Archyvas: Sausis 2015

Aplinkosaugininkai sukasi reformų verpetuose

Kategorija: Naujienos

Tik praėjusią vasarą buvo įvykdyta šalies aplinkosaugos sistemos reforma, o Aplinkos ministerijos valdininkai jau sumanė kitą. Naująja reforma siekiama visus regioninius aplinkos apsaugos departamentus (RAAD) prijungti prie pernai įkurtos Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos (VAAT). Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas Vyriausybei jau pateikė nutarimo projektą, kuriuo būtų įteisinta tokia reorganizacija.

Tačiau Aplinkos ministerijos valdininkų užmojus kritikuoja Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK). Jis ragina pirmiau apskaičiuoti, ar iš reformos bus bent kiek naudos. Devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti taip pat siūlo aplinkosaugos sistemos darbuotojų interesus ginanti profsąjunga. Valdys iš Vilniaus Jei Vyriausybė pritartų, kad šiuo metu veikiantys Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Vilniaus RAAD būtų reorganizuoti – prijungti prie VAAT, šiai tarnybai pereitų visos departamentų teisės, pareigos bei funkcijos. Vietoj savarankiškų RAAD liktų VAAT padaliniai. Esą taip būtų sumažinta biudžetinių įstaigų, optimizuota jų veikla, racionaliau naudojami materialiniai ir finansiniai ištekliai. Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Jusis LŽ teigė, kad dar pernai birželį Vyriausybė pavedė ministerijai atlikti su reforma susijusius veiksmus. Lapkričio pabaigoje aplinkos ministro K. Trečioko įsakymu buvo patvirtintas RAAD reorganizavimo planas. Norima panaikinti 65 etatus. „Visiems atleidžiamiems pareigūnams, jeigu jie atitiks kvalifikacinius reikalavimus, bus siūlomas darbas. Ketinama mažinti etatus valdymo, finansų, personalo, teisės ir bendrųjų reikalų srityse“, – LŽ aiškino V. Jusis. Tai padarius bendrosios funkcijos, pasak jo, bus centralizuojamos, o kontrolės organizavimas, planavimas ir analizė sutelkta VAAT. Esą taip tolygiau pasiskirstys darbo krūvis, o sutaupytas lėšas bus galima skirti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų skaičiui didinti. Daugiau klausimų nei atsakymų LŽ kalbinti šalies RAAD vadovai apie būsimą reformą buvo nelinkę atvirauti. Kur kas drąsiau savo nuomonę dėstė Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Vaidas Laukys. Vis dėlto, anot jo, vertinti pačią reformą būtų galima tik tuo atveju, jei apie ją būtų žinoma daugiau. „Tačiau informacijos turime mažai“, – patikino V. Laukys. Jis pabrėžė, kad ministerijos ne kartą buvo prašyta argumentuotai paaiškinti, kodėl RAAD reikia prijungti prie VAAT, bet kol kas atsakymo nesulaukta. Ir tai verčia nerimauti. Mat per įvairias reformas žemutinės grandies pareigūnų, dirbančių rajonuose ir miestuose, kaskart mažėja. Negana to, nesiliauja sklisti kalbos apie norus panaikinti daugiau kaip pusę rajonuose veikiančių aplinkos apsaugos agentūrų, jas sustambinti ir sutelkti didesniuose regionų centruose. „Baiminamės, kad rajonuose dirbančių kontrolės pareigūnų mažės, nors darbų apimtis kasmet didėja“, – neslėpė profsąjungos lyderis. V. Laukys taip pat nuogąstavo, kad sistema gali prarasti sumaniausius specialistus, nes kai vieną reformą keičia kita, darbuotojai nėra užtikrinti dėl savo ateities, nejaučia stabilumo, mažėja jų motyvacija, neretas nusprendžia ieškotis kito darbo. LŽ kalbinti aplinkosaugininkai mano, jog didžiausias pavojus kyla dėl to, kad vienose rankose sutelkta kontrolė gali būti neatspari politikų įtakai. Centralizacijai nepritaria Seimo AAK pirmininkas Algimantas Salamakinas patvirtino, kad apie ministerijos sumanymą pertvarkyti RAAD veiklą komitete buvo kalbėta. Tačiau valdininkai Seimo narių pritarimo nesulaukė. Pabrėžta, jog pirmiausia reikėtų ne reorganizacijos griebtis, o pakeisti 3-4 įstatymus, kad būtų atvertas jai kelias. Dėl pataisų balsuojant Seime ir paaiškėtų, ar parlamentarai neprieštarauja tokiai centralizacijai. „Aš asmeniškai tam tikrai nepritariu. Kaip tik reikėtų daugiau funkcijų perduoti tiems, kurie dirba vietose, o ne viską sutelkti ministerijoje. Vyriausybės sprendimas mažinti 5 proc. etatų turėtų būti nukreiptas į pačią ministeriją, bet ne į jai pavaldžias įstaigas regionuose“, – sakė A. Salamakinas. Jis nenorėjo svarstyti, ar centralizavus aplinkosaugos valdymą nedidės ministerijos politinės vadovybės įtaka jai. Seimo AAK pirmininkui labiau rūpi, ar reforma šiuo metu apskritai reikalinga. „Dabar reforma sumanyta dėl reformos. Mūsų duomenimis, po reorganizacijos etatų nemažės, pinigų nebus sutaupyta, priešingai, išlaidų gali net padaugėti, nes iš regionų reikės dažniau važinėti į sostinę“, – kalbėjo A. Salamakinas. Reforma po reformos Lietuvos aplinkosaugos sistema reformuojama nuolat. 2002 metais valstybinė miškų kontrolė iš urėdijų buvo perkelta į Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją, o po dvejų metų patikėta RAAD. Tačiau 2012-aisiais ši funkcija iš RAAD atima ir kartu su specialistais perduota Valstybinei miškų tarnybai. 2009 metais Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija ir Jūrinių tyrimų centras buvo prijungti prie Aplinkos apsaugos agentūros. Pernai aplinkosaugos sistemą vėl purtė permainos – perskirstytos Aplinkos apsaugos agentūros ir RAAD funkcijos. Kartu įkurta nauja institucija – VAAT. LŽ šaltinių teigimu, diskutuojama ir apie Valstybinės miškų, Geologijos bei Hidrometeorologijos tarnybų jungimą. Dar vieną reformą ministerija planuoja vykdyti Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje. Norima iš 34 saugomų teritorijų direkcijų palikti aštuonių ar šešių administracinių vienetų struktūrą. Kalbama, kad juridinio statuso neteks tos įstaigos, kuriose yra mažiau nei 20 darbuotojų. A. Salamakino manymu, reformuoti saugomų teritorijų sistemą ministerija taip pat ketina „ne nuo to galo“. „Ir šiuo atveju ji pirmiausia turėtų Seimui pateikti įstatymų pataisas. Keisti reikėtų ne keletą, o apie 30 įstatymų. Mūsų komitetas tam nepritaria. Bet neaišku, kokia yra viso Seimo pozicija“, – sakė jis.

Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Lietuvoje/aplinkosaugininkai-sukasi-reformu-verpetuose/194878
© Lietuvos žinios

Naujasis Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos vadovas kviečia profesinę sąjungą tartis kartu

Kategorija: Naujienos

Praeitą savaitę su Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) pirmininkas Vaidas Laukys ir jo pavaduotojas Viktoras Mindžiulis apsilankė pernai liepos 1 d.  pradėjusioje dirbti naujojoje Valstybės aplinkos apsaugos tarnyboje (VAAT). Profesinės sąjungos atstovai joje lankėsi visai neseniai tarnybos vadovo pareigas užėmusio Vytauto Eidikonio kvietimu. Susitikime dar dalyvavo Vaidas Jusis, kuris praėjo eiti ankstesnes V. Eidikonio – Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės politikos skyriaus vadovo – pareigas.  Susitikimo metu buvo apsvarstyta galima VAAT struktūrą, kurioje Regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) yra integruoti VAAT sudėtį.

Kaip teigė profesinės sąjungos vadovas V. Laukys, galima pastebėti, kad VAAT siekia sutarimo su LAASDPS. „Pastaruoju metu bendradarbiavimas su ministerija akivaizdžiai strigo, tačiau šio pasitarimo metu mūsų nuomonė buvo išgirsta, atsižvelgta į mūsų siūlymus. Spėju, pernai gruodžio 18-ąją įvykusio susitikimo metu (apie šį susitikimą buvo rašyta) Aplinkos ministerijos atstovams išsakytos mūsų pastabos ir priekaištas, kad informacija apie reformas mums neteikiama, įtakos padarė“, – teigė V. Laukys.

Diskusijos pradžioje, kai buvo pristatyta VAAT struktūros schema, VAAT vadovas išreiškė norą pateikti struktūrą kartu su galutiniais etatais VAAT ir RAAD struktūriniuose padaliniuose, tame tarpe ir agentūrose. Profesinės sąjungos atstovai papriekaištavo, kad struktūrą galima svarstyti tik kartu su struktūrinių padalinių funkcijomis. Ne paslaptis, kad VAAT skyriams reikės papildomų etatų. Šiuo metu esančius 42 etatus, anot V. Eidikonio, po reformų turėtų papildyti dar 20-25 etatais. Pasak V. Laukio, profesinė sąjunga jau ne kartą yra išreiškusi nerimą, kad etatų migracija į centrines įstaigas turi liūdnokas pasekmes – etatai „išeina“, o funkcijos lieka. Nors ankstesniuose pokalbiuose aplinkos viceministras Algirdas Genevičius tikino, kad regionų darbuotojams – eiliniams inspektoriams – funkcijų kaip tik sumažės, V. Laukys tuo abejoja, nes, pasak jo, tai niekur nėra konkrečiai apibrėžta, o kol kas tėra tik žodžiai. Įvykusiame susitikime buvo sutarta, kad klausimas bus svarstomas, kai bus pateikta VAAT struktūra su struktūrinių padalinių funkcijomis.

Minėta schema, kaip ir žadėjo VAAT, jau yra pateikta profesinei sąjungai. „Turėsime nedaug laiko apsvarstyti šį projektą, nes sausio 21 d. vėl susitiksime su VAAT atstovais ir konkrečiau kalbėsime apie galimą struktūros keitimo schemą“, – sakė V. Laukys.

Pasak jo, siūloma schema bus pateikta AM iki sausio 26 d.

Dar vienas diskusijos aspektas – LAADSPS nepritaria, kad RAAD integravimo į VAAT metu būtų svarstomi ir agentūrų etatai. Logiška šioje situacijoje būtų susidėlioti funkcijas, kokie padaliniai ką darys. Tada būtina atlikti išsamią studiją – inspektorių darbo krūvio vertinimą, nustatyti optimalų  krūvį ar optimalų funkcijų paketą, pagal kurį galima būtų nustatyti inspektoriaus darbo krūvį. Tik po to galėtume objektyviai svarstyti, kas ir kiek dirba. Kol kas ministerija aiškios pozicijos dėl darbo krūvių atskiruose regionuose nėra pateikusi. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas neseniai tik viešai pasisakė, kad daugės eilinių inspektorių, tačiau kaip ir kas išsiaiškins ir pateiks aiškią viziją dėl darbo krūvių, taip ir nepaaiškino. Įdiegus profesinės sąjungos siūlomą sistemą neliktų vietos manipuliacijoms. Tada visi nuveikti darbai būtų įvertinti atitinkamu koeficientu ir apskaičiuotas realus inspektoriaus darbo krūvis. Kiekvienas inspektorius tada turėtų motyvaciją siekti rezultatų, nes visi nuveikti darbai, viršijantys optimalų vertinimą, suteiktų galimybę darbuotojams skatinti, o įstaigų vadovams būtų paprasčiau planuoti darbus pagal realius išteklius.

LAASDPS informacija

Aplinkos ministras žada didinti inspektorių skaičių, bet ar tikrai taip bus?

Kategorija: Naujienos

Nors aplinkos apsaugos sistemos reforma jau gerokai įsibėgėjo, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS)  iki šiol nėra gavusi aiškių atsakymų į nuolat keliamus klausimus, kurių bene pagrindinis – kokia yra ilgalaikė Aplinkos ministerijos (AM) strategija. Neseniai aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas viešai pareiškė, kad ministerija ketina mažinti valdantį aparatą ir didinti gamtoje dirbančių inspektorių skaičių ar padidinti jau dabar esančių inspektorių atlyginimus ir juos taip motyvuoti. Tokia žinia džiugina LAASDPS, jos narius ir visus žemesnės grandies pareigūnus. Tačiau taip ir liko neaišku, kaip tai ketinama daryti.

AM atlikto audito rezultatai rodo, kad pagal 2014 m. liepos 31 d. administracinės struktūros ir pareigybių sąrašus Regionų aplinkos apsaugos departamentuose (RAAD) buvo  573, 5 etato, iš kurių 264,5 etatai miesto ir rajono agentūrose. Reformos metu ketinama atsisakyti kai kurių direktorių pavaduotojų bei referentų pareigybių. LAASDPS pasiteiravo aplinkos viceministro Algirdo Genevičiaus, ar etatų skaičius RAAD’uose bei agentūrose mažės ir ar etatai bus perkeliami, pavyzdžiui, iš agentūrų į RAAD skyrius? Ar galbūt dalis jų bus perkelta į nuo liepos mėnesio naujai pradėjusią veikti Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą (VAAT)?

A.Genevičius teigė, kad turi labai konkrečius skaičius: iki referentų panaikinimo dirbo 284 inspektoriai, o po to jų bus 336. Tą ir turėjo omenyje ministras. Mažės, kaip jau minėta, direktorių pavaduotojų: pasak A. Genevičiaus, ten, kur departamentuose dirba daugiau kaip 100 darbuotojų – o tokių nėra daug – liks po vieną direktoriaus pavaduotoją, bet jokiu būdu ne du, o kur dirba mažiau šimto – pavaduotojo pareigybė bus naikinama. “Kartais profesinė sąjunga rūpinasi ne tuo, ko reikia, – šiek tiek suirzęs pareiškė viceministras. – Ne agentūromis ir jų vedėjais reikia rūpintis, nedarykime iš RAAD’ų ir agentūrų atskirų respublikų. Pirmiausia reikia rūpintis žemesniaja grandimi, kaip aš sakau – žmonėmis su kastuvu ir ginti jų interesus.”

Kaip teigė A. Genevičius, RAAD’ams buvo leista patiems apsispręsti, kaip susidėlioti etatus ir jie tai padarė. “Šią savaitę greičiausiai bus ir ministro įsakymai šiuo klausimu. Net kartais pagalvoju, kad davėme jiems per didelę laisvę”, – teigė jis.

A.Genevičiaus teigimu reforma ne tik duos ekonominę naudą, bet ir sumažins funkcijų, kurias dabar atlieka taip vadinamieji žmonės su kastuvu, o paprasčiau tariant inspektoriai. “Jiems nebereikės, pavyzdžiui, dalyvauti bylose ar skaičiuoti mokesčius. Tą darys specialūs skyriai, tokie, kaip administracinių bylų nagrinėjimo ar atliekų bei mokesčių, kuriuose darbuosis specialistai”, – aiškino viceministras. Kaip ypatingą jis paminėjo naujai kuriamą analitinės kontrolės skyrių. “Jis daug ką kontroliuos. Pavyzdžiui, vieną iš labai svarbių problemų – atliekų srautus. Bus užmegzti tarptautiniai ryšiai, kad būtų aišku ir skaidru, kas, kur ir ko išveža. Pinigų plovimas šioje srityje privalo būti sustabdytas”, -  sakė A. Genevičius.

Dėl VAA tarnybos, kurioje šiuo metu yra apie 50 etatų, jis teigė kol kas nieko aiškaus negali pasakyti – tik tiek, kad ji atlieka kontrolės funkciją, kurios nebetenka RAAD’ai.

Tačiau atsakymų į LAASDPS nuolat keliamus ir neraminančius klausimus vis dar nėra. Ar tik pareigų pakeitimas išspręs kylančius klausimus dėl kontroliuojančių įstaigų darbo

gerinimo? Kokia Aplinkos ministerijos ilgalaikė strategija ir vizija RAAD atžvilgiu? Kokią aplinkos apsaugos kontrolę ir kontroliuojančias institucijas Aplinkos ministerija įsivaizduoja ateityje? Kaip RAAD agentūrų stambinimas padės išspręsti netolygaus darbo krūvio problemą? Ar tikrai buvo išnaudotos turimos organizacinės priemonės darbo krūviams stabilizuoti? Kaip bus pasielgta su esamais etatais regionuose?

Į visus šiuos klausimus aiškaus atsakymo iki šiol nėra gauta. “LR AM vadovybė yra ne kartą viešai deklaravusi geranorišką požiūrį Profesinės sąjungos atžvilgiu, žadėjusi skatinti abipusį bendradarbiavimą ir socialinį dialogą, tačiau tenka apgailestauti, kad svarbiausi sprendimai yra neviešinami, juos priimant vengiama kviesti diskutuoti darbuotojų atstovus – Profesinę sąjungą,” – rašoma pernai gruodžio 23-ąją ministerijai išsiųstame LAASDPS rašte.

LAASDPS informacija