Naujienos

Konkursą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LHMT) direktoriaus pareigoms užimti laimėjo Saulius Balys. Konkurse dalyvavo devyni pretendentai.

42 metų Saulius Balys turi nemažą vadovaujamo darbo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje patirtį – čia nuo 2006 m. ligi šiol dirba direktoriaus pavaduotoju. Vadovo patirties jis įgijo ir ankstesnėse darbovietėse privačiame sektoriuje. Yra baigęs verslo vadybos ir administravimo studijas Klaipėdos universitete.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos direktoriumi Saulius Balys bus paskirtas po teisės aktų nustatytų procedūrų.

S. Balys pakeis dabartinę vadovę V. Augulienę.

Aplinkos ministerijos informacija

Seimas siūlo keisti valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės vykdymą, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą palikti Aplinkos ministerijai. Pačių aplinkosaugininkų teigimu, politikai ir valdininkai blaškosi ir trikdo realų pareigūnų darbą.  

Prieš keletą dienų Seimo narių grupė pateikė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo straipsnių pakeitimų projektą, kuriame valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės vykdymas perleidžiamas Regionų aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai, Valstybinei miškų, Valstybinei saugomų teritorijų, Lietuvos geologijos tarnyboms, parkų ir rezervatų direkcijoms kartu iš sąrašo išbraukiant Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT).

Pernai dar buvęs Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis inicijavo kontrolės pasiskirstymą, dabar viską vėl norima keisti. Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) vadovas Vaidas Laukys tikina, kad pareigūnams jau įgriso nesusikalbėjimas ir blaškymasis.

„Nuo VAAT įkūrimo dedasi keisti dalykai: ši buvusio ministro idėja tarytum buldozeriu buvo prastumta per seimūnų rankas – niekam neužkliuvo, Vyriausybė taip pat norėjo globalios tarnybos. Dabar tautos išrinktieji uoliai įrodinėja, kad prieš metus jų pačių priimtą įstatymo pataisą reikia keisti.

Akivaizdu, kad keisti mes sugebam puikiai, tačiau gal pradėkime prieš keisdami galvoti ir geriau ne vieną, o daug kartų, diskutuokime ir tik tada priimkime sprendimus. Nesutarimai ir dažnos reformos mokesčių mokėtojams labai brangiai kainuoja, o naudos nesuteikia“, – įsitikinęs V. Laukys.

Aplinkosaugininkams belieka apgailestauti, kad lig šiol neteko girdėti ir matyti veiksmų, kurie būtų nukreipti į aplinkos apsaugos kontrolės sistemos tobulinimą, joje dirbančių pareigūnų gerovę, jų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą. Pagrindiniai aspektai dedami į ambicijas ir asmeniškumus.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje taip pat akcentuoja Seimo ir Vyriausybės nesusikalbėjimą. Anot departamento, projektu siūloma nustatyti kitokį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės modelį nei siūlo Vyriausybė, be to, priėmus įstatymą, būtų reorganizuojama Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba, o tam reikalingas Vyriausybės sutikimas. Kartu, manytume, kad projektu siūlomas reguliavimas galimai pareikalaus valstybės biudžeto lėšų (darbuotojams mokėtinos išeitinės kompensacijos, papildomi etatai naujoms funkcijos vykdyti ir pan.).

Buvusio aplinkos ministro, europarlamentaro, Darbo partijos pirmininko Valentino Mazuronio komentaras:

Išties, kontrolės perskirtymas buvo mano inicijuotas, tačiau nuo pirminio sumanymo dabar, manau, yra smarkiai nutolta. Pirminė idėja buvo tokia: naujasis VAAT vykdo kontrolę ir yra pakankamai nedidelis, turintis iki 10 žmonių, perkeltų iš Aplinkos apsaugos agentūros, tuo tarpu Rajonų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) pavaldūs naujajam VAAT.

Iki tol RAAD buvo pavaldūs ministrui, tačiau nemanau, kad tai buvo efektyvu, juk ministras neturi nei laiko, nei galimybių įsigilinti į jų darbą. Buvo bėdų ir su Aplinkos apsaugos agentūra, kuri ir teikė leidimus, ir tuo pačiu juos kontroliavo, o tai buvo atviras kelias, sudaromos galimybės korupcijai.

Mano žiniomis, dabar VAAT išsiplėtė ar žada išsiplėsti iki 50 žmonių ir kai kuriais atvejais pradės dubliuoti kai kurias RAAD funkcijas.  Tokia reforma – netinkamas kelias. Manau, kad RAAD privalo tapti pavaldūs VAAT, tačiau VAAT negali būti toks, kokiu dabar norima jį padaryti.

Įstatymų projektai:

Seimo siūlymas: http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1038658

Aplinkos ministerijos siūlymas: http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1028788&p_tr2=2

LAASDPS informacija

Trečiadienį Seime buvo pristatyta Aplinkos apsaugos būklės ataskaita, kuri rengiama kas penkerius metus. Pasak aplinkos ministro Kęstučio Trečioko, pateikti duomenys verčia visus europiečius galvoti apie permainas.

„Ataskaita apie dabartinę Europos aplinkos būklę – tai, ko mums šiuo metu labai reikia, kad galėtume įvertinti ir aptarti, kokie mūsų tikslai, ką turime ir ką galime realiai nuveikti“, – sakė K.Trečiokas per Europos aplinkos agentūros (EAA) parengtos ataskaitos pristatymą. Ji verčia visus europiečius, pasak ministro, galvoti apie permainas.

Ataskaitoje padaryta išvada, kad siekiant įveikti sudėtingus iššūkius, su kuriais susiduria Europa, ir įgyvendinti ES 2050 m. viziją apie geresnį, bet planetos galimybių neviršijantį gyvenimą, reikia platesnio užmojo aplinkos politikos, geresnių žinių ir išmintingesnių investicijų svarbiausioms sistemoms – maisto pramonės, energetikos, būsto, transporto, finansų, sveikatos ir švietimo – iš esmės pertvarkyti.

Apie tai kalbėjo ataskaitą „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2015“ pristatęs EAA vykdomasis direktorius dr. Hansas Bruyninckx‘as. „Šis leidinys – tai ne dviejų šimtų dešimties EAA darbuotojų, bet ES šalių aplinkosaugos institucijų, teikusių medžiagą ataskaitai, triūsas“, – pažymėjo H. Bruyninckx‘as.

Tokią ataskaitą EAA rengia kas penkerius metus, bendradarbiaudama su 39 Europos šalis vienijančiu Europos aplinkos informacijos ir stebėsenos tinklu ir Europos Komisijos tarnybomis. Joje išsamiai įvertinta Europos aplinkos būklė, jos tendencijos ir perspektyvos, palyginti su viso pasaulio aplinkos būkle, išnagrinėtos galimybės patikslinti dabartines aplinkos politikos strategijas.

Dabar, pasak EAA vadovo, dėl sumažėjusios taršos akivaizdžiai yra pagerėjusi Europos oro ir vandens kokybė, bet daug rūpesčių kelia prastėjantis dirvožemio derlingumas, žemės eikvojimas ir klimato pokyčiai. Tai pasakytina ir apie Lietuvą. Medžiagą apie mūsų šalį ataskaitos rengėjams pateikė Aplinkos apsaugos agentūra (AAA).

Per ataskaitos pristatymą nemažai kalbėta apie aplinkos būklę Lietuvoje. Jos esminius pokyčius ir iššūkius aptarė AAA Aplinkos būklės vertinimo departamento direktorius Mindaugas Gudas. Naują Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją apžvelgė Aplinkos ministerijos Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento direktorė Vilija Augutavičienė, o su Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo veiksmų planu supažindino Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Čaplikaitė-Denisovienė.

Renginio dalyvių nuomone, naujausių duomenų ir faktų apie dabartinę Europos aplinkos būklę analize pagrįsta EAA ataskaita turėtų paskatinti plačias diskusijas apie būtinybę iš esmės atsižvelgti į šios būklės vertinimo rezultatus.

Originalų tekstą rasite čia: http://grynas.delfi.lt/aplinka/ministras-laikas-galvoti-apie-permainas.d?id=68210124

Birželio 5-ąją tarptautinė bendruomenė pažymi Pasaulinę aplinkos dieną. Ją minėti buvo nuspręsta 1972 m. Stokholme vykusios pasaulinės konferencijos, skirtos žmonijos aplinkos problemoms ir davusios pradžią darnaus vystymo idėjai, metu.

Šios dienos tikslas – skatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje. Lietuva taip pat ne išimtis. Tik bendradarbiaudami ir dėdami visas pastangas mes galime prisidėti prie gamtos išsaugojimo.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) sveikina sistemoje dirbančius ir gamtai neabejingus piliečius ir ragina kiekvieną dieną bent dalele prisidėti prie gamtos puoselėjimo.

Kiekvienais metais Aplinkos apsaugos diena skiriama vis kitai aktualiai aplinkos apsaugos problemai. Šiais metais ji skirta darniam ir sąmoningam vystymuisi. Minint šią dieną siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į aktualias aplinkos apsaugos problemas pasaulyje ir priminti, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie aplinkos išsaugojimo. Visuomenė vis didesnį dėmesį skiria ekologijai, sveikatai bei jos stiprinimui.

Visa tai galime pasiekti tik pradėdami nuo savęs: mažindami aplinkos taršą ir stengdamiesi tausojančiai naudoti gamtos išteklius. Kiekvienas mažas darbas sukuria didelę vertę, puoselėkime tai, ką turime!

LAASPDS informacija

Aplinkos ministerija (AM) kreipėsi į Vyriausybę su prašymu įgalioti AM vesti derybas su profesinių sąjungų organizacijomis dėl institucijų, vykdančių aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, šakos kolektyvinės sutarties parengimo. Nustatyta tvarka šis klausimas pateiktas derinimui Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, Finansų ministerijoje, Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinei sąjungai (LAASDPS).

Profesinės sąjungos atstovai teigia, kad tai – pirmas žingsnis ilgame kelyje. „Mes tikimės, kad pradėta iniciatyva dėl šakinės kolektyvinės sutarties sudarys galimybes abipusį bendradarbiavimą ir dialogą aplinkosaugai rūpimais klausimais pakelti į aukštesnį – visiems naudingesnį lygį. Situacija, kai šališkai priimami sprendimai dėl darbo sąlygų, jo organizavimo, darbuotojų socialinės gerovės, palaipsniui turės keistis. Tik aktyviai ir geranoriškai diskutuojant galime pasiekti teigiamų rezultatų, motyvuoti darbuotojus, kelti jų kvalifikaciją, o sistemoje vykstantiems pokyčiams suteikti daugiau skaidrumo“, – teigia LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

LAASDPS informacija

Vakar, gegužės 18 d., Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovai susitiko su Aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku, viceministru Algirdu Genevičiumi, kancleriu Robertu Klovu, kur aptarti aplinkosaugininkams aktualūs klausimai.

Kalbėta apie itin aktualias aplinkosaugininkams reformas, kurios jau nėra orientuotos į atliekamas funkcijas, trūksta realių skaičiavimų, remiamasi tik butaforine vizija, kad kitaip bus geriau. LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys pabrėžė, kad iki šiol nėra pateikti reformų steigiamų ir naikinamų pareigybių sąrašai, naujų pareigybių aprašymai.

AM atstovai teigė, kad iškilo abejonių dėl tolimesnės reformų perspektyvos. Anot jų, intensyviai diskutuojama su Seimo nariais, Aplinkos apsaugos komitetu.

„Aiškiai nebuvo įvardinta, tačiau susidarė įspūdis, kad ketinimai sukurti vieną aplinkos apsaugos kontrolės įstaigą iš aštuonių yra apgaubti nežinios net aukščiausiame lygyje“, – teigė V. Laukys.

Aplinkosaugininkų atstovai pabrėžė, kad neatsižvelgiama į profesinės sąjungos siūlymus mažinti Rajonų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) ir Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) skyrių skaičių, didinti kontrolę atliekančių pareigūnų skaičių (miesto ir rajono agentūrose).

„Reikėtų aiškiai įvardinti reformos tikslą, siekti ne skyrių kūrimo, o specialistų – ekspertų – ugdymo. Keista, kad AM miškų urėdijų atžvilgiu siūlo atstatyti (didinti) girininkijų skaičių, o RAAD atveju – ketina mažinti agentūrų skaičių.

Jau dabar jaučiamas pareigybių mažėjimas rajono ir miesto agentūrose, panaikintų referenčių funkcijos gula ant inspektorių pečių, dalis šių naikinamų etatų perkeliami į skyrius. Tuo tarpu VAAT, RAAD skyriuose bei agentūrose dirbančių pareigūnų funkcijos liko neišgrynintos (neaišku, kokio lygio klausimus spręs skirtingi pareigūnų sluoksniai). Ši problematika atsilieps ir BŪDRAVIMO kokybei“, – situaciją komentavo profesinės sąjungos pirmininkas.

Aplinkos ministras teigiamai atsiliepė į pateiktus argumentus, apgailestavo, kad visa tai buvo galima aptarti paprasčiau ir greičiau. Pažadėta pasidomėti, kodėl RAAD vadovai iki šiol nepateikė atstovams jų prašomos informacijos apie naujai steigiamas pareigybes ir jų aprašymus. Sutarta apsikeisti turima informacija ir netrukus pratęsti diskusiją su viceministru A. Genevičiumi.

Profsąjungos atsotvai savo ruožtu informavo, kad dėl RAAD neteisėtų veiksmų ir teisės aktų reikalavimų pažeidimų ignoruojant darbuotojų teises svarstoma galimybė skųsti vykdomas reformas.

Kodėl nedidėja inspektorių atlyginimai

Profesinė sąjunga pateikė informaciją AM apie tai, kad asignavimai atlyginimams nuo 2008 m. auga visiems, išskyrus inspektorius. Dėl šio klausimo AM kancleris ketino pateikti išsamesnę informaciją. „Jau anksčiau girdėjome motyvus, kad RAAD darbutojų užmokesčio fondas dalinai kompensuotas 2012 m., kai miškų kontrolės funkcijos kartu su 101 miškų pareigūnų etatais buvo perduotos Valstybinei miškų tarnybai, o finanasavimas išliko nepakitęs. Dar 2014 m. buvo padidinti asignavimai dėl kategorijų koeficientų atstatymo, tačiau eiliniams RAAD darbuotojams ženklesnio pagerėjimo atlyginimo atžvilgiu nesijaučia“, – aiškino V. Laukys.

Aptartas būdravimas ir kiti aktualūs klausimai

LAASDPS atstovai informavo ministeriją apie tai, kad, atlikus apklausą, paaiškėjo, jog net 80 proc. apklaustųjų būdravimas netinka, pagedaujama, kad vietoje būdravimo būtu įvestas budėjimas, kitiems būdravimas tinka, bet reikalingi pokyčiai.

Ministerijos atstovai teigė, kad budėjimo namuose su esamu finansavimu užtikrinti nepavyks. Tam reikėtų gerokai daugiau finansinių išteklių. Šioje vietoje nuomonės išsiskiria, o disponuojama informasija prieštaringa. AM teigia, kad būdravimas vykdomas gera valia pareigūnų sutikimu ir už tai gaunama 10 proc. priedas. Nors anksčiau už panašaus pobūdžio darbą net nebuvo mokama.

Profesinės sąjungos atstovų teigimu, esant dabartinei darbo teisės struktūrai, būdraujantiems pareigūnams už reagavimą visą parą mokamas ne atlygis, o tik pašalpa. Būtina analizuoti dabar vykdomo būdravimo informaciją bei ieškoti abiem pusėm optimalaus sprendimo.

Susitikimo metu kalbėta ir apie aplinkosaugininkų šakinę kolektyvinę sutartį. LAASDPS atstovai klausė, kada Aplinkos ministerija (AM) kreipsis į Vyriausybę dėl sutikimo pradėti derybas, kaip planuojama jas vykdyti. K. Trečiokas teigė, kad pritaria tokiam žingsniui, todėl bus tariamasi dėl kreipimosi, o, gavus įgaliojimus, pradėtas derybinis procesas.

Be to, aptarti ir kiti klausimai: dėl aplinkosaugos darbuotojų darbo krūvio ir veiklos vertinimo studijos atlikimo, darbuotojų atlygio didinimo, socialinio draudimo ir saugos bei sveikatos darbe klausimų sprendimo, aprūpinimo tarnybine uniforma, funkcijų išgryninimo, pareigūno „elektroninės“ darbo vietos sukūrimo.

LAASDPS informacija

Praėjusią savaitę Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovai susitiko su Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) atstovais, kur pratęsė diskusiją dėl būdravimo, Regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) reformų ir kitų aktualių klausimų.

Ankstesniuose susitikimuose aplinkosaugininkų atstovai yra sakę, kad ir profesinės sąjungos, ir aplinkos apsaugos kontrolę atliekantys pareigūnai tikisi, kad šiuo metu galiojanti būdravimo tvarka bus pakeista ir atitiks Darbo kodekso reikalavimus, bus įvestas budėjimas namuose, taip užtikrinant darbuotojams palankesnes darbo ir socialines garantijas.

„Tam, kad laiku ir tinkamai pasirengtume ateities iššūkiams būtina ieškoti alternatyvų, analizuoti esamą situaciją, ruoštis naujiems iššūkiams. Reikia ne laukti, kada užklups netikėtumai ir susidursime su keblumais, o ieškoti papildomų finansavimo galimybių. Aplinkos ministerijos asignavimai atlyginimams nuo 2008 m. auga, tačiau to nesijaučia RAAD darbuotojams“, – teigė LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys.

VAAT atstovai patvirtino, kad šiuo metu intensyviai renkami statistiniai duomenys dėl būdravimo vykdymo per pastarąjį pusmetį. Pažadėjo, kad kitos savaitės pradžioje informaciją apie tai pateiks LAASDPS. Savo ruožtu profesinės sąjungos atstovai pateikė visą eilę pastebėjimų ir trūkumų dėl būdravimo tvarkos.

„Kol kas neišspręstas klausimas dėl medžioklės plotų vienetų identifikavimo, ydinga, kad VAAT darbuotojų konsultavimasis su būdraujančiu pareigūnu yra neapskaitomas, kaip darbo laikas, kai kada į būdravimą įtraukiami darbuotojai, kurie neaprūpinti reikiamomis priemonėmis“, – vardijo V. Laukys.

LAASDPS atstovai akcentavo, kad būdravimo ir reformų klausimai glaudžiai susiję. Šiuo metu jaučiama tendencija, kad rajonų ir miestų agentūrų darbuotojų skaičius mažės, vadinasi mažės ir būdraujančių pareigūnų skaičius. Jaučiama, kad padaugės centrinių įstaigų skyrių ir skyriuose dirbančių darbuotojų, nors profesinės sąjungos ne kartą yra išsakę poziciją, kad ne skyriai atlieka darbą, o konkretūs darbuotojai.

„Todėl reikėtų orientuotis ne į skyrių kūrimą ir reformas, o ugdyti specialistus ir burti ekspertų komandą, kuri būtų kur kas mobilesnė. Svarbu pabrėžti, kad reformų klausimas nederinamas su profesinėmis sąjungomis, informacija apie tai neteikiama, nesikonsultuojama, neinformuojami darbuotojai. Tai grubūs Darbo kodekso pažeidimai, kurie neliks be atsako“, – aiškino LAASDPS pirmininkas.

VAAT atstovai paminėjo, kad nuo šių metų rugsėjo 1 d. planuoti VAAT ir RAAD struktūriniai pakeitimai atidedami iki lapkričio 1 d. VAAT direktorius Vytautas Eidikonis pažadėjo, kad naujos VAAT struktūros pareigybės ir jų aprašymai bus greitu laiku pateikti LAASDPS ir su profesinės sąjungos atstovais bus konsultuojamasi.

Susitikimo metu buvo aptarta ir profesinės sąjungos siūloma idėja sukurti „elektroninę“ darbo vietą aplinkosaugos pareigūnui. Jos tikslas būtų paprastas – darbui reikalingos programos ir informacija būtų vienoje vietoje. Nereikėtų pareigūnui klaidžioti informacinių technologijų labirintuose ieškant vienokios ar kitokios informacijos ar norint įvesti tam tikrus duomenis. Tai turi būti paprasta ir patogi darbo priemonė, kuri ne tik palengvintų pareigūnui darbą, bet aplinkosaugos sistemą padarytų efektyvesnę. Šiai idėjai VAAT pritarė, o susitikimo dalyviai sutarė, kad glaudžiai bendradarbiaus ieškant optimaliausio sprendimo.

LAASDPS tikisi, kad VAAT ištesės savo pažadus, bendradarbiaus su socialiniais partneriais ir visi aplinkosaugininkams aktualūs klausimai bei reformos bus įvykdytos kiek įmanoma efektyviau.

LAASDPS informacija

Praėjusią savaitę Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas Vaidas Laukys ir Viktoras Mindžiulis susitiko su Aplinkos ministerijos (AM) atstovais, kur aptarti opiausi su reformomis susiję klausimai.

Posėdžio metu dalyvavo AM vyriausioji patarėja Vilma Karosienė, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Jusis, Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) direktorius Vytautas Eidikonis, VAAT Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas. Ministras, kaip buvo planuota, dalyvauti negalėjo, todėl susitikimas su juo buvo atidėtas kitam kartui.

Aplinkosaugininkai nerimauja dėl vykdomų reformų

LAASDPS atstovai pasakojo, kad reformos neorientuotos į atliekamas funkcijas, trūksta realių skaičiavimų, remiamasi tik butaforine vizija „kitaip bus geriau“.

„Be to, su profesine sąjunga vykdomi pakeitimai nederinami. Į mūsų raštiškus paklausimus dėl naikinamų ir naujai steigiamų pareigybių sąrašų ir pareigybių aprašymo atsakymo negauname arba gauname tik aptakią informaciją išvengiant tiesioginio mūsų paklausimo“, – teigė V. Laukys.

Aplinkosaugininkai pabrėžė, kad jau dabar jaučiama, kad vykdant vidinę Regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) struktūrų pertvarką nuo šių metų birželio 1 d. sumažės miestų ir rajonų agentūrų darbuotojų skaičius, dėl ko gali padaugėti darbuotojų RAAD skyriuose.

Anot LAASDPS vadovo, visiškai pagrįsta abejonė, kad tiesioginę kontrolę atliekančių specialistų mažės. „Tai didelė grėsmė, netgi įvardinčiau reformų liga. Jau pradedami dalinti įspėjimo apie atleidimą iš darbo dėl rugsėjį numatomos VAAT ir RAAD reformos, tačiau ir vėl niekas neaišku: nei kiek, nei kokių pareigybių bus, kokie bus keliami reikalavimai? Kai kurie kompetentingi darbuotojai neapsikentę įtampos ir nežinomybės jau dabar palieka ar planuoja keisti aplinkosaugininko darbą ir ieško kitų alternatyvių sprendimų. Ar toks reformų tikslas?“, – klausė V. Laukys.

Kadangi reforma vyksta grubiai pažeidžiant darbuotojų interesus ir nepaisoma profesinės sąjungos atstovavimo, aplinkosaugininkai svarsto galimybę apskųsti vykdomas reformas.

AM atstovė pažadėjo iki kito susitikimo pasidomėti apie profesinės sąjungos keliamus klausimus. Nors ir bandyta išsisukinėti, kad čia ne AM, o RAAD turėtų pateikti informaciją, LAASDPS atkreipė dėmesį į tai, kad reformų procesas vyksta pažeidžiant darbuotojų teises, o sukontroliuoti AM pavaldžių įstaigų – RAAD – veiklą turėtų pati ministerija.

Pareigūnams būdravimas tinka, ber jį reikėtų tobulinti

Dar praėjusių metų lapkritį buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę ir išsiaiškinti galimybęs vykdyti reagavimą į pranešimus visą parą. LAASDPS anonimiškai apklausė 112 aplinkosaugos pareigūnų, kurie išsakė savo nuomonę dėl būdravimo. Tai preliminarūs duomenys, bet labai svarbūs mūsų kolegų pastebėjimai dėl tvarkos tobulinimo.

6 proc. apklaustųjų teigė, kad jiems būdravimas tinka, beveik 29 proc., kad netinka ir net 65 proc. tai įvardijo kaip tinkamą funkciją, tačiau vis dar tobulintiną.

„Dažnai LAASDPS priekaištaujam, kad mes norime sugriauti veikiančią sistemą. Anaiptol ne. Mes paprasčiausiai siekiame, kad esama sistema atitiktų darbo kodekso reikalavimus, o darbuotojai būtų apsaugoti nuo įtampos ir nepamatuoto darbo krūvio. Mūsų siekiamybė yra budėjimas namuose. Tai atitiktų teisės aktų reikalavimus, o darbuotojai būtų apsaugoti nuo neigiamų padarinių.

Šiandien būtina nesigirti, kad viskas labai gerai, bet analizuoti esamą situaciją, atsižvelgti į išsakomus trūkumus, prognozuoti, kokia bus perspektyvą ir planuoti, kaip pagerinti esamą būdravimo tvarką. Numatėme būdravimo problemas aptarti kito susitikimo metu, kuriame dalyvaus ir tiesiogiai šią funkciją vykdantys aplinkosaugininkai“, – po susitikimo su AM atstovais kalbėjo profesinės sąjungos vadovas.

Be šių klausimų buvo diskutuojama ir kitais prioritetiniais klausimais, tokiais kaip uniformos, kompiuterinės programos tobulinimas ir kitos.

Susitikimo dalyviai sutarė, kad iki kitos savaitės susitikimo bus pateikta prašoma informacija, o susitikus bus aptariama galimybė spręsti keliamas problemas.

LAASDPS informacija

Vakar, balandžio 22 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK) buvo svarstomas klausimas dėl Regionų aplinkos apsaugos departamentų (RAAD) reorganizavimo.

Posėdyje dalyvavo Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbutojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovai – pirmininkas Vaidas Laukys ir teisininkas Martynas Austys.

Posėdžio metu AAK nariai klausė, kodėl Aplinkos ministerija priima sprendimus anksčiau negu pateikti tam reikiami įstatymo projektai, kodėl kuriama institucija, kuri prieš kurį laiką jau egzistavo ir buvo būtent reorganizuota į regionines įstaigas. Taip pat išreikštos abejonės, ar, esant tokiai situacijai, pavyks patvirtinti visus reikiamus teisės aktus, kad numatytu laiku būtų galima įgyvendinti RAAD reorganizavimą.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas paaiškino, kad Vyriausybės programose jau senai yra numatytas ne tik aplinkos apsaugos, bet ir kitų priežiūrą atliekančių įstaigų konsolidavimas. Aplinkos ministerija Vyriausybės pavedimu ir vykdo numatytas pertvarkas. Be to, reikiami įstatymo projektai jau prieš tris savaites pateikti Vyriausybei, tačiau dar nesuderinti.

Kai AAK pirmininkas Algimantas Salamakinas paklausė profesinės sąjunogs atstovų, kaip šie vertina šias pertvarkas, LAASDPS pirmininkas V. Laukys pažymėjo, kad jau senai nebuvo reformos, orientuotos į atliekamas funkcijas, trūksta realių skaičiavimų, remiamasi tik butaforine vizija, kad kitaip bus geriau. „Nors apie reformas jau buvo žinoma prieš keletą metų politikai ir valdininkai sugeba paskutinei minutei palikti skubotas diskusijas dėl labai svarbių visai aplinkos apsaugos sistemai klausimų, paminami regionuose ir rajonuose dirbančių aplinkosaugininkų interesai“, – akcentavo jis.

A. Salamakino teigimu, tai ne reforma, o centralizavimas, kuris jau seniai uždraustas (valdžia turi būti decentralizuota).  „Pasiūlymus vertinu neigiamai. Aš nė karto nemačiau tokio supainiojimo, tokio įstatymų negerbimo kaip daroma ši reforma. Pirmiausia pasirodo Vyriausybės nutarimas, po to Aplinkos ministro parėdymai, kad reorganizuoju RAAD, po to sugalvojama, kad reikia pakeisti bent 9 įstatymus, o tų įstatymų net neatnešta į Seimą. Norint daryt reformų pirmiausiai reikėjo susitvarkyt įstatymų bazę, gauti įstatymų leidėjo – Seimo pritarimą arba nepritarimą, o po to daryti visus kitus žingsnius.

Priimti žmonės į Aplinkos apsaugos tarnybą, o įstatymų bazės nėra. Aš vakar komitete ministro ir klausiau, kas bus, jei Seimas nepritars – teks naikinti tarnybą, atleisti žmones, išmokėti išeitines pašalpas, tai iš kieno kišenės tai bus. Atsakymo nėra. Reformą nurima užbaigti rugsėjo 1 d., o iki to laiko aš labai abejoju, kad jie su įstatymais susitvarkys“, – teigė jis.

Pažymėtina, kad paraleliai vyksta dvejos reformos. Iki šių metų birželio 1 d. turi būti įgyvendinti RAAD vidinės struktūros pakeitimai. Profesinė sąjunga kelis kartus kreipėsi į RAAD dėl naikinamų ir naujai steigiamų pareigybių sąrašų, tačiau iki šiol jų negavo. Be to, yra žinoma, kad septyniuose RAAD šių metų kovo pab. dar nebuvo patvirtintų pareigybių aprašymų. Darbuotojai tik „selektyviai“ informuojami apie reformos eigą ir tikslus, o PS sulaukia kai kurių vadovų nepasitenkinimo, kai siekiame užtikrinti darbuotojų teises ir garantijas. Tikėtina, kad panašiai bus elgiamasi įgyvendinant ir RAAD prijungimo prie Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT) procesą, jeigu jis žinoma įvyks.

LAASDPS objektyviai vertina visus pasikeitimus aplinkos apsaugos sistemoje, tačiau tai turi būti atliekama ne spėliojant, kaip bus geriau, o vertinant realias funkcijas ir nemažinant regionuose ir rajonuose dirbančių darbuotojų skaičiaus. Profesinei sąjungai kelia susirūpinimą tai, kad naikinamos darbuotojų pareigybės agentūrose ir vietoj jų steigiamos pareigybės RAAD centriniuose aparatuose (steigiami, gausinami skyriai), tačiau realaus, dokumentuoto funkcijų perskirstymo nėra, todėl agentūrų darbuotojams lieka visas darbo krūvis net ir sumažinus darbuotojų skaičių.

„Siektinas būtų Estijos aplinkosaugininkų pavyzdys, kur 70 proc. kontrolę vykdančių pareigūnų dirba regionuose, o tik 30 proc. yra centrinės įstaigos darbuotojai. Tuo tarpu jau dabar jaučiamas pareigybių mažėjimas miestų ir rajonų agentūrose, panaikintų referenčių funkcijos gula ant inspektorių pečių, dalis šių naikinamų etatų perkeliami į RAAD skyrius“, – aiškino V. Laukys.

Kol kas neatsižvelgiama į profesinės sąjungos siūlymus nedidinti RAAD ir VAAT skyrių skaičiaus, didinti kontrolę atliekančių pareigūnų skaičių miestų ir rajonų agentūrose, kas palengvintų reagavimą į pranešimus poilsio ir švenčių dienomis. Po AAK posėdžio LAASDPS pirmininkas sutarė su aplinkos ministru ateinančią savaitę susitikti ir dar kartą aptarti profesinės sąjungos keliamus klausimus.

LAASPDS informacija

Vakar, balandžio 16 d., Seimas patvirtino Aplinkos ministerijos parengtą naują Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją.

Naujoji Nacionalinė aplinkos apsaugos strategija numato aplinkos apsaugos viziją iki 2050 m., o jos įgyvendinimo tikslus – iki 2030 metų. Ši strategija išskiria keturias pagrindines ilgalaikės aplinkos apsaugos politikos sritis. Tai darnus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, aplinkos kokybės gerinimas, ekosistemų stabilumo išsaugojimas ir klimato kaitos švelninimas bei prisitaikymas prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių.

Iki šiol pagrindinis aplinkos sektoriaus ilgalaikis planavimo dokumentas buvo Valstybinė aplinkos apsaugos strategija, Seimo patvirtinta 1996-aisiais. Ji galiojo aštuoniolika metų. Per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos geopolitinė padėtis, ekonominė ir demografinė situacija, pakito aplinkos kokybė, atsirado nauji veiksniai, darantys įtaką aplinkai ir gamtos ištekliams. Todėl ši strategija nebėra aktuali ir neatitinka nei esamos situacijos, nei numatomų ateities iššūkių.

Aplinkos ministerijos informacija