Šią savaitę įžanginiais mokymais Vilniuje prasidėjo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) projektas „Geresnis socialinis dialogas – geresnės darbo sąlygos“. Projektą, finansuojamą 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo „Socialinis dialogas – deramas darbas“ programos lėšomis, NPPSS šiais ir kitais metais įgyvendins kartu Norvegijos profesinių sąjungų organizacija „Fagforbundet“ ir šios šalies savivaldos asociacija „KS“.
Projektas „Geresnis socialinis dialogas – geresnės darbo sąlygos“ yra skirtas Ugniagesių gelbėtojų ir Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinėms sąjungoms, o taip pat šių šakų darbdavių organizacijoms – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir Aplinkos apsaugos departamentui.
NPPSS pirmininkas Vladimir Banel sako, kad priešgaisrinės apsaugos ir aplinkosaugos sritys šiam projektui buvo pasirinktos neatsitiktinai. Socialinio dialogo prasme šiose srityse kol kas žengiami pirmieji gana nedrąsūs žingsniai. Čia jau pasirašytos ir veikia kolektyvinės sutartys, tačiau norėtųsi greitesnės pažangos ir daugiau kokybės tiek jas įgyvendinant, tiek taikant ir kitus socialinio dialogo instrumentus.
„Mes, kaip profesinių sąjungų susivienijimas, tikime, kad tikras socialinis dialogas yra kiekvienos efektyviai veikiančios organizacijos pagrindas. Būtent jo stiprinimas, pasitelkiant geriausius Norvegijos pavyzdžius ir patirtį, ir yra šio įdomaus ir naudingo projekto tikslas. Tikiu, jog pasitelkę geriausius lektorius ir praktikus, duosime rimtą postūmį socialinio dialogo plėtrai priešgaisrinės apsaugos ir aplinkos apsaugos sistemose“, – sako V. Banel.
„Karolinos“ viešbučio konferencijų centre vykę įžanginiai mokymai buvo skirti socialinio dialogo ir darbo gerinimo pagrindams, o savo žiniomis ir patirtimi juose dalinosi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius Martynas Austys, buvęs Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas, taip pat Lietuvos pasienio pareigūnų profesinei sąjungai vadovaujantis Jevgenijus Amelinas.
M. Austys savo prezentacijoje daugiausiai dėmesio skyrė socialinio dialogo priešistorei, raidai ir vystymuisi, tradicijoms skirtingose valstybėse, galiausiai esamai situacijai Lietuvoje: darbo kodeksui, darbo tarybų institutui, kolektyvinėms sutartims valstybės valdymo institucijose.
J. Amelinas su mokymų dalyviais pasidalino įžvalgomis apie socialinį dialogą valstybės sienos apsaugos sistemoje, o V. Lamauskas analizavo socialinio dialogo įtaką instituciniams pokyčiams ir reformoms.
„Pirmųjų mokymų metu mes daugiausiai dėmesio skyrėme socialinio dialogo teorijai, prielaidoms, naudai, institutams, taip pat praktiniams pavyzdžiams skirtingose sistemose. Tai buvo savotiškas įvadinis projekto dalyvių susitikimas, o vėlesniuose mokymuose jau gilinsime labai konkrečias žinias: mokysimės lyderystės principų, efektyvios komunikacijos, stiprinsime derybų įgūdžius. Nedidelė grupė projekto dalyvių turės ir puikią galimybę savo akimis pamatyti kaip socialinis dialogas praktiškai veikia Norvegijoje – kitų metų vasarą 12 projekto dalyvių lankysis šioje šalyje“, – sako projektą koordinuojantis Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos Valdybos pirmininkas Miroslavas Gerasimovičius.
Iš viso šioje mokymų programoje dalyvaus 160 žmonių – profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovų. Didesnė jų dalis, beveik šimtas, dirba Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Savo žinias čia taip pat gilins 50 Aplinkos ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojų ir 12 NPPSS ir jos šakinių organizacijų (Lietuvos pasienio pareigūnų, Viešojo saugumo pareigūnų ir Lietuvos policijos darbuotojų profesinių sąjungų) atstovų. Darbuotojai ir darbdaviai mokymuose yra atstovaujami lygiai.
