjo 19-ą šalies miškininkų bendruomenė pažymės savo profesinę šventę. Nuo 2000-ųjų Miškininko diena kasmet minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį.

„Miškininkai – ypatingos profesijos žmonės. Nuo istorinių laikų jų priedermė išliko ta pati – rūpintis mišku. Tačiau šiai priedermei atlikti neužtenka vien žinių ir patirties. Čia ir slypi didžioji jų profesijos paslaptis – mišką reikia tiesiog mylėti”, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. – Su profesine švente sveikinu kiekvieną miškininkų bendruomenės narį ir linkiu, kad jokie rūpesčiai nenustelbtų meilės miškui, kurį jie pasirinko savo gyvenimu”.

Tuo tarpu Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga profesinės šventės proga miškininkams bei visiems, kam brangus miškas, linki kantrybės, stiprybės, gyvenimo džiaugsmo ir pastangų kiekvieną dieną paversti ypatinga. Geras miškas, kaip ir žmogus, lengvai neužauga, todėl stenkitės ugdyti jaunąją kartą tausoti ir saugoti mūsų brangią gamtą ateities kartoms.

Gausią šalies miškininkų bendruomenę sudaro įvairiose institucijose, įmonėse ar organizacijose dirbantys specialistai. Tai visų pirma daugiau kaip 4 tūkst. specialistų ir darbuotojų, triūsiančių 42 miškų urėdijose. Jie rūpinasi valstybinės reikšmės miškais.
Nuolat stiprėja ir privačių miškų sektorius. Dabar šalyje yra apie 250 tūkst. privačių miško savininkų. Jų indėlis vis svaresnis įveisiant naujus miškus.
Miškai dengia lygiai trečdalį Lietuvos ploto, o šalies miškingumas nuolat didėja – daugiau kaip 2 milijonai hektarų jau augančio miško kasmet pasipildo dar keliais tūkstančiais hektarų naujai pasodintų miškų. Ir tai bendras tiek miškininkų, tiek privačių miško savininkų nuopelnas. Šiemet naujai pasodinta dar apie 3 tūkst. ha naujų miškų.
Racionaliai miškininkaujant nuosekliai didėja ir šalies miškuose sukauptos medienos tūris – šiuo metu jis siekia jau daugiau kaip 520 milijonų kubinių metrų. Gerėja ir kiti miškų kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai. Tačiau dinamiškas laikmetis miškų sektoriui kelia naujų iššūkių ir suteikia naujų galimybių. Vis aktualesni tampa miškų ūkio ekonominio gyvybingumo, konkurencingumo ir efektyvaus valdymo klausimai.
Pasak ministro Kęstučio Trečioko, viena svarbiausių racionalių sprendimų ir ateities pažangos sąlygų – atviros ir argumentais paremtos diskusijos opiausiais miškų ūkio klausimais ne tik miškininkų bendruomenėje, bet ir su socialiniais partneriais, visuomene ir politikais, nes visus iššūkius įveikti galima tik bendromis visų miškininkų, miško savininkų ir kitų neabejingų Lietuvos miškų ateičiai žmonių pastangomis.

Aplinkos ministerijos ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos informacija

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi i Valstybės tarnybos departamentą dėl valstybės tarnybos santykius reglamentuojančių teisės aktų laikymosi užtikrinimo.

Lietuvos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės istatymas nustato aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas, tokias kaip teisė ne darbo metu būti pasirengus bet kuriuo metu pradėti vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę aplinkos ministro nustatyta tvarka. Pagal tai 2014 m. spalio 10 d. buvo patvirtintas laiko, kada pareigūnai turi būti pasirengę vykdyti kontrolę, nustatymo, pranešimų priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašas. Aprašo 5 punktas nustato, kad būdravimas neįskaitomas į pareigūno darbo laiką, o 6 punkte įtvirtinta, kad laikas, kai pareigūnas pradeda vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, įskaitomas į pareigūno darbo laiką.

Prieš kurį laiką rašėme apie tai, kad Valstybinė darbo inspekcija (VDI), gavusi aplinkosaugininkų atstovų skundą dėl netinkamo darbo organizavimo Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje (VAAT) ir Regionų aplinkos apsaugos departamentuose (RAAD), konstatavo, kad būdravimo praktika yra ydinga.

VDI, remdamasi kompetencijos atribojimo principu, konstatavo neturinti įgaliojimų kontroliuoti valsrtybbės tarnybops santykių ir atitinkamai taikyti administracinę atsakomybę už galimus valstybės tarnautojų darbo organizavimo pažeidimus Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje ir regionų aplinkos apsaugos departamentuose. Dėl šios priežasties profesinė sąjunga prašo VTD pateikti išaiškinimą, kokiai įstaigai pavesta kontroliuoti darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų, taikomų valstybės tarnyboje, laikymąsi ir taikyti administracinę atsakomybę už jų pažeidimus.

Be to, profesinė sąjunga siūlė apsvarstyti galimybę rengiamame naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekte aiškiau reglamentuoti Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi kontrolės ir priežiūros funkcijas, aiškiai apibrėžiant kontrolės funkciją atliekančios institucijos įgaliojimus ir funkcijas.

LAASDPS informacija

Būdravimas – apie tokią keistą ir negirdėtą darbo formą vis dažniau prabyla darbdaviai. Lietuvoje jau esama ir šios darbo formos entuziastų.

Šis naujas darbo režimas jau pradėtas taikyti aplinkosaugininkams. Darbo laikas pareigūnams skaičiuojamas tik gavus konkretų iškvietimą dėl aplinkosaugos pažeidimų.

Dešimteriopai mažesnis užmokestis

Ši tvarka, reglamentuojanti Regioninių aplinkos apsaugos departamentų bei Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos darbuotojų būdravimą, praėjusiais metais patvirtinta ministro įsakymu.

Anksčiau aplinkosaugininkai nakties ir švenčių metu patruliuodavo nuolat, jiems už tai buvo mokamas visas darbo užmokestis.

Naujasis darbo režimas aplinkosaugininkams įvestas atsižvelgus į estų praktiką, tiesa, Lietuvoje ji šiek tiek patobulinta.

„Inspektoriai pradeda nebe budėti kiaurą parą, bet būdrauti. Tai reiškia, kad jie bus parengties būsenos, – tai nėra darbas ir už tai jie gaus 10 proc. priedą. Tarkime, jei valandos darbas įvertintas 20 litų, inspektorius gaus 2 litus“, – taip prieš metus situaciją apibūdino aplinkos viceministras Linas Jonauskas.

Darbo inspektoriai apie būdravimą negirdėję

Paklausta apie būdravimą VDI Asmenų aptarnavimo ir teisės taikymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Irina Janukevičienė sakė, kad toks terminas darbo teisėje neegzistuoja: „Darbo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai tokios sąvokos ar veiksmo kaip būdravimas nenumato. Yra budėjimas darbe arba namuose. Kiek teko domėtis, tai šis būdravimas ir atitinka visus budėjimo požymius. VDI nuomone, būdravimą galima laikyti budėjimu darbe ar namuose, praktikoje vis dėlto dažniau kalbama apie budėjimą namuose.“

Pašnekovės teigimu, dažniausiai šie terminai apibūdina tokių darbuotojų darbą, kurie turi namuose laukti kokio nors iškvietimo ar nurodymo ir privalo būti pasirengę atlikti jiems pavestą darbą.

„Budėjimui būdingi trys pagrindiniai požymiai – jis nėra numatytas darbo sutartyje, budėjimas galimas tik išimtiniais atvejais, kai įmonėje reikia užtikrinti darbo tvarką ar garantuoti, kad bus atlikti kokie nors neatidėliotini darbai, be to, budėjimas nėra nuolatinio pobūdžio darbas. Darbuotojui budėti galima pavesti tik įstatyme numatytu periodiškumu, o toks periodiškumas numatytas Darbo kodekse.“

Darbo kodeksas numato, kad darbdavys darbuotojui gali pavesti budėti ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojui sutinkant – ne dažniau kaip kartą per savaitę.

Sėdi namuose – dirbi tik pusiau

I.Janukevičienė teigė, kad budėjimo laikas įskaitomas į darbo laiką: „Jei darbuotojas sėdi darbe ir laukia iškvietimo – tai prilyginama jo darbo laikui, o jei budima namuose – tai prilyginama pusei darbo laiko.

Turi būti laikomasi nepertraukiamo poilsio nuostatų: nepertraukiamas darbuotojo paros poilsis turi būti ne mažesnis nei 11 valandų, o nepertraukimas savaitės – ne trumpesnis nei 35 val. Darbdaviai, nustatydami budėjimus namuose, turi atsižvelgti ir šiuos dalykus.

Į Darbo inspekciją darbuotojai skųstis neplūsta. Neseniai būta atvejo, kai būdravimo klausimą kėlė aplinkos apsaugos srityje dirbantys specialistai. „VDI nekontroliuoja valstybės tarnautojų darbo ir poilsio režimo ir šiuos klausimus sprendžia Valstybės tarnybos departamentas, tad mes jokių veiksmų imtis negalime, tik pateikėme paaiškinimą, kad būdravimas ir budėjimas iš esmės yra tas pat“, – sakė pašnekovė.

Būdravimas gali sukelti papildomą stresą

Psichoterapeutė Neringa Mikalauskaitė, paklausta, ar ilgalaikis būdravimas gali sukelti papildomą darbinį stresą, sakė: „Viskas priklauso nuo paties žmogaus psichikos, nes reakcija gali būti labai skirtinga. Žmogus, kuris darbe savo pareigas pratęs vykdyti labai sąžiningai ir atsakingai, reaguos vienaip, o kitas gali to per daug nesureikšminti.“

Geriausia, kai darbai dirbami darbe. Tokie atvejai, kai uždaręs kabineto duris įmonės vadovas pas vaikus ir žmoną grįžta direktorius, o ne tėtis, – dar viena atskira tema. Reikėtų atskirti darbus nuo namų rūpesčių.

Kalbėdama apie situaciją, kai elektroninis paštas tikrinamas kiaurą parą, o darbiniai skambučiai nesiliauja, N.Mikalauskaitė teigė, kad tai prie gero neveda.

„Žmogus produktyvus būna tuomet, kai turi daug veiklos, bet su ta veikla susitapatina čia ir dabar. Jeigu jau plauni indus, tai ir plauk, bet moteris plaudama indus mintimis gali nuskristi iki Sicilijos, pabūti prie jūros ir sugrįžti. Negebėjimas susikaupti, negebėjimas būti čia ir dabar įlieja dar daugiau sumaišties“, – kalbėjo psichologė ir pridūrė, kad noras padaryti visko daug ir darbo reikalų tvarkymas po darbo dažnai lemia tai, kad darbai atliekami nekokybiškai.

Siūlo tartis su darbdaviu

Galimos išeitys iš nemalonios situacijos? Štai ką į tai atsakė N.Mikalauskaitė: „Pats efektyviausias būdas būtų labai griežtai ir aiškiai su darbdaviu susitarti dėl taisyklių. Žmogui tikrai naudingiau žinoti savo pareigas ir atsakomybes. Jei vadovas pasako viena ir paskui elgiasi visai kitaip, tai ima kelti stresą. Kai taisyklės ir darbo principai apibrėžti, atkrinta labai daug problemų.“

Anot jos, kai įvairios profesinių atsakomybių ribos išsitrina, žmogaus gyvenimas tampa kupinas papildomo streso.

Galimybę dirbti bet kur ir bet kada bei rinktis patį produktyviausią paros laiką psichologė vertino atsargiai: „Žmonės labai skirtingi ir jų branda bei valia skiriasi. Kuo žmogus jaunesnis, tuo labiau jam reikia disciplinos. Reikia būti pakankamai psichologiškai subrendusiam, kad žinodamas, jog šiuo metu jaučiate įkvėpimą darbui, eitumėte ir dirbtumėte.“

Jei tenka laukti darbdavio nurodymų ir reikia būti pasiruošus darbuotis, tokia veikla atitinka budėjimo požymius ir už tai turi būti mokamas atlyginimas.

Originalų tekstą rasite čia: http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/darbdavius-dziugina-nauja-darbo-forma-budravimas-20150909152154.htm?p=2

Valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad pačių aplinkosaugos pareigūnų inicijuota ir įvesta būdravimo praktika pažeidžia jų teises. Mat būdrauti paskirtas pareigūnas, atidirbęs darbo laiką, turi nuolat budėti, pasirengęs vykti į įvykio vietą. Kartais tenka taip būdrauti dvi dienas, kartais – ir 40 dienų iš eilės. Aplinkosaugininkai šią tvarką tobulins, bet budėjimų neatsisakys ir ramybės gamtos niokotojams nežada.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), gavusi aplinkosaugininkų atstovų skundą dėl netinkamo darbo organizavimo Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje (VAAT) ir Regionų aplinkos apsaugos departamentuose (RAAD), konstatavo, kad šių įstaigų aprašuose yra nurodoma, jog būdravimas – tai laikas, kada pareigūnas yra pasirengęs pradėti vykdyti aplinkosaugos kontrolę ne darbo metu.

Kaip teigiama VDI pranešime, Darbo kodeksas nereglamentuoja būdravimo, tačiau iš patikrinimo metu surinktos informacijos darytina išvada, kad būdravimas iš esmės atitinka budėjimo namuose sąlygas, numatytas Darbo kodekse. „Mes ir siekiame, kad būdravimas būtų prilygintas budėjimui namuose. Gerai, kad yra sistema, bet ji nėra tobula. Todėl mes šios praktikos griežtai nestabdome, juolab kad ir ministerija žadėjo prisidėti prie sistemos tobulinimo“, – LŽ kalbėjo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys.

Pasak jo, profsąjungos nariams darbo apmokėjimas už būdravimą yra antraeilis dalykas, o svarbiausia yra laiko, kuris turėtų būti skirtas poilsiui ir šeimai problema. „Būdravimo esmė yra tai, kad pareigūnas, atidirbęs savo darbo laiką, kai paskiriamas būdrauti, turi ištisai būti budėjimo režime. Tuo laiku kad ir ką jis veiktų, turi ištempęs ausis laukti, ar kas neiškvies vykti į pranešto įvykio vietą. Reikia būti pasirengus per pusę valandos išlėkti. Kai tenka būdrauti dvi dienas, nieko blogo, bet yra žmonių, kurie taip „ilsisi“ ir 40 dienų iš eilės. Tai galėtų būti prilyginama karo stoviui. Žinoma, žmonės vienas kitą susitarę pavaduoja, bando ieškoti išeičių, bet akivaizdu, kad reikia kažką tobulinti ir keisti“, – pasakojo profesinės sąjungos lyderis.

Pasak jo, jau praėjusių metų pabaigoje profsąjunga siūlė ministerijai ieškoti galimybių, gal ir lėšų keisti padėtį galiojančių teisės aktų ribose. „Papildomų lėšų, matyt, gauti nepavyks. Nors pranešimų apie gamtos pažeidimus gausėja, žmonių aktyvumas auga ir ti turėtų būti įvertinta“, – svarsto V. Laukys. Pasak jo, dėl būdravimo esama įvairių nuomonių, bet profsąjungos siūlo pirmiausia suskaičiuoti, kiek turima lėšų, ir nustatyti, kiek galima „pavežti“ nauju režimu.

„Jei dabar yra keli ekipažai teritorijoje, tai gal užtektų pabandyti dirbti su vienu. Jei nespėsim, tai ką darysi. Matome, koordinacijos trūkumą. Kai tokia padėtis, turėtų ministerija labiau pasukti galvas, o ne spausti žmones jų sąskaita“, – profsąjungos narių teises primena pirmininkas.

Inspekcija primena Darbo kodeksą

VDI nuomone, darbdavys gali pavesti darbuotojui budėti ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojui sutikus – ne dažniau kaip kartą per savaitę. Budėjimo laikas pagal atskirą darbdavio pavedimą kartu su darbo dienos ar pamainos negali viršyti Darbo kodekse nustatytos darbo dienos trukmės, o budėjimo trukmė poilsio ir švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti 8 valandų per parą. Budėjimas įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko.

Be to, kasdienio nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės. Savaitės nepertraukiamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 val.

„Ilgą laiką nuosekliai aiškinome Aplinkos ministerijos atstovams, kad būdravimas savo esme yra budėjimas namuose, todėl būtina jį tinkamai apskaityti ir apmokėti, tai yra prilyginti pusei darbo laiko. VDI dar 2014 metų pabaigoje mūsų iniciatyva buvo pateikusi vertinimą, jog būdravimas turi būti apskaitomas kaip budėjimas namuose suteikiant papildomą poilsio laiką arba papildomai apmokant kaip pusę darbo laiko, tačiau nei ministerija, nei RAAD nereagavo į tokius vertinimus“, – apgailestauja Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas V. Laukys.

VDI, atlikusi tyrimą ir nustačiusi pažeidimus, taip pat konstatavo, kad neturi jurisdikcijos paskirti baudą įstaigų vadovams, todėl vienintelis būdas aplinkosaugos pareigūnams apsiginti – individualiai kreiptis į administracinį teismą, juolab kad profesinės sąjungos nariai, kurių teisės pažeidžiamos, gali gauti nemokamą teisinę pagalbą inicijuojant administracinius ginčus ir rengiant ieškinius.

Dabar būdraujančiam pareigūnui mokama 10 procentų pagrindinės algos, o kai išvykstama į iškvietimo vietą, užmokestis skaičiuojamas kaip už įprastą darbo laiką.

Dar eksperimentas

Būdravimo praktika aplinkosaugos institucijose buvo įvesta 2014 metų spalio 15 dieną kaip eksperimentinė, numačius galimybes tikrinti, kaip veiks, ir prireikus tobulinti. „Mes patys raginome tokią praktiką įvesti, nes anksčiau visi pareigūnai bet kuriuo paros metu po darbo valandų turėdavo vykti į iškvietimo vietą. Kartais tekdavo įklimpti ir į tokias kvailas aplinkybes, kad protokolas pažeidėjui, surašytas ne darbo laiku, galėdavo būti ginčijamas prokuratūroje“, – teigia V. Laukys.

Pareigūnų būdravimo režimas minėtose aplinkosaugos agentūrose buvo įvestas aplinkos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu. Šis režimas reiškė, kad pareigūnai lauks pranešimo apie aplinkosaugos pažeidimą ir darbo laikas būdraujantiems pareigūnams bus skaičiuojamas tik gavus konkretų iškvietimą.

Įvedus būdravimo režimą, inspektoriai jau neprivalo budėti visą parą, o būdrauti. „Tai reiškia, kad jie bus parengtyje – tai nėra darbas ir už tai jie gaus 10 proc. priedą. Tarkime, jei valandos darbas įvertintas 20 litų, inspektorius gaus gaus 2 litus“, – tada kalbėjo Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas.

Atsirenka patys

Nuo praėjusių metų spalio pranešimai iš Bendrojo pagalbos centro nukreipiami į VAAT pranešimų centrą. Gavus pranešimą apie nusižengimą gamtai, būdraujantis pareigūnas siunčiamas į įvykio vietą ir tik tuomet skaičiuojama, jog jis pradeda dirbti.

Įvedus būdravimo praktiką, taip pat nustatyta, kad į smulkius įvykius nebus reaguojama. Apie įvykio svarbumą sprendžia pats būdraujantis žmogus. „Yra reglamentuota, kad jei katinukas medyje, tai nėra tas atvejis, dėl kurio žmogus turi būti naktį keliamas iš lovos ir važiuoti“, – tada žurnaklistams kalbė viceministras. Jis taip pat pabrėžė, kad iš pradžių būdravimo tvarka bus tikrinama ir, pastebėjus naujovės netobulumų, bus taisoma.

Originalų tekstą rasite čia: http://lzinios.lt/lzinios/Gimtasis-krastas/aplinkosaugos-pareigunai-pavargo-be-poilsio-tykoti-pazeideju/206931

Valstybinė darbo inspekcija (VDI), gavusi aplinkosaugininkų atstovų skundą dėl netinkamo darbo organizavimo Valstybinėje aplinkos apsaugos tarnyboje (VAAT) ir Regionų aplinkos apsaugos departamentuose (RAAD), konstatavo, kad būdravimo praktika yra ydinga.

Įstaigų, kuriose vykdoma tokia darbo praktika, aprašuose rašoma, kad būdravimas – laikas, kada RAAD ir VAAT aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas yra pasirengęs pradėti vykdyti kontrolę ne darbo metu. Darbo kodeksas nereglamentuoja būdravimo, tačiau, anot VDI, iš patikrinimo metu surinktos informacijos darytina išvada, kad būdravimas iš esmės atitinka būdėjimo namuose sąlygas, numatytas Darbo kodekse.

VDI nuomone, tokiu atveju darbdavys gali pavesti darbuotojui būdėti ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojo sutikimu – ne dažniau kaip kartą per savaitę. Būdėjimo laikas pagal atskirą darbdavio pavedimą kartu su darbo dienos (pamainos) trukme (kai budima darbo dienai ar pamainai pasibaigus) negali viršyti Darbo kodekse nustatytos darbo dienos (pamainos) trukmės, o budėjimo trukmė poilsio ir švenčių dienomis, taip pat namuose negali viršyti 8 valandų per parą. Būdėjimo įmonėje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Be to, kasdienio nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė ngali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės. Savaitės nepertraukiamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 val.

Neteisingai apskaitomas darbo laikas, siūloma kreiptis į teismus

„Ilgą laiką nuosekliai aiškinome Aplinkos ministerijos atstovams, kad būdravimas savo esme yra budėjimas namuose, todėl būtina jį tinkamai apskaityti ir apmokėti, tai yra prilyginti pusei darbo laiko. VDI dar 2014 m. pab. mūsų iniciatyva buvo pateikusi vertinimą, jog būdravimas turi būti apskaitomas kaip budėjimas namuose suteikiant papildomą poilsio laiką arba papildomai apmokant kaip pusę darbo laiko, tačiau nei ministerija, nei RAAD nereagavo į tokius vertinimus“, – apgailestauja Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) vadovas Vaidas Laukys.

VDI, atlikusi tyrimą ir nustačiusi pažeidimus, taip pat konstatavo, kad neturi jurisdikcijos paskirti baudą įstaigų vadovams, todėl vienintelis būdas aplinkosaugos pareigūnams apsiginti – individualiai kreiptis į administracinį teismą.

Primename, kad LAASDPS nariai, kurių teisės pažeidžiamos, gali gauti nemokamą teisinę pagalbą inicijuojant administracinius ginčus ir rengiant ieškinius.

LAASDPS informacija

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga rugpjūčio 1-2 dienomis organizavo baidarių žygį  Būka-Palūšė maršrutu. Beveik 50 dalyvių perplaukė 7-iomis salomis turtingą Baluošą, garsųjį Šuminų kaimą, kuriame XX a. buvo filmuojamas „Tadas Blinda“, 800 metų Trainiškio Ąžuolą, nusiprausė Ginučių vandens malūno srovėje.

Rugpjūčio 1-osios rytą susitikę Almojo ežero stovyklavietėje renginio dalyviai nuvyko prie starto vietos – Būkos upės. Įveikę visas upėje buvusias kliūtis ir įplaukę į Baluošo ežerą būrys aplinkosaugininkų sustojo trumpam pailsėti. Vėliau (kas sunkiau, kas lengviau) perskruodę ežerą ir dar porą mažesnių ežeriukų dalyviai persikėlė per Ginučių malūno užtvanką, o čia dar po kelių akimirkų jau laukė stovyklavietė ir poilsis.

„Pasivaišinome organizatorių paruoštais šašlykais, draugiškai dalinomės atsivežtomis gėrybėmis, pirtelėje atpalaidavome sustingusius nuo irklavimo raumenis, maudėmės, žaidėme, tiesiog gerai leidome laiką. Kitos dienos saulėtą rytą, pasistiprinę Viktoro ant laužo meistriškai paruoštu viralu – Šurpa, šokome į baidares ir vėl leidomės keliauti. Tik maršrutą šiek tiek sutrumpinome, nes nusprendėme, kad verta apžiūrėti ir vietines įžimybes – Ladakalnį, piliakalnius, susipažinti so šio krašto istorija“, – pasakoja Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys.

Renginį organizavo profesinės sąjungos nariai Mantė Ramanauskienė ir Viktoras Ksenzovas. Tad visų dalyvių vardu jiems nuoširdus AČIŪ, o ateityje lauksime naujų iššūkių ir maršrutų.

LAASDPS informacija

Nors dar prieš tre­jus me­tus Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są jai pri­skir­to­je sri­ty­je yra kiek­vie­nos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, o ne tik pro­ku­ro­rų par­ei­ga, Vals­ty­bi­nė miš­kų tar­ny­ba (VMT) iki šiol ne­ga­li to da­ry­ti, nes to­kios tei­sės jai ne­su­tei­kia Miš­kų įsta­ty­mas.

Šio įsta­ty­mo pa­tai­sas Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, ku­riai pa­val­di VMT, jau par­en­gė, ta­čiau ge­riau­siu at­ve­ju Sei­mas jas pri­ims tik me­tų pa­bai­go­je. Mat tiek spe­cia­lis­tai, tiek po­li­ti­kai ne­su­ta­ria, ar miš­kų prie­žiū­ra ir jos kon­tro­le už­sii­man­čiai ins­ti­tu­ci­jai ti­krai rei­kia tei­sės gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są.

Pla­tes­nės teisės

Miš­kų įsta­ty­mas nu­ma­to, kad VMT par­ei­gū­nai pri­va­lo or­ga­ni­zuo­ti ir vyk­dy­ti miš­kų ap­sau­gą nuo ne­tei­sė­tų veiks­mų. Ga­vę pra­ne­ši­mą apie Miš­kų įsta­ty­mo ir ki­tų gam­tos iš­tek­lių nau­do­ji­mą reg­la­men­tuo­jan­čių tei­sės ak­tų pa­žei­di­mus, tu­ri im­tis prie­mo­nių jiems iš­aiš­kin­ti ir pa­žei­dė­jams nu­sta­ty­ti. Jei pa­tys ne­ga­li to pa­da­ry­ti, pri­va­lo in­for­muo­ti ki­tą vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ją, kad ši im­tų­si prie­mo­nių.

Pa­tai­sų aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja ti­ki­na, kad bū­tų kur kas pa­pras­čiau ir ra­cio­na­liau, jei­gu VMT ga­lė­tų ne tik sa­va­ran­kiš­kai veik­ti, bet ir pri­rei­kus gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są, par­eikš­ti ieš­ki­nius, pa­teik­ti par­eiš­ki­mus teis­me ar ki­taip at­sto­vau­ti vals­ty­bės in­te­re­sams. Tai įma­no­ma tik Miš­kų įsta­ty­me įtvir­ti­nus to­kias šios tar­ny­bos tei­ses.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas ne kar­tą kons­ta­ta­vo, kad vie­ša­sis in­te­re­sas yra kons­ti­tu­ci­nė ver­ty­bė. Tai, kad vi­sos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos joms pa­ti­kė­to­se sri­ty­se pri­va­lo gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są, net jei­gu ši tei­sė taip pat pri­skir­ta pro­ku­ro­rams, 2012 me­tais iš­aiš­ki­no ir Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs ka­sa­ci­nę by­lą dėl nuo­sa­vy­bės tei­sių at­kū­ri­mo į Bir­žų pi­lies kul­tū­ri­nio re­zer­va­to te­ri­to­ri­jo­je esan­čią že­mę.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja siū­lo, kad Miš­kų įsta­ty­mo pa­tai­sos bū­tų svars­to­mos ir pri­ima­mos per Sei­mo ru­dens se­si­ją, o įsi­ga­lio­tų nuo ki­tų me­tų pra­džios. Ma­no­ma, kad VMT tu­rės bū­ti įsteig­tos 1-2 spe­cia­lis­tų tei­si­nin­kų par­ei­gy­bės, o joms iš­lai­ky­ti kas­met pa­pil­do­mai rei­kės 13-26 tūkst. eu­rų.

Ne­rei­kė­tų tarpininkų

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Miš­kų de­par­ta­men­to Miš­kų ūkio plė­tros sky­riaus ve­dė­jas Ne­ri­jus Kups­tai­tis ne­slė­pė, kad mi­nė­tos pa­tai­sos par­eng­tos ne pa­čios mi­nis­te­ri­jos ini­cia­ty­va, o Vy­riau­sy­bės pa­ve­di­mu. Vis dėl­to su­teik­ti ga­li­my­bę VMT par­ei­gū­nams gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są ver­ta vien dėl to, kad jiems pa­ly­gin­ti daž­nai ten­ka su­si­dur­ti su at­ve­jais, kai pa­si­kė­si­na­ma į vals­ty­bi­nės reikš­mės miš­kus. „Kai nu­sta­to­mas vals­ty­bi­nės reikš­mės miš­kų ne­tei­sė­tas užė­mi­mas (o to­kių at­ve­jų vis dar bū­na), VMT par­ei­gū­nai ga­lė­tų pa­tys kreip­tis į teis­mą ir ten gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są“, – aiš­ki­no N. Kups­tai­tis.

LŽ kal­bin­ta Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to na­rė, bu­vu­si Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko di­rek­to­rė Au­re­li­ja Stan­ci­kie­nė pri­ta­rė Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos su­ma­ny­mui. Ji ste­bė­jo­si, kaip ga­li­mas toks funk­ci­jų pa­skirs­ty­mas, kai vie­šą­jį in­te­re­są gi­na tik pro­ku­ra­tū­ra, o vi­sos ki­tos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos lie­ka nuo­ša­ly­je, nors jos tie­sio­giai su­si­du­ria su pa­žei­di­mais.

„Man ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl Vals­ty­bi­nė te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­ja tu­ri tei­sę gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są, o VMT, Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­ba, na­cio­na­li­nių par­kų di­rek­ci­jos – ne. Tai nė­ra tei­sin­ga, nes kol vie­to­je par­eng­ti do­ku­men­tai pa­sie­kia cen­tri­nę įstai­gą, kol spe­cia­lis­tai Vil­niu­je sė­din­tiems val­di­nin­kams ar pro­ku­ro­rams iš­aiš­ki­na pa­žei­di­mo es­mę, pra­ei­na daug lai­ko. Be to, be­si­krei­pian­tie­ji ne vi­sa­da bū­na su­pras­ti“, – kal­bė­jo A. Stan­ci­kie­nė.

Ji pa­žy­mė­jo, kad pro­ku­ro­ras ne­ga­li bū­ti vi­sų sri­čių spe­cia­lis­tas ir jo­se iš­ma­ny­ti. Gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są tu­rė­tų tam ti­kros sri­ties kom­pe­ten­tin­gi spe­cia­lis­tai, ku­rie pa­tys ir fik­suo­ja pa­žei­di­mus.

Ne­sle­pia abe­jo­nių

VMT Miš­kų kon­tro­lės sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Ma­rius Iva­naus­kas LŽ pa­sa­ko­jo, kad daž­niau­sias pa­žei­di­mas – ne­tei­sė­tas miš­ko že­mės pa­ver­ti­mas ki­to­mis naud­me­no­mis. Ypač daž­nai tai da­ro­ma pa­jū­ry­je, prie di­džių­jų mies­tų.

„To­kiais at­ve­jais krei­pia­mės į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją, ku­riai su­teik­ta tei­sė gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są“, – sa­kė M. Iva­naus­kas. Anot jo, daž­niau­siai pa­gal miš­ki­nin­kų par­eng­tus do­ku­men­tus teis­muo­se vie­šą­jį in­te­re­są gi­na pro­ku­ro­rai, nes jie yra su­kau­pę ga­na daug pa­tir­ties tiek ren­giant do­ku­men­tus teis­mams, tiek da­ly­vau­jant jų po­sė­džiuo­se. „Mes, miš­ki­nin­kai, ne­sa­me to­kie ge­ri tei­sės ži­no­vai kaip pro­ku­ro­rai, to­dėl vie­ša­sis in­te­re­sas ga­li bū­ti ge­riau ap­gin­tas, kai tai da­rys bū­tent pro­ku­ro­ras, o ne mū­sų spe­cia­lis­tas“, – tvir­ti­no M. Iva­naus­kas.

Abe­jo­nių dėl siū­lo­mų pa­tai­sų ne­slė­pė ir Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Al­gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas. Anot jo, ir da­bar, jei miš­ki­nin­kai ap­tin­ka ko­kių nors pa­žei­di­mų, jie tu­ri tei­sę tai­ky­ti įvai­rias draus­mi­na­mą­sias prie­mo­nes. „Val­di­nin­kai tu­ri griež­tai apib­rėž­tas funk­ci­jas. Tad ne­la­bai aiš­ku, ko­kį vie­šą­jį in­te­re­są jie ga­lė­tų gin­ti. Mi­nis­te­ri­jos su­ma­ny­mas man ne­la­bai su­pran­ta­mas“, – LŽ tei­gė par­la­men­ta­ras.

Pa­sak jo, jei iš ti­krų­jų tar­ny­bos spe­cia­lis­tams teks at­sto­vau­ti teis­muo­se gi­nant vie­šą­jį in­te­re­są, pri­reiks kur­ti ge­rai tam pa­si­ren­gu­sių spe­cia­lis­tų gru­pę, o jai iš­lai­ky­ti rei­kės pa­pil­do­mų lė­šų. Kai pa­tai­sų pro­jek­tas pa­sieks Sei­mą, jis, anot A. Sa­la­ma­ki­no, bus la­bai kruopš­čiai iš­ana­li­zuo­tas.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininko Vaido Laukio komentaras

„Viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija išties kelia nerimą. Vyriausybės ir Aplinkos ministerijos planas priskirti papildomas funkcijas Valstybinei miškų tarnybai vietoje pagalbos mechanizmo prokurorams suformavimo atrodo keistai. Turint aiškius principus pareigūnai galėtų teikti aiškią informaciją prokurorams, kurie imtųsi reikiamų veiksmų.

Valstybinė miškų tarnyba ir miškų kontrolės funkcijos jau ne kartą bandyta reformuoti. Iš informacijos matyti, kad šį kartą vėlgi lieka neaišku, kokios funkcijos kam bus priskirtos. Be to, iš eilės siūlymų jau sunku suprasti, kokie sprendimai planuojami toliau. Šiuo metu Vyriausybėje diskutuojama dėl konsolidavimo principo, pagal kurį Valstybinės miškų tarnybos likimas dar nėra nuspręstas. Tuo tarpu tai ar ką dabar siūlo susiję su konsilidavimu kelia abejonių. Toks neapsisprendimas sudaro priešpriešą ir pareigūnams trukdo atlikti jiems priklausančias pareigas.

Vyriausybė turėtų taip pat aktyviai dalyvauti procese ir parodyti savo viziją, nes šiuo metu panašu, jog neapsisprendimo pasekmė – švaistomos valstybės lėšos ir pajėgumai taip kuriant chaosą tarnybose“.

Originalų tekstą galite rasti čia: http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/misku-priziuretojams-siulomas-prokuroru-vaidmuo/206380

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į Aplinkos ministrą Kęstutį Trečioką dėl valstybės biudžeto asignavimų Regionų aplinkos apsaugos departamentams (RAAD). Profesinė sąjunga prašo paaiškinti, kokiais principais ir kriterijais remiantis yra nustatomas ministerijai pavaldžių įstaigų darbo užmokesčio fondo dydis.

„2009-2010 metais dėl prastos ekonominės situacijos asignavimai biudžetinėms įstaigoms buvo mažinami valstybės mastu, tačiau pasibaigus sunkmečiui ministerijai skiriamos lėšos nuosekliai didėjo. Didėjo ir Aplinkos apsaugos agentūros darbo užmokesčio fondas, nors esminių įstaigos vykdomų funkcijų turinio ar apimties pokyčių nebuvo. Svarbu pabrėžti, kad, nepaisant pagerėjusios situacijos, RAAD atlyginimams skirtos lėšos nepasikeitė ir nepasiekė iki krizės buvusio lygio“, – teigė LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

Minėtu laikotarpiu RAAD darbo užmokesčio fondas buvo didinamas, tačiau dalis departamentams skirtų asignavimų yra susiję su objektyviomis priežastimis: minimalios mėnesio algos didėjimu, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio atstatymu į 2009 metų lygį (LR Konstituciniam Teismui pripažinus, kad valstybės tarnautojų atlyginimų sumažinimas krizės metu prieštarauja Konstitucijai), darbuotojų viršvalandžiais.

LAASDPS, išnagrinėjusi informaciją apie Aplinkos apsaugos agentūrai ir regionų aplinkos apsaugos departamentams skirtus valstybės biudžeto asignavimus atlyginimams mokėti nuo 2008 m. iki 2014 m., Aplinkos ministerijai (AM) siūlė apsvarstyti galimybę didinti RAAD darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti skiriamų asignavimų dydį ir atstatyti skiriamus asignavimus į iki ekonominė krizės buvusį lygį.

Aplinkos ministerija nepateikė konkrečių skaičių

AM atsakomajame rašte teigiama, kad krizės laikotarpiu biudžeto asignavimai buvo mažinami proporcingai visoms ministerijai pavaldžioms įstaigoms, departamentams sumažinti asignavimai išlaidoms buvo kompensuojami Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis, o sumažintas darbo užmokesčio fondas atstatytas 2012 m. Be  to, vertinant finansavimo apimčių pokyčius institucijose esą būtina atsižvelgti į struktūrinius pokyčius, kurie buvo atliekami dėl funkcijų perskirstymo.

Be to, ministerija informavo, kad 2015 m. Vyriausybės sprendimu asignavimai institucijų išlaikymui sumažinti 5 proc. Faktiškai asignavimai departamentams sumažinti 1 proc., kadangi 4/5 sumažintų asignavimų sumos kompensuota Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. Rengiant 2016 m. valstybės biudžeto projektą padidinti asignavimus institucijų išlaikymui taip pat nenumatyta. Todėl, anot AM, padidinti darbo užmokesčio fondus departamentams nėra finansinių galimybių.

„Iš ministerijos negavome konkrečių skaičių, o tik prielaidomis bandymą pateisinti neproporcingą asignavimų paskirstymą. Šiuo klausimu būtina diskusija, todėl organizuosime susitikimus su AM vadovais“, – teigia LAASDPS pirmininkas V. Laukys.

LAASDPS informacija