Archyvas: Liepa 14, 2017

Lietuvos aplinkos apsaugos darbuotojų profesinė sąjunga (LAASDPS) kreipėsi į aplinkos ministrą Kęstutį Navicką dėl apmokėjimo už laiką, kuomet pareigūnai turi būti pasirengę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Profesinė sąjunga prašo ministro imtis priemonių siekiant pašalinti prieštaravimus tarp dar 2014 m. priimto būdravimo aprašo ir Darbo kodekso normų.

2014 m. spalio 10 d. tuometinio aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas „Laiko, kada aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas turi būti pasirengęs vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, nustatymo, pranešimų, susijusių su aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais, priėmimo, perdavimo ir reagavimo į juos tvarkos aprašas“. Aprašu buvo nustatytas pareigūnų būdravimas, t.y. laikas, kai minėti pareigūnai privalo būti pasirengę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ne darbo metu. Už tai pareigūnams numatyta mokėti 10 proc. pareiginės algos dydžio kompensaciją.

Darbo kodeksas numato, kad budėjimu laikomas toks laikas, kai darbuotojas atlieka savo darbo funkciją budėdamas (aktyvus budėjimas), o darbo dienos (pamainos) trukmė negali viršyti 24 val. ir darbuotojo laiko normos per maksimalų 3 mėn. apskaitinį laikotarpį. Jei darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje, pasirengęs prireikus vykdyti savo funkcijas (pasyvus budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė gali būti iki 24 val., tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų 3 mėn. laikotarpį.

Šių darbuotojų darbo laiko režimui ir apskaitai taikomos suminės darbo laiko apskaitos taisyklės. Darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei jprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atlikto veiksmo laiką. Toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą 1 sav. per 4 sav. savaites laikotarpį. Dėl tokio pasyviojo budėjimo namie turi būti susitarta darbo sutartyje ir darbuotojui mokarna ne mažesnė kaip 20 proc. dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėn. priemoka už kiekviną budėjimo ne darbovietėje savaitę. Už faktiškai atliktus veiksmus apmokama kaip už faktiškai dirbtą darbo laiką, tačiau neviršijant 60 val. per sav.

LAASDPS pirmininkas Vaidas Laukys teigia, kad, pasikeitus Darbo kodekso normoms, buvo išskirta pasyvaus budejimo sąvoka ir detalizuotas apmokėjimas už pasyvų būdėjimą. „Dabar turime tokią sitauciją, kuomet 2014 metais aplinkos ministro patvirtintas aprašas prieštarauja naujai priimtam Darbo kodeksui. Kreipėmės į ministrą su prašymu nedelsiant imtis veiksmų ir užtikrinti, kad prieštaravimai, susiję su apmokėjimu už pareigūnų būdravimą, būtų panaikinti“.

Vakar aplinkos ministras Kęstutis Navickas oficialiu raštu kreipėsi į visas 42 VĮ miškų urėdijas dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos. Artimiausiu metu rengiamasi pakviesti visų urėdijų atstovus aptarti pertvarkos eigą ir būsimos valstybės įmonės struktūrą. Iš miškininkų sudarytai darbo grupei pateikus galutinius pasiūlymus, jie bus pristatomi kiekvienos VĮ miškų urėdijos darbuotojams atskirai organizuojamuose susitikimuose. Seimui priėmus Miškų įstatymo pataisas, atsiveria kelias pereiti prie vienos valstybinių miškų įmonės valdymo modelio.
„Urėdijos nebus naikinamos, o palaipsniui pertvarkomos į centralizuotai valdomus ne mažiau kaip 25 regioninius valstybės įmonės padalinius. Kadangi girininkija – smulkiausias, bet labai svarbus miškininkavimo vienetas, po pertvarkos išliks esamas girininkijų skaičius su visais šioje grandyje dirbančiais specialistais: girininkais, eiguliais, medelynų specialistais bei miško darbininkais”, – pažymi aplinkos ministras.
Standartizavus girininko veiklą, jo pavaduotojai ir eiguliai mažiau dirbs su medienos ruoša, jos apskaita ir įvairiais medienos matavimais, o atliks darbus, susijusius su aplinkosauginėmis, ypač gamtotvarkinėmis funkcijomis.
Skaičiuojama, kad pertvarkius valstybinių miškų ūkio valdymą, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Šias lėšas bus galima panaudoti miškininkų atlyginimams didinti ir miškų gamtosauginėms funkcijoms sustiprinti. Iš pradžių planuojama panaikinti tas pačias funkcijas vykdančių specialistų atlyginimų skirtumus, o vėliau ir padidinti miškininkų darbo užmokestį.
Be to, bus užtikrintas darbo santykių stabilumas, laikomasi darbuotojų darbo, ekonominių bei socialinių teisių. Reorganizuojamų miškų urėdijų darbuotojams darbo sutartyse bus išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas bei kitos garantijos ir lengvatos, numatytos Darbo kodekse.
Bendrąsias administracines funkcijas vykdančių darbuotojų sumažės ne daugiau kaip keturiais šimtais, tačiau jiems bus sudaromos sąlygos persikvalifikuoti, organizuojamos konsultacijos dėl karjeros galimybių, bus vertinama kompetencija bei parengta jų integracijos į darbo rinką programa.
Perėjimas prie galutinės vienos valstybės įmonės su ne mažiau kaip 25-iais regioniniais padaliniais (miškų urėdijomis), tikimasi, įvyks per 2018 metus. Europos Sąjungos šalių patirtis aiškiai rodo, kad racionaliausias valstybinių miškų valdymo modelis – viena įmonė arba jos atitikmuo pagal tų šalių nacionalinę teisę su teritoriniais padaliniais.
Aplinkos ministerijos informacija