Archyvas: Lapkritis 2017

Aplinkosaugininkai išvykos metu susipažino su Biržų kraštu

Kategorija: Naujienos

Lietuvos aplinkos apsaugos sitemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) Utenos skyriaus nariai pasakoja, kad neseniai vykusioje išvykoje į Biržų kraštą turėjo galimybę ne tik iš arčiau susipažinti su kraštu, bet ir pasidžiaugti kolegų draugija.

LAASDSPS Utenos regiono ir skyriaus atstovas Eimantas Puodžiukas teigia, kad idėja suburti uteniškius ir leistis į trumpą kelionę po vieną seniausių Lietuvos miestų kilo netikėtai.

„Kelionė išties pavyko – aplankėme Biržų kraštą, susipažinome su tradicinių lietuviškų gėrimų gamybos subtilybėmis, grojant folkroko grupei „Žalvarinis“ sušokome ne vieną ratelį. Tokios išvykos padeda stiprinti bendruomeniškumą, todėl ateityje planuojame jų turėti ir daugiau“, – teigė E. Puodžiukas.

Išvykos dalyviai dėkoja profesinės sąjungos narėms Rasai Skeirienei ir Elitai Paulauskienei už organizacinius darbus. 

Seime priimtas sprendimas centralizuoti RAAD kontrolę

Kategorija: Naujienos

Šiandien, lapkričio 21 d., Seime pritarta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisoms. Pataisomis siūlyta numatyti, kad Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vykdytų viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas.

Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Vaido Laukio teigimu, nuo šio sprendimo priklausė, ar bus nutrauktas ilgai besitęsiančių smulkių pertvarkų visoje sistemoje maratonas. Aplinkosaugos sistemai reikia esminių pokyčių: pagrindinių funkcijų efektyvinimo, sistemoje dirbančių pareigūnų kompetencijos vertinimo, palankesnių darbo sąlygų, didesnio darbo užmokesčio.

„Džiugu tai, kad akcentuojamos darbo sąlygos ir darbo užmokestis. Visus procesus stebėsime per padidinamąjį stiklą. Visi pokyčiai turi būti vykdomi maksimaliai skaidriai ir efektyviai“, – teigia V. Laukys.

Aplinkos ministerija: būtų efektyviau valdoma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistema

Aplinkos ministerijos pateiktame aiškinamajame rašte teigiama, kad, įgyvendinus siūlomą pertvarką, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemoje būtų taikoma įprasta (dažniausiai analogiškose institucijose taikoma) ūkinės veiklos priežiūros organizavimo praktika (t.y. vienos visoje valstybės teritorijoje veikiančios institucijos centrinis administracinis padalinys organizuoja ir koordinuoja regioninių/vietinių padalinių veiklą, centralizuotai vykdomos bendrosios ir ūkinės funkcijos).

Numatomas poveikis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės teisinio reguliavimo sričiai:

1) bus efektyviau valdoma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistema (suvienodintas kontrolės lygis ir principai valstybės teritorijoje, subalansuotas veiklos krūvis teritoriniu atžvilgiu, bus skaidresnė ir efektyvesnė kontrolės planavimo sistema, efektyviau atliekama rizikų analizė, vykdoma efektyvesnė sudėtingų ar tarpregioninių veiklų kontrolė, efektyvesnis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų bendradarbiavimas su kitomis valstybės institucijomis ar užsienio valstybių institucijomis, efektyvesnė veiklos rezultatų vertinimo sistema, tolygiau paskirstytas pareigūnų darbo krūvis, užtikrintas objektyvesnis veiklos rezultatų vertinimas ir efektyvesnis išteklių panaudojimas); 2) bus sukurta efektyvi institucijos struktūra (bus išlaikytas pakankamas skaičius pareigūnų, vykdančių kontrolę pažeidimo vietoje; bus stiprinama specializuota kompetencija); 3) bus efektyviau vykdoma aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevencija ir kontrolė.

Numatomas poveikis asmenims ar jų grupėms:

1)užtikrinus vieningą pažeidimų kontrolės ir ūkio subjektų konsultavimo tvarką, bus sudarytos vienodos sąlygos ūkio subjektų veiklai, užtikrinta efektyvesnė pagalbos verslui sistema; pertvarkius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą, pagerės aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darbo sąlygos, bus skiriamas dėmesys efektyviam kompetencijos ugdymui ir atlyginimų didinimui siekiant geresnių darbo rezultatų.

# # #

Seimas pritarė siūlymui reformuoti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę

Šiandien Seime buvo pritarta Aplinkos ministerijos parengtam pasiūlymui pertvarkyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančias institucijas. Planuojama, kad artimiausiu metu bus sukurta viena efektyviai dirbanti įstaiga – Aplinkos apsaugos departamentas. Tokiam pasiūlymui jau anksčiau buvo pritarusi Vyriausybė.

Šia pertvarka siekiama geresnio nusižengimų aplinkai išaiškinimo, tolygesnio darbo krūvių paskirstymo, geresnių inspektorių darbo sąlygų. Naujoje aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemoje bus daug lengviau koordinuoti sudėtingus aplinkos procesus, sutelkti pareigūnų pajėgumus ir sumažinti naštą verslui.

„Noriu asmeniškai padėkoti žmonėms, prisidėjusiems prie šio pokyčio. Tikrai džiugina konstruktyvus bendradarbiavimas su Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Pertvarkyta kontrolės organizavimo, kompetencijų ugdymo ir paskirstymo sistema padės sėkmingiau atlikti sudėtingus patikrinimus, nustatyti valstybiniu ir tarpvalstybiniu mastu atliekamus pažeidimus. Esamą situaciją kritiškai yra įvertinusi ir EBPO – pasak jos, mūsų šalyje neužtikrinamas vieningas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės planavimas, vykdymas bei nėra tinkamos rezultatų vertinimo sistemos.

Aplinkos ministerijos informacija

# # #

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos nario S. Gentvilo pranešimas: „Aplinkosaugos srityje mažės kontroliuojančių institucijų, bet jos taps profesionalesnės“

Lapkričio 21 d. Seimas pagaliau priėmė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą ir liberalo Simono Gentvilo siūlymą. Nuo 2019 m. sausio 1 dienos penkios valstybinės aplinkosaugininkų institucijos bus sujungtos į vieną – Aplinkos apsaugos departamentą.

„Šiuo metu teoriškai įmanoma, kad į tą patį asmenį ar įmonę gali kreiptis 5 valstybinės aplinkos apsaugos kontrolę vykdančios įstaigos. Tai yra brangu ir neefektyvu pačiai valstybei. Todėl siūlau nuo 2019-ųjų sausio 1 dienos valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę pavesti vykdyti išimtinai Aplinkos apsaugos departamentui“, – teikdamas siūlymą sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Simonas Gentvilas.

Šiuo metu aplinkos apsaugos valstybine kontrole užsiima penkios institucijos: Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Lietuvos geologijos tarnyba. Aplinkos ministerijos registruotame įstatymo projekte siūlyta nuo 2018 m. liepos 1 d. struktūriškai sujungti 8 regionų aplinkos apsaugos departamentus į vieną juridinį asmenį. Tačiau tai tik pradžia. S. Gentvilo pateiktu siūlymu, nuo 2019 m. visos aplinkosaugines funkcijas atliekančios institucijos bus sujungtos į vieną.

„Kontrolės funkcijų sujungimas svarbus ir dėl to, kad dalyje kontroliuojančių institucijų pačios institucijos išduoda leidimus ir pačios juos kontroliuoja. Šių funkcijų atskyrimas yra svarbi antikorupcinė priemonė, – argumentaciją vardija S. Gentvilas. – Išgryninus vieną valstybinę aplinkosaugos kontrolės įstaigą bus sumažintos besidubliuojančios funkcijos, sumažės biurokratinis aparatas su visu jo išlaikymui reikalingu turtu, bus įvestas aiškumas suinteresuotoms pusėms, ūkio subjektams ir gyventojams, kur kreiptis kontrolės klausimais.“

Seimo informacija

# # #

Seimo LVŽS frakcijos pranešimas: „Valstybinių aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų pertvarkos naudą pajus visi“

Seimas pritarė aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų pertvarkai. Nuo 2018 m. liepos 1 d. aštuoni
Regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD) jungiami į vieną, o šiek tiek vėliau – nuo 2019 m. liepos 1 d. – visos penkios aplinkos apsaugą vykdančios įstaigos bus sutelktos į vieną – Aplinkos apsaugos departamentą.

Pasak Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūno Ramūno Karbauskio, ši pertvarka – dar vienas valdančiųjų pradėto valstybės įmonių valdymo efektyvinimo pavyzdys: neabejotina, kad įgyvendinus šią pertvarką bus greičiau išaiškinami nusižengimai aplinkai, tolygiau paskirstys darbuotojų krūviai, gerės inspektorių darbo sąlygos. Be to, sukūrus naują aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą bus daug lengviau koordinuoti sudėtingus aplinkos procesus, sutelkti pareigūnų pajėgumus, bus mažinama našta verslui.

„Dar savo rinkimų programoje žadėjome siekti, kad modernizuosime aplinkos apsaugos sistemos valdymą, kiek įmanoma atsisakydami perteklinių biurokratinių reikalavimų. Šis pažadas virsta kūnu Seimui pritarus valstybinę kontrolę vykdančių aplinkosaugos institucijų pertvarkai“, – sako R. Karbauskis.

Aplinkos apsaugos departamentas turėtų tapti visos valstybinės aplinkosaugos kontrolės tarnyba, kuruojančia ne tik šiuo metu atskiriems regioniniams departamentams priskiriamas funkcijas, bet ir įtraukiant susijusias funkcijas iš miškų, saugomų teritorijų ir žemės gelmių išteklių sričių.

„Centralizavus bendrąsias aplinkosaugos kontrolės funkcijas padaugės tiesiogiai aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų skaičius: preliminariai skaičiuojama, kad daugiau nei 70 specialistų galės darbą „prie stalo“ keisti į tiesioginį darbą gamtoje. Tai leis pakankamai dėmesio skirti ir tokioms specifinėms aplinkosaugos sritims kaip, pavyzdžiui, aplinkosaugos mokesčių surinkimas, atliekų surinkimo ir tvarkymo kontrolė. Naujas požiūris sudarys prielaidas ir sisteminiams pokyčiams – efektyviau bus užkardomi nusikaltimai ir pažeidimai, greičiau likviduojama žala gamtai, o vieningas teisės aktų aiškinimas ir taikymas panaikins dviprasmybes ir sumažins naštą gyventojams bei verslui, taigi RAAD pertvarkos naudą pajusime visi“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, LVŽS frakcijos narys Kęstutis Mažeika.

Planuojamam steigti Aplinkos apsaugos departamentui vėliau būtų perduota miškų, saugomų teritorijų ir žemės gelmių išteklių naudojimo kontrolė. Šiuo metu Aplinkos ministerijai pavaldūs yra aštuoni atskiri regioniniai departamentai ir likviduojama Valstybinės aplinkos apsaugos tarnyba. Esamą situaciją kritiškai yra įvertinusi ir EBPO – pasak šios organizacijos, mūsų šalyje neužtikrinamas vieningas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės planavimas, vykdymas ir nėra tinkamos rezultatų vertinimo sistemos.

Seimo LVŽS frakcijos informacija

VDI paaiškino, kaip mokėti už budėjimą namuose

Kategorija: Naujienos

Valstybinė darbo inspekcija paaiškino, kaip mokėti ir apskaityti už budėjimus namuose.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pažymi, kad laikas, kai darbuotojas pasyviai budi namuose, nepriskiriamas prie darbo laiko išskyrus tuos laiko tarpus, kai darbuotojas aktyviai dirba. Toks budėjimas per keturias savaites nepertraukiamai negali trukti ilgiau kaip savaitę, ir dėl tokio budėjimo turi būti sutarta darbo sutartyje.

Anot VDI, darbuotojui už tokį budėjimą reikia mokėti ne mažiau kaip 20% dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoką už kiekvieną budėjimo ne darbovietėje savaitę.

Už aktyvaus darbo laiką budėjimo metu reikia mokėti kaip už darbo laiką. Jeigu darbuotojas nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip 11 val. iš eilės, jo skirti budėjimui namuose negalima.

Maksimalus nepertraukiamas pasyvaus budėjimo namie laikas per keturių savaičių laikotarpį yra savaitė, t. y. ne daugiau kaip septynios dienos po 24 valandas (iš viso 168 val.).

Anot VDI, esant poreikiui darbdavys gali budėjimą organizuoti ne tik dienomis (paromis), o ir valandomis – tokiu atveju, darbdavys turi užtikrinti, kad per keturių savaičių laikotarpį darbuotojo nepertraukiamas budėjimas ne darbovietėje netruktų ilgiau kaip 168 val.

Darbuotojui turi būti mokama ne mažesnė kaip 20% dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka už visą budėjimo savaitę (t. y. 168 val.), o tuo atveju, jeigu pasyvus budėjimas namie trunka mažiau nei savaitę (pvz., 50 val.), darbuotojui turi būti apmokama proporcingai budėtam laikui.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtintu „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu“.

Vadovaujantis aprašu, gali būti apskaičiuojamas darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis (laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas), vidutinis valandinis darbo užmokestis ( laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius), taip pat gali būti apskaičiuojamas ir mėnesinis vidutinis darbo užmokestis (darbuotojo vidutinis dieninis darbo užmokestis dauginamas iš vidutinio darbo dienų per mėnesį skaičiaus).

Originalų tekstą rasite čia: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2017/11/15/vdi-paaiskino-kaip-moketi-uz-budejima-namuose#ixzz4yV8tOWJw

Aplinkos ministerija: rengiant naują įstaigų struktūrą būtina tartis su darbuotojais

Kategorija: Naujienos

Vakar, lapkričio 7 d., vyko Aplinkos ministerijos (AM) inicijuotas susitikimas su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) vadovybe ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos (LAASDPS) atstovais. Susitikime aptartas LHMT struktūros derinimas. 

Neseniai rašėme apie tai, kad valstybiniame sektoriuje vykstančių permainų banga pasiekė ir LHMT – sumažintas kitų metų biudžetas įpareigoja imtis pokyčių, tačiau pastarieji, anot darbuotojų, vykdomi mistiniais būdais. Profesinės sąjungos nariai ne kartą kreipėsi tiek į LHMT, tiek į Aplinkos ministerijos vadovybę, nes įstaigos struktūros pakeitimai su darbuotojais nebuvo derinti.

Plačiau skaitykite: Mistinės pertvarkos Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje 

Pertvarkų tikslas – skaidriai ir aiškiai pristatyti numatomus pokyčius

Susitikimo pradžioje Aplinkos viceministras Martynas Norbutas pabrėžė, kad darbuotojai, darbuotojų atstovai dėl numatomų pertvarkų neturi būti diskriminuojami ir jiems negali būti daromas kitoks neigiamas poveikis. Anot jo, pertvarkų tikslas – optimizuoti LHMT funkcijas atsižvelgiant į įstaigos misiją ir jos tikslus, maksimaliai skaidriai ir aiškiai pristatant numatomus pokyčius. Svarstymuose sudarant naują LHMT struktūrą turi būti atsižvelgta į darbuotojų bei LAASDPS atstovų nuomonę, su jais tinkamai konsultuojantis.

Anot LAASDPS pirmininko pavaduotojos Juditos Liukaitytės-Kukienės, atstovaujančios LHMT skyrių, po viceministro vizito tarnyboje pagaliau atsiranda dialogas tarp vadovybės ir darbuotojų, pradedama atsižvelgti į darbuotojų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 

Informacijos apie planuojamas pertvarkas vis dar trūksta

Išgryninant veiklos sritis, LHMT vadovybė siūlo turėti 4 pagrindinius skyrius, kuriuose darbas vyktų poskyriuose arba grupėse (pagal LHMT strategiją atitinkančius poreikius), tačiau vis dar nėra galutinio etatų sąrašo, atrankos į skyrių vedėjus ir kitas pareigas kriterijų bei kitos reikalingos informacijos.

„Dar nežinome, kokią įtaką struktūros pakeitimai turės darbuotojų darbo sąlygoms. Be to, neaišku, koks bus kai kurių darbuotojų likimas. Nežinome, kokių funkcijų ir jas vykdančių darbuotojų bus atsisakoma, kiek iš jų neteks darbo, kiek turės galimybę dirbti kituose padaliniuose. Turi būti aiškiai įvardinta ir kokiais kriterijais vadovaujantis bus atrenkami darbuotojai į konkrečias pareigas, ar tas pačias pareigybes turintys darbuotojai nebus diskriminuojami ženkliai besiskiriančiais atlyginimais“, – aiškina J. Liukaitytė-Kukienė.

Ragina nebūti abejingais ir teikti siūlymus

LAASDPS atstovai ragina visus darbuotojus nebūti abejingiems numatomiems pokyčiams, aktyviai dalyvauti ir teikti argumentuotus pasiūlymus tarnybos funkcijų perskirstymui. Vykdant bet kokius pakeitimus privalo būti atsižvelgiama į įstaigos prioritetus, vykdomas funkcijas, darbuotojų kvalifikaciją, darbo krūvius. Visa tai, profesinės sąjungos atstovų įsitikinimu, turi veikti kaip vientisas mechanizmas.  Profesinė sąjunga tikisi, kad AM siekį užtikrinti skaidrią ir su darbuotojais suderintą reorganizaciją išgirs ir LHMT vadovybė. LAASDPS ir toliau stebės reformų planavimo ir vykdymo eigą, teiks siūlymus ir atstovaus darbuotojų interesus.