Prie Seimo vykusio statutinių pareigūnų ir aplinkosaugininkų protesto taikinys – kitų metų šalies biudžetas. Tarp reikalavimų – statutinių įstaigų finansavimo ir BVP susiejimas: teisėtvarkos finansavimas turi būti ne mažesnis nei 1,6 proc. BVP.
Šiandien Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje į protesto akciją susirinko statutiniai pareigūnai ir aplinkosaugininkai. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) surengto protesto taikinys – kitų metų šalies biudžeto projektas ir jame numatytas statutinių ir aplinkosaugos įstaigų finansavimas, pareigūnų jau pramintas skurdo biudžetu.
Protesto akcijoje iš viso dalyvavo per 1000 policininkų, pasieniečių, ugniagesių gelbėtojų, viešojo saugumo tarnybos, kitų statutinių įstaigų pareigūnų, aplinkosaugininkų. Į akciją jie atsinešė ir daugiau kaip 2,5 tūkst. popierinių pareigūnų – būtent tiek personalo šiuo metu trūksta visose statutinėse Lietuvos įstaigose. Akcijos pabaigoje popieriniai pareigūnai buvo nunešti į Seimą ir ten palikti.
„Tegul Seimo nariai šiuos pareigūnus veža į savo rinkimų apygardas ir dalina rinkėjams. Iš politikų darbų akivaizdu: jie mano, kad Lietuvos žmonės nusipelnė tik tokio – popierinio – saugumo. Visoje šioje situacijoje man gana keista girdėti Ministrės Pirmininkės samprotavimus apie tai, jog ji tikisi aktyvesnių policijos veiksmų, pavyzdžiui, sulaikant kontrabandininkus. Aš manau, kad tinkamas policijos, kitų statutinių įstaigų finansavimas yra investicija į šalies saugumą. Tačiau to mūsų politikai nesuvokia. Nors patys kalba apie kažkokius aktyvesnius veiksmus“, – sako NPPSS pirmininkė Ineta Kursevičienė.
Protestuojantys pareigūnai politikams įteikė ir savuosius reikalavimus.
„Mes nereikalaujame stebuklų. Siekiame, kad minimalus mėnesinis pareigūno ir aplinkosaugininko darbo užmokestis nebūtų mažesnis nei 1,5 tūkst. eurų į rankas. Reikalaujame, kad artimiausių 3 metų laikotarpyje jis kasmet augtų bent 7 proc. Reikalaujame, kad 10 metų tarnybos stažą turintiems pareigūnams būtų mokamas priedas prie darbo užmokesčio, o 25 metų patirtį sukaupusiems jis siektų 400 eurų“, – pabrėžia NPPSS vadovė.
Pareigūnai kalba ir apie ilgalaikio susitarimo tarp politinių partijų dėl statutinių ir aplinkosaugos įstaigų finansavimo būtinybę.
„Kol kas politikai užsiima gaisrų gesinimu: truputį pinigų numeskime ten, dar šiek tiek – ten. Tačiau ilgalaikės vizijos nėra. Lietuvos statutinių įstaigų finansavimas, lyginant jį su BVP dydžiu, yra mažiausias tarp visų ES valstybių. Mes siūlome susieti šiuos dydžius. Tarkime, teisėtvarkos finansavimas kasmet būtų lygus 1,6 proc. nuo BVP“, – aiškina I. Kursevičienė.
Į susirinkusius kolegas Nepriklausomybės aikštėje kreipėsi į eilinis ugniagesys gelbėtojas iš Panevėžio. „Jau ketverius metus dirbu ugniagesiu gelbėtoju. Man 27 metai ir, galvoju, kad gal jau laikas kurti šeimą. Bet pasakykit, ar šiais laikais įmanoma išlaikyti šeimą uždirbant kiek daugiau nei 900 eurų per mėnesį? Aš manau, kad ne. Todėl gal pirmiausiai susirasiu kitą darbą, o jau tada galvosiu apie šeimą. Ir dar. Šį pavasarį įgijau papildomą kvalifikaciją ir tapau vyresniuoju ugniagesiu-gelbėtoju. Dabar vairuoju gaisrinį automobilį. Iki to mano atlyginimas nesiekė ir tų 900 eurų į rankas“.
Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Jevgenijus Amelinas pastebi, kad nė vienos per Lietuvą praūžusios krizės sprendimas neapsiėjo be pasieniečių pastangų.
„Prisiminkime Covido pandemiją, neteisėtą nelegalių migrantų antplūdį, pagalvokime apie kontrabandą ir Vilniaus dangų raižančius ir hibridinės atakos dalimi tapusius balionus iš Baltarusijos. Niekada nė vienas mūsų pasienietis, kilus šioms krizėms, nepasakė: neateisiu, nestosiu, pasitrauksiu. Visgi, kitų metų valstybės biudžeto projektas sufleruoja, kad valdantieji vidaus saugumo stiprinimo prioritetiniu darbu nelaiko. Todėl mes šiandien ir susirinkome čia“.
Lietuvos ugniagesiai šalies gyventojų yra vertinami ypač palankiai: jau eilę metų apklausose jie įvardinami kaip didžiausią visuomenės pasitikėjimą turinti profesinė grupė.
„Šis pasitikėjimas yra pelnytas sunkiu darbu ir pavojinga tarnyba. Visgi, pamačius kitų metų šalies biudžeto projektą man kilo vienintelis klausimas: kodėl valdžia neinvestuoja į tuos, kuriais Lietuvos žmonės pasitiki labiausiai? Nemaža dalis ugniagesių gelbėtojų gauna mažiau nei 1 tūkst. eurų į rankas. Nors kiekvienas iškvietimas mums gali būti paskutinis“, – teigia Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Miroslavas Gerasimovičius.
Apie panašias aplinkosaugos pareigūnų nuotaikas protesto akcijoje kalbėjo ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys.
„Kaip manote, ar normalu, kad dalies aplinkosaugininkų darbo užmokestis nesiekia ir 1 tūkst. eurų? O šalies vidutinio darbo užmokesčio, atmetus priedus už stažą, negauna net 97 proc. aplinkosaugininkų. Ar tai nėra savotiška skurdo sala visoje valstybės tarnybos sistemoje! Būtent todėl mūsų gretas palieka nemažai gerų specialistų. Vien atsidavimo savo mėgiamai profesijai nepakanka. Sąskaitų pažadais apie geresnį gyvenimą nesumokėsi. Jei situacija nesikeis, aplinkosaugininko profesiją Lietuvoje greitu laiku bus galima įtraukti į Raudonąją knygą. Kaip nykstančią rūšį. Brakonieriams tai greičiausiai bus džiugi naujiena, tik nežinau, kaip į tai reaguos mūsų visuomenė“, – sako V. Laukys.
„Policininkai jau eilę metų palieka tarnybą. Iš šis procesas dar paspartės, jei bus patvirtintas dabartinis kitų metų biudžeto projektas. Žinau tai, nes mes darėme pareigūnų apklausas, matome signalus ir jų nuotaiką. Turime padaryti viską, kol situacija dar yra kontroliuojama. Dabar mes reikalaujame 30 milijonų eurų papildomo finansavimo, tačiau jei dabar nedarysime nieko, ateityje kalbėsime apie 300 milijonų. Kurių reikės naujų pareigūnų pritraukimui, paruošimui, aprūpinimui bei viršvalandžiams, kuriuos dirbs tarnyboje likę policininkai“, – sako Darijus Malyševas, Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos vicepirmininkas.
Susitikti su protestuojančiais pareigūnais atėjo Vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič.
„Šiandienos protestas yra svarbus, tačiau tik vienas iš mūsų veiklos epizodų. Per kelias paskutines savaites susitikome su didžiąja dalimi Seimo frakcijų, Seimo komitetų atstovais. Vis dar neprarandame vilties rasti kelią į politikų protus. Tikimės pagaliau įrodyti jiems, kad vidaus saugumas yra labai svarbi visos šalies saugumo sistemos dalis“, – teigia NPPSS pirmininkė I. Kursevičienė.
Protesto akcijoje taip pat dalyvavo Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos, Lietuvos Teisėsaugos pareigūnų federacijos, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovai.
